Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-464-586/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
II-464-586/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01707-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-464–586/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01707-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 20 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-12754-2019 (ROIK 19107097990) panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12754-2019 T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 600 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 24 d., 19.14 val., Liepų g. 68A, Klaipėdoje, vairavo autobusą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Teisme gautas T. M. skundas, kuriame jis nurodė nesutinkąs su nutarime jam inkriminuotu ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu, nes jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., apie 19 val. važiavo Liepų g., Klaipėdoje, kairiąja eismo juosta, krypties nekeitė, nes prieš kreipiant kryptį, visada pasižiūri į veidrodėlį, todėl nematė šalia važiuojančios mašinos ir negali komentuoti jos vairuotojo veiksmų. Nei jis, nei keleiviai nejuto jokio susidūrimo, nes kito automobilio veidrodėlis galimai vos kliudė jo vairuojamą „Volvo“ autobusą, o jo vairuotojas jo neperspėjo apie įvykusį kontaktą nei garsiniu signalu, nei kitomis priemonėmis, kaip šviesomis ir pan. Mano, kad nurodytas vairuotojas ir nenorėjo to daryti, nes dėl transporto priemonių kontakto galėjo laikyti save kaltu, neaišku ar jis buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio. Apie eismo įvykį sužinojo tik darbovietėje. Nuvykęs į policijos komisariatą buvo supažindintas su bylos aplinkybėmis, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas tinkamai neįvertinus visų eismo aplinkybių, neįvertinus, kad jo vairuojamo autobuso svoris 17 t, o lengvojo apie 1 t, todėl galima nepajusti ir didesnio kontakto. Pažymėjo, kad nepastebėjo jokio kontakto su kitu automobiliu, jei būtų pastebėjęs, iš įvykio vietos nebūtų pasitraukęs, nes vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jokios neigiamos pasekmės nebūtų kilusios. Įmonėje nustatyta griežta tvarka dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo prieš reisą, todėl ir tokios prielaidos, kad norėjo išvengti blaivumo patikrinimo, daryti negalima. Prašė panaikinti nutarimą dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, ir bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su T. M. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad transporto priemonės apgadinimai nėra labai nežymūs, vairuotojas tokį kontaktą turėjo jausti. Be to, automobilio vairuotojas eismo įvykio vietoje buvo, po transporto priemonių kontakto sustojo, tačiau, nepaisant to, autobuso vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, jog važiavo su autobusu, tačiau jokio kontakto nejautė, nejautė ir keleiviai, sužinojo tik iš darbovietės. Paaiškino, jog buvo blaivas, autobusas draustas, neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, jeigu būtų pajautęs kokį kontaktą, būtų sustojęs.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad T. M. nubaustas už tai, jog jis 2019 m. rugsėjo 24 d., 19.14 val., Liepų g. 68A, Klaipėdoje, vairavo autobusą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto Eur.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti tai, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Kaltės privalomumas suponuoja išvadą, jog ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, ir neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Iš teismo posėdžio metu bei iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. M. neturėjo motyvo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, tačiau nesuprato ir nepajautė, kad padarė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, nedarė to sąmoningai. Jo vairuojamo autobuso sugadinimai nežymūs, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad priekinio bamperio dešiniame kampe viršutinėje dalyje, kuri baigiasi 1,05 m aukštyje, tarp priekinės dešinės pusės sparno ir priekinių autobusų durų 1,03 m aukštyje, matyti 3 cm ilgio juodos spalvos horizontali vingiuota linija, nežymus įbrėžimas į dažus, kuris ryškėja kryptimi nuo autobuso priekio į autobuso galą. Nurodyta, kad autobusas nestabdydamas kliudė K. R. vairuojamo automobilio kairįjį veidrodėlį. Tokias aplinkybes nurodė ir K. R. paaiškinime. T. M. nurodė, kad nepasišalino iš įvykio vietos, o tiesiog nesuprato ir nepajautė, kad jis įvyko, to nepajautė ir kartu važiavę keleiviai, apie įvykusį eismo įvykį sužinojo tik iš darbovietės, jis neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi autobusas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, prieš išvykstant į reisą, buvo patikrintas dėl neblaivumo, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Taigi šios aplinkybės paneigia T. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad T. M. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė kito automobilio veidrodėlį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos nuvažiavo, nesiaiškinus įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas daro išvadą, kad T. M. veikoje nepagrįstai nustatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, ir jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nutarimo dalis, kurioje T. M. nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, naikinama.

Vadovaudamasis ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-12754-2019 (ROIK 19107097990) dalyje dėl T. M. nubaudimo pagal Lietuvos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną T. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius