Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-245-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
1A-556-245-2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00044-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
S. J.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Antanas Pliauga
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-245/2012Teisėja R. Kuzmienė Proceso Nr. 1-52-1-00044-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2; 2.4.7.; 2.1.15.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistajam S. J., nukentėjusiajai A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d. ir nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigotas neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 67, 72¹ straipsniais S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos tris mėnesius uždrausta prisiartinti prie nukentėjusiosios A. J.; civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista iš S. J. nukentėjusiajai A. J., 500.00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio mėn. 25 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp jo ir A. M. metu, nukentėjusiajai - žmonai A. J., bandančiai išskirti besimušančius, ne mažiau 5 kartų sudavė ranka į pečių, nugaros sritį ir ne mažiau 2 kartų spyrė į abejų kojų šlaunis, tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose pečiuose, nugaros kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimo nugaros apatinėje dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis dėl savo sutuoktinės A. J. sumušimo yra nekaltas, nepripažįsta jos pareikšto civilinio ieškinio. Šeimoje vyksta skyrybų procesas, jis buvo be pagrindo apkaltintas sutuoktinės, tai sietina su turto dalybomis. Apylinkės teismo nuosprendyje pateiktos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi byloje neteisingai įvertinti įrodymai. Nepagrįstai apylinkės teismas rėmėsi nuteistąjį kaltinančiais įrodymais – nukentėjusiosios A. J. ir R. M. parodymais, atmesdamas liudytojų S. S., T. L., T. B., kurie parodė, kad nuteistasis smūgių sutuoktinei nesudavė, parodymus. Net A. M., su kuriuo įvyko susistumdymas, tvirtino, kad apeliantas sutuoktinei pataikyti negalėjo, nes tuo metu ji buvusi šone. Šie liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio skundėsi, kad jai skauda nugarą ir petį, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad būtent kaltinamasis ją sužalojo. Tai galėjo padaryti ir sutuoktinius išskirti mėginęs A. M.. Siekdama suduoti apeliantui į galvą, sutuoktinė pati galėjo atsitrenkti į koridoriuje esančius baldus. Tie sužalojimai galėjo atsirasti ir vėliau, jam jau išėjus, nes jie konstatuoti praėjus laiko tarpui. Daroma išvada, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė ne visais įrodymais, o tik jų dalimi – tik apkaltinančiais įrodymais. Teismas buvo šališkas, vertindamas pačią situaciją, kad susistumdymas įvyko tarp kaltinamojo ir A.. Tuo apylinkės teismas padarė esminį BPK 369 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nes įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi mažametės S. J. parodymais, nes mergaitė paties įvykio nematė, neatsižvelgė į tai, kad į įvykio vietą iškvietus policijos pareigūnus, sutuoktinė pareiškimo nerašė - ji tai padarė tik po įvykio praėjus kelioms dienoms. Iš karto po sumušimo ji į medikus nesikreipė, ir toliau šventė Šv. Kalėdas. Nuteistasis nesutinka ir su tuo apylinkės tesimo motyvu, kad jis yra smurtavęs anksčiau, tai yra sutuoktinės nepagrįsti žodžiai - smurtavimą patvirