- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-342-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39690-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- G. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmė nuteistasis atlieka nuo 2017 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga 2021 m. sausio 22 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2020 m. vasario 17 d. neatlikta bausmės dalis – 11 mėnesių 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl minėto nutarimo atmetė spręsdamas, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi, nuteistasis G. B. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant apribojimus.
4.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, devynis kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba ir po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, yra atlikęs didelę bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, todėl yra įsitikęs, kad jo atžvilgiu turėtų būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
4.2. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik atkartojo Komisijos teiginius, tačiau kaip ir Komisija, nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie draustų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, jog BVK 157 straipsnis nenumato, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo tiek Komisija, tiek teismas turi atsižvelgti į likusią neatliktos bausmės dalį bei pažymi. jog BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį jis jau yra atlikęs.
4.3. Vertindamas tiek Komisijos nutarime nurodytus argumentus, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, G. B. daro išvadą, jog jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo instituto taikymo kriterijus. Nurodo, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nusprendė, jog šiuo metu dar neįmanoma taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės ir taikyti G. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą.
4.4. Skunde nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Įstatymas nurodo, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu ankstesniais teistumais, ankstesnės bausmės vykdymo proceso pažeidimu ir kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių vertinimas gali būti tik tiek, kiek atskleidžia G. B. elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti pažangą teigiamai ar neigiamai koreguojant elgesį. G. B. manymu, vertinant Komisijos ir teismo nurodytas aplinkybes galima teigti, jog dėl tokios pozicijos lygtinis paleidimas praranda prasmę bei verčia nuteistuosius nebesiekti pasitaisyti. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti G. B. skundą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei tam, kad praeityje buvo teistas. Taip pat, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas neatliktos bausmės dalį, pažeidė BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi paskirtos ir atliktos bausmės dalys atitinka įstatymo reikalavimus ir todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principui ir bausmės tikslų įgyvendinimui. Nurodoma, jog nuteistasis yra atlikęs 3 metus ir 21 dieną jam paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, todėl išvada, jog tokios trumpos laisvės atėmimo bausmės gali suformuoti klaidingas nuostatas dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, yra neteisinga.
4.5. Be to, nuteistojo vertinimu, jo pažanga bei esamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rodiklis mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra žemas – 27 balai ir nors 10 balų yra dinaminiai, tačiau savo teigiamu elgesiu nuteistasis jį gali sumažinti paleistas iš pataisos namų į visuomenės gyvenimą. Dėl kriminogeninio veiksnio nuteistasis nurodo, kad šis veiksnys susijęs su G. B. praeityje įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, todėl galimybės jo panaikinti, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis neturi. Skunde nesutinkama ir su teismo nurodytais motyvais dėl nuobaudos skyrimo. Pažymima, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo 9 devynis paskatinimus bei neatsižvelgė į nuobaudos panaikinimo ir jos galiojimo aplinkybes. Pabrėžiama, jog nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, jam buvo skirta nuobauda, kuri buvo panaikinta prieš terminą. Teigiamu elgesys, stropus darbas ir gautis paskatinimais rodo, kad G. B. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus visos bausmės atlikimo metu pažeidė tik vieną kartą, o tai savaime neleidžia daryti išvados, jog jo požiūris į nustatytų taisyklių laikymąsi yra tik neigiamas ar nihilistinis. Anot apelianto, tai paneigia ir nuteistojo bausmės atlikimo būdo pakeitimas, t. y. kad jis turi teisę be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos ribų, turi teisę išvykti ir susitikti su namiškiais. Šių taisyklių nuteistasis nėra pažeidęs ir tai rodo, kad jis sutinka su jam taikoma priežiūra bei tai, kad ši priežiūra ir paskirtos bausmės atlikimo sąlygos nuteistajam yra naudingos bendradarbiaujant su pareigūnais, darbdaviais bei vengiant tvarkos draustėjų ir destruktyvių grupių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo G. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar pažanga) ją mažinant. G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 27 balai (žema), tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. B. už gerą elgesį ir darbą buvo devynis kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, taip pat byloje yra gauta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika. Tačiau pažymėtina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija parodo, kad nuteistajam taikoma bausmė yra efektyvi. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. G. B. 2018 m. liepos 31 d. nubaustas drausmine tvarka dėl disponavimo uždraustais daiktais. Ir nors ši nuobauda panaikinta anksčiau laiko bei Komisijos posėdžio dienai buvo negaliojanti, tačiau į ją svarbu atsižvelgti, nes tai rodo nuteistojo požiūrį į priežiūrą bei taikomas pataisymo priemones, jo gebėjimą laikytis draudimų ir įpareigojimų, o taip pat įstatymų.
10. Nors šiuo metu G. B. nusikalstamo elgesio rizika siekia 27 balus ir yra vertinama kaip žema, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, iš ko seka, kad G. B. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Juo labiau, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka vienas jo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys, į kurio eliminavimą šiuo konkrečiu atveju ir turėtų būti nukreiptas G. B. elgesys. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio būnant laisvėje, todėl bet kokia tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
11. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, negali neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis G. B. šiuo metu bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo vidinį įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumui bei tai, kad G. B. praeityje buvo teista, tačiau pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, kaip ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip at ir dėl sėkmingos probacijos į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo partirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesnysis teismas, pažymi, kad nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugoti, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam privaloma taikyti lygtinį paleidimą.
12. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamą veiką G. B. padarė lygtinio paleidimo metu, tai reiškia, kad jis jau kartą nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir jo probacija nebuvo sėkminga, todėl tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant ankstesnę nesėkmingą probaciją, kurios metu nuteistasis padarė naują tyčinį su fiziniu smurtu susijusį nusikaltimą bei vertinant nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat šiai dienai nustatytus kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas, kodėl Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl tenkinti nuteistojo G. B. skundą ir naikinti skundžiamą nutartį, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.