- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-506-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15442-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. G., J. J., UAB „Gelvora“, Z. V., I. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) I. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje T. G., J. J., UAB „Gelvora“, Z. V., I. V. ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja I. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2006 m. sudarė vartojamojo kredito sutartį su AB DNB banku dėl 13 300, 00 Lt (3 851,94 Eur), 2007 m. – sudarė dar vieną vartojamojo kredito sutartį su AB DNB banku dėl 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Pareiškėja dirbo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas” draudėja, kur jos darbo užmokestis priklausė nuo sudarytų draudimo sutarčių skaičiaus. Pareiškėjai trūkstant lėšų, pareiškėja sudarė sutartis su kitomis finansinėmis bendrovėmis (Snoras, SMS credit, UAB „MCB Finance“ ir kt.). Pareiškėja Lietuvoje 2012 - 2013 m. intensyviai ieškojo darbo, tačiau jo susirasti nepavyko. 2014 m. pradžioje, ji išvyko laikinai dirbti į Vokietiją, Berlyną.
Nurodo, kad turėjo namą, kurį prieš išvykdama į užsienį, realizavo. Pažymi, jog įtaką pareiškėjos nemokumui turėjo pareiškėjos sveikatos būklė - ji 1996 metais patyrė eismo įvykį, kurio metu patyrė sužalojimus, kurie tebėra diagnozuojami iki šiol. Kadangi pareiškėjos sveikatos būklė riboja jos galimybes dirbti sunkesnį fizinį darbą, ji šiuo metu stengiasi išlaikyti esamą, kadangi rasti kitą darbą, o juolab - Lietuvoje, galimybių neturi.
Pareiškėja gyvena Vokietijoje laikinai, siekia sugrįžti į Lietuvą nedelsiant, kai tik atsiras galimybės čia įsidarbinti. Visi pareiškėjai žinomi pradelsti kreditoriniai reikalavimai sudaro 43 729,57 Eur fiziniams ir juridiniams asmenims. Viso pareiškėjos per mėnesį gaunamos ir numatomos gauti lėšos sudaro 1 232,01 Eur. Pareiškėja dirba bendrovėje MEDERIA GmbH padėjėja slaugos srityje. Atskaičius mokesčius ir automobilio nuomos mokestį, pareiškėjos mėnesio pajamas vidutiniškai sudaro 1 232,01 Eur dydžio suma.
Būtinųjų poreikių patenkinimui pareiškėja prašė patvirtinti 1 112,01 Eur sumą. Patenkinus visus pareiškėjos poreikius, ji pajėgi bankroto bylos administravimui ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui mokėti 120 Eur per mėnesį.
Suinteresuotas asmuo J. B. su pareiškimu nesutiko. Jos manymu, pareiškėja per fizinio asmens bankroto bylą siekia nurašyti skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti mokumą. Pažymi, kad pareiškėja iš AB „Lietuvos draudimas“ atleista dėl jos nesąžiningumo, nes buvo pasisavinusi didelę sumą iš fizinių asmenų surinktų draudimo įmokų, kurių neapskaitė „Lietuvos draudimo“ kasoje. Pareiškėja yra skolinga ir asmenims, kurie nėra nurodyti šiame pareiškime, kurie dėl kreditorinių reikalavimų nesikreipė į teismą, nes suprato, kad paskolintų lėšų niekada neatgaus. Prieš išvažiuodama į užsienį, ji pardavė visą turtą, tačiau skolų negrąžino. Jos nurodytas reikalavimas patvirtinti 1 112,01 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, paliekant 120 Eur per mėnesį dengti kreditorinius reikalavimus, yra neadekvatus, nepateisinamas ir nesąžiningas.
Suinteresuotas asmuo Z. V. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, jog jis asmeniškai pažįsta pareiškėją apie 30 metų. Apibūdino ją kaip nesąžiningą žmogų, kuri gyveno ne pagal pajamas, iš skolintų lėšų, taip pat nurodė, jog buvo ją įdarbinęs savo bendrovėje, nustatęs jos nesąžiningumą, pareiškėją atleido. Ji šiai dienai yra daug kam skolinga.
Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo prašymą atmesti, kadangi pareiškėja nenurodė kokiu tikslu skolinosi dideles pinigų sumas, kur jas panaudojo, iš kokių pajamų siekė grąžinti paskolas. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo „Lindorf Oy“ nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. nurodė, jog prašymą teismas spręstų savo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo antstolė J. J. prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai sudaro 43 729,57 Eur. Pareiškėjai, atskaičius mokesčius, tenka 1 232,01 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, taigi pareiškėja atitinka nemokumo kriterijų. Teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas vertino, kad neatsakingas pareiškėjos skolinimasis laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu. Be to, teismas pažymėjo, jog nėra jokių įrodymų, kur pareiškėja panaudojo paimtas paskolas iš juridinių, fizinių asmenų, kodėl ilgą laiką bent jų dalies negrąžino, kai turėjo su darbu susijusias pajamas, bei realizavo savo turtą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodytos galimybės bankroto administravimui ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirti 120 Eur, yra neproporcingos su jos prašoma patvirtinti 1 112,01 Eur suma kas mėnesį jos būtiniesiems poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti pilnai. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėja tapo nemoki dėl kokių nors nesąžiningų veiksmų. Pažymi, kad visi pareiškėjos sandoriai sudaryti ženkliai anksčiau nei prieš trejus metus. Apeliantė pažymi, kad bankui įkeistą namą ji pardavė 2013 metais ir padengė banko kreditą. Aktualiu trejų metų laikotarpiu automobilių apeliantė neturėjo ir šiuo metu neturi. Teigia, kad įsiskolinimo už buto nuomą neturi. Apeliantė taip pat pažymi, kad neprašė pateikti įrodymų už kiek buvo parduotas namas, dėl šių aplinkybių nebuvo užduoti klausimai bylos nagrinėjimo metu, taigi teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo dėl pareiškėjos nemokumo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovei I. S. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ieškovė yra nesąžininga.
Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). .
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išvadas, jog pareiškėja yra nesąžininga grindė šiomis aplinkybėmis – pareiškėja skolinga finansų įstaigoms: Lindorff Oy, UAB „Moment credit“, UAB „General financing“, bankui AB SEB bankas ir kt, pareiškėja taip pat skolinga fiziniams asmenims. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra skolinga 4 100 Eur nuomos mokesčio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų už kiek realizavo keturis automobilius, tačiau realizavusi turtą vengė atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir AB „Lietuvos draudimas“ pažyma, kur nurodyta, jog pareiškėja dirbo šioje įmonėje laikotarpiu nuo1997 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d., ir paaiškėjus, jog pareiškėja pasisavino draudėjų surinktų įmokų (11 185, 45 Lt sumą), pareiškėja buvo atleista. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė yra nesąžininga, kadangi neatsakingai skolinosi ir realizavusi turtą neatskaitė su kreditoriais.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys jog ji neturi registruotino turto mokumui ar nemokumui nustatyti nėra pakankami, kadangi nuo 2014 metų pradžios pareiškėja gyvena Vokietijoje. Taip pat nėra duomenų, kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos. Taip pat sprendė, kad finansiniams įsipareigojimams dengti skirtina suma neproporcingai maža.
Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas 2017 m. liepos 27 d., taigi pareiškėjos veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra iki 2014 m. liepos 27 d. Pagal pirmosios instancijos nurodomas aplinkybes matyti, jog teismas vertino pareiškėjos veiksmus per laikotarpį kuris nepatenka į FABĮ nustatytą trejų metų laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė yra nesąžininga, kadangi yra įsiskolinusi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenimis, be to yra emigravusi ir nėra duomenų, kur panaudotos pasiskolintos lėšos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodant konkrečių nesąžiningų sandorių ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų, be to atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, bankroto siekiančio asmens veiksmai vertinami už trijų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pernelyg išplėstos vertinant fizinio asmens nesąžiningumą FABĮ prasme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės nesąžiningumo nepatenka į FABĮ nustatytą trijų metų laikotarpį, taigi konstatuoti ieškovės nesąžiningumo minėtais pagrindais negalima.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės sąžiningumą, taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami jos nemokumui ar mokumui nustatyti, kadangi pareiškėja nėra pateikusi duomenų apie lėšas banko sąskaitose, taip pat oficialių duomenų iš Vokietijoje esančių registrų. Pažymėtina, kad byloje nusprendus, jog ieškovės turtinei padėčiai įvertinti reikalingi išsamūs ieškovės banko sąskaitų išrašai ar kiti duomenys, teismas turėjo pareikalauti įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes arba atsižvelgiant į šios kategorijos bylose vyraujantį viešąjį interesą rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės dėl lėšų kreditoriniams įsipareigojimams dengti aktualios ir vertintinos sprendžiant dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (FABĮ 8 straipsnis), o ne fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, taip pat nevertino nei ieškovės įsipareigojimų bei pajamų proporcijos, nustatęs, kad trūksta duomenų, nepareikalavo papildomų įrodymų, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės I. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.