- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- TS-22-957/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 89-10 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2252-295/2017 V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 20 d., 15.10 val. iki 2017 m. liepos 21 d., 12.58 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 19 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. sausio 20 d., 1/3 bausmės dalį atliko 2018 m. sausio 20 d., nutarime nurodoma, jog neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių 27 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. vasario 20 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2018 m. vasario 21 d. protokolu Nr. 137-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 89-10 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis neturi vykdomųjų raštų, turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti, palaiko socialinius ryšius su tėvais, lankomas pasimatymų metu, šiuo metu stebimas jo santykių su tėvais pagerėjimas, išėjęs iš pataisos įstaigos ketina gyventi tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute (pateiktas tėvų vienašalis sandoris, patvirtintas notariškai, kuriame nurodoma, kad jo tėvai su tuo sutinka), iki nuteisimo nedirbo, registravosi darbo biržoje, paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja registruotis darbo biržoje arba dirbti pagal verslo liudijimą, dirba pataisos įstaigoje maisto dalintoju, yra motyvuotas darbui, alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. Taip pat nurodoma, kad nors nuteistasis V. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 81 balas (vidutinė), 2017 m. gruodžio 15 d. buvo 96 balai (vidutinė) – nežymiai sumažėjo, kategoriškai neigia savo kaltę ir nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo, turi didelį teistumų skaičių, bausmės atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo įpareigojimų, pažeidinėjo probacijos sąlygas, jo nusikaltimams būdingas smurtavimo modelis, nepristatė pažymos dėl galimybės dirbti po paleidimo, jam trūksta darbinės patirties, jam būdinga nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, turi problemų dėl per didelio alkoholio vartojimo, įžvelgiama smurtinio elgesio istorija esant apsvaigus nuo alkoholio, būdingas nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvumas, kontroliuojantis elgesys, savitvardos stoka, pastebimi sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, pasižymi kategorišku, nelanksčiu mąstymu, neigiama nuostata į priežiūrą ar apribojimus (nes ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, teismo įpareigojimus), nėra motyvuotas psichokorekcijai, elgesio pataisos programose dalyvauja dėl išorinių priežasčių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis V. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą.
Skundas motyvuojamas tuo, jog Komisija netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jis gali dorai gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo teigimu, jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, puikiai suvokią darbą kaip privalomumą ir žino teigiamą darbo naudą, todėl net laisvės atėmimo vietoje nuo 2017 m. gruodžio 6 d. yra įdarbintas maisto dalintoju, taigi Komisija privalėjo atsižvelgti į visas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino to, kad jis dalyvavo ir toliau dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kur daug dėmesio skiriame alkoholio daromai žalai. Nuteistasis nurodo, jog savo požiūrį į alkoholio vartojimą jis kardinaliai pakeitė, atlikęs bausmę ketina ir toliau dalyvauti socialinėse programose, domėtis sveiku gyvenimo būdu, taisytis pats bei padėti kitiems. Nuteistasis taip pat pažymi, jog jo santykiai su tėvais (kurie, nuteistojo teigimu, sunkiai susitvarko su kasdieniais darbais ir kuriems reikalinga jo priežiūra bei pagalba) yra labai pagerėję, jie sutinka, kad išėjęs į laisvę jis gyventų jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, taigi išėjęs į laisvę jis turės kur gyventi. Be to, nurodo, jog Komisija skundžiamame nutarime pati nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau šios aplinkybės nevertina, taip pat, Komisija visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę po dviejų sudėtingų galvos operacijų, dėl kurių jis yra darbingas tik 50 proc. ir dėl kurių jį vargina galvos skausmai, svaigsta galva, jis yra nevisiškai adekvatus, prarandantis orientaciją, o jam reikalingas gydymas gali būti suteiktas tik laisvėje esančios gydymo įstaigos. Nuteistojo teigimu, visi šie duomenys patvirtina, kad jam tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis neabejotinai pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. Š. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis V. Š. atliko vieną trečdalį teismo nuosprendžiais paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors nuteistasis V. Š. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo asmens bylos ir 2018 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 52-39 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone, dalyvauja adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę programos paskaitose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, psichoterapinės programos: emocinės paramos terapinės grupės užsiėmimuose, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, jog alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, nuteistasis V. Š. rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio ar mažinti vartojamo alkoholio kiekį, palaiko santykius su tėvais (stebimas šių santykių pagerėjimas), nuo 2017 m. gruodžio 6 d. paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbams atlikti įdarbinant maisto dalintoju, motyvuotas darbui, paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja registruotis darbo biržoje arba dirbti pagal verslo liudijimą, paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyktų gyventi į tėvų naujai nupirktą butą (nuteistasis pateikė 2018 m. sausio 18 d. savo tėvų vienašalį sandorį, patvirtintą notariškai, kuriame nurodoma, kad jo tėvai sutinka, jog jų sūnus gyventų neatlygintinai ir neterminuotai jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute). Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 81 balas: iš jų statiniai veiksniai sudaro 21 balą, dinaminiai veiksniai – 60 balų). 2017 m. gruodžio 15 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vidutinė (96 balai).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo V. