Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1476-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-05
Bylos Nr.
1-1476-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15095-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1476-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15095-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2017 m. kovo 29 d., apie 22.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 promilių girtumo laipsnis), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo žmona J. K. metu, išvadino pastarąją necenzūriniais žodžiais, miegamajame kambaryje pargriovęs ant lovos, ranka sugriebė už gerklės, įrėmęs pirštą į gerklę, suspaudė ir tokiu būdu smaugė bei sukėlė fizinį skausmą savo žmonai J. K.. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad 2017 m. kovo 29 d. kartu su kaimynu J. namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų, išgėrė apytiksliai tris litrus vidutinio stiprumo alaus. Vakare jau buvo labai neblaivus. Apie 22.00 val., grįžo jo žmona J. K., kuri pamačiusi, kad jis neblaivus, labai supyko ir pradėjo jam priekaištauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo žmona pradėjo ant jo rėkti. Jis, būdamas neblaivus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir liepė užsičiaupti, tačiau ji vis tiek ant jo rėkė. Jis, norėdamas, kad ji nutiltų, sugriebė ją už drabužių, nustūmė į miegamąjį kambarį ir, pargriovęs ant lovos, sugriebė ranka už kaklo bei liepė užsičiaupti. Jo žmona pradėjo dar labiau rėkti bei liepė jam nešdintis. Jis, nebežinodamas, ką toliau daryti, apsirengė ir išėjo iš namų (b. 1. 17–18).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. K. parodė, kad ji kartu su savo vyru V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 29 d., apie 22.30 val., tarp jos ir vyro kilo buitinis konfliktas, kurio metu jis nustūmė ją į miegamąjį, lovą (miegamajame kambaryje) ir pradėjo rankos pirštais spausti jai į gerklės sritį, tokiu būdu bandė ją smaugti. Tuo metu ji pradėjo rėkti ir jis nutraukė savo veiksmus ir pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą (b. 1. 2–4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. 22.11 val. Bendrajame pagalbos centre įregistruotas įvykis, jog prieš pranešėją namuose smurtauja neblaivus vyras, kolioja (b. l. 5).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 29 d., apie 22.11 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Įvykio vietoje pasitiko pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro V. K. kilo konfliktas, kurio metu V. K. rankos pirštu, įremtu į jos gerklės sritį, smaugė ir taip sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Smurto žymių ant J. K. nesimatė (b. l. 10).

Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. 23.38 val. V. K. nustatytas 2,51 promilių girtumo laipsnis (b. l. 28).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su savo žmona J. K. metu, miegamajame kambaryje pargriovęs ją ant lovos, ranka sugriebė už gerklės, įrėmęs pirštą į gerklę, suspaudė ir tokiu būdu smaugė bei sukėlė fizinį skausmą savo žmonai J. K..

Įtariamajam V. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. sutiko ir nurodė, kad su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 32). J. K. 2017 m. kovo 31 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 33).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 30), neteistas (b. l. 29), nebaustas administracine tvarka (b. l. 31), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau vietoj prokuroro siūlomo įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 29 d. 23.20 val. iki 2017 m. kovo 30 d. 16.15 val. (b. l. 13, 14), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 29 d. 23.20 val. iki 2017 m. kovo 30 d. 16.15 val.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. K., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš