Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva” atstovui, antstolei Marijai Lekstutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva” prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., J. L., antstolei Marijai Lekstutienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. L. su prašymu sutiko iš dalies, paaiškino, kad skolos kreditorei nemokėjo dėl sunkios materialinės padėties: yra bedarbis jau 4 metai, taip pat 7 metus serga. Nuo 2014 m. spalio 8 d. ketina įsidarbinti. Prašė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, išdėstant skolos mokėjimą dalimis.

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Lekstutienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas antstolės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš suinteresuotų asmenų J. L. ir R. L. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Marijos Lekstutienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/12/00485 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. L2-1745-787/2010 dėl 426,80 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. L. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė Marija Lekstutienė, vykdydama priverstinį išieškojimą, nustatė, kad skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, o VSDFV duomenimis skolininkas niekur nedirba, tačiau skolininko sutuoktinė R. L. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (b. l. 9).

J. L. ir R. L. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš J. L., išieškotojui antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), teismas daro išvadą, kad tenkintinas pareiškėjos prašymas ir nustatytina, kad skolininkui J. L. priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su R. L..

Vadovaudamasis CPK 290-291, 667 str., teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.