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo išvadai, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos. Vienu pagrindiniu veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog V. Š. sulaukęs pilnametystės yra teistas keturis kartus, bausmės atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo įpareigojimų, pažeidinėjo probacijos sąlygas. Nuteistojo V. Š. nusikaltimams būdingas smurtavimo modelis. Pažymėtina, jog nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas paskutiniuoju teismo nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, šiuo metu savo kaltę taip pat kategoriškai neigia, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Taip pat pažymėtina, jog kriminogeniniais veiksniais Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos ir problemos, susijusios su per dideliu alkoholio vartojimu, smurtiniu elgesiu apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis V. Š. savo skunde nurodo, jog jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kur daug dėmesio skiriama alkoholio daromai žalai, kad jo požiūris į alkoholio vartojimą kardinaliai pasikeitė, visgi iš Socialinės tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistasis V. Š. gali nesugebėti nebevartoti alkoholio ar sumažinti vartojamo alkoholio kiekį. Atkreiptinas dėmesys, jog visais keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais V. Š. buvo įpareigotas gydytos nuo alkoholizmo, visgi nuteistasis mano, kad šis įpareigojimas jam buvo skirtas be reikalo. Taigi, nors nuteistasis ir nurodo, jog jo požiūris į alkoholio vartojimą kardinaliai pasikeitė, visgi Socialinės tyrimo išvados duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tokie jo teiginiai tėra deklaratyvūs. Vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir neigiama nuostata į darbą, taip pat bedarbystė po paleidimo, darbinės patirties stygius. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog nuo 2017 m. gruodžio 6 d. jis yra įdarbintas maisto dalintoju, puikiai suvokia darbą kaip privalomumą ir žino teigiamą darbo naudą, visgi iš nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuteisimo dirbo nelegaliai, kad nereikėtų mokėti mokesčių, pragyvendavo iš savo nelegalaus atlyginimo ir darbo biržos mokamų socialinių pašalpų. Nuteistojo teigimu, jis už 400 Eur atlyginimą niekad nedirbtų, nes tai labai mažas atlyginimas, sutiktų dirbti mažiausiai už 2000 Eur atlyginimą, nors normalų atlyginimą laiko nuo 10 000 Eur per mėnesį. Tokie nuteistojo teiginiai rodo, jog jis yra motyvuotas tik tokiam darbui, už kurį būtų mokamas, teismo vertinimu, labai didelis atlyginimas, todėl iš tiesų tikėtina, jog po paleidimo į laisvę nuteistasis gali nesusirasti jo tenkinančio labai gerai apmokamo darbo. Nors nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad jis yra įdarbintas ir dirba pataisos įstaigoje, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis reiškia pretenzijas dėl mažo atlygio, jam nepriimtinos aplinkos bei aplinkinių jaunatviško amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent šios priežastys, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, ir lėmė tai, kad nuteistojo V. Š. darbo santykiai trukdavo neilgai, iš darbo jis išeidavo dėl kilusių konfliktų ar per mažo darbo užmokesčio. Kadangi nuteistojo požiūris bausmės atlikimo metu iš esmės nepakito, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. Š. iš tiesų įsidarbintų oficialiai ir stengtųsi gauti pajamas legaliu būdu, mokėdamas mokesčius valstybei. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir kiti kriminogeniniai veiksniai – nuolatinė nuteistojo nusikalstamumą skatinanti veikla, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvumas, kontroliuojantis elgesys, savitvardos stoka, sunkumai atpažįstant problemas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, konkretus ir kategoriškas mąstymas, neigiama nuostata į priežiūrą ar apribojimus. Pažymėtina, jog V. Š. 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo nubaustas papeikimu, nes 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 9.20 val., būdamas kameroje, dienotvarkėje numatytu ne miegui skirtu metu miegojo savo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota, nevykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno reikalavimų atsikelti ir susitvarkyti savo miegamąją vietą. Reikšmingomis aplinkybėmis šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam net du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau antrojo bausmės vykdymo atidėjimu metu jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi nors V. Š. buvo ne kartą parodytas teismo pasitikėjimas, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog 2018 m. sausio 10 d. nuteistajam V. Š. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau pažymima, jog nuteistajam grįžus į tą pačią aplinką ir toliau vartojant alkoholį, smurtinio elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas (tapti aukšta). Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Aplinkybė, jog nuo paskutinio vertinimo V. Š. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, leidžia manyti, kad V. Š. elgesys teigiama linkme progresavo nežymiai. Taigi bendra nuteistojo V. Š. padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkertą nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.
Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jo tėvams reikalinga pagalba bei priežiūra, visgi iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja gyventi atskirai nuo tėvų, todėl nuteistojo teiginiai apie rūpinimąsi tėvais laikytini tik deklaratyviais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo sveikatos būklė neturi įtakos sprendžiant dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nagrinėjamu atveju tai tėra viena iš aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, bet ne jo elgesį bausmės atlikimo metu. Dėl to, priešingai nei nurodo nuteistasis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog jis neabejotinai pakankamai pakeitė savo elgesį. Kartu pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi priešingi nuteistojo skundo argumentams duomenys, t. y. nurodoma, kad nuteistojo motyvacija psichokorekcijai išlieka formali, be poreikio koreguoti savo elgesį, asmeninius trūkumus, kadangi nuteistasis jų neįžvelgia ir neigia.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus tai, kad nuteistasis V. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika pakito nežymiai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, V. Š. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 89-10 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. Š. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 89-10 netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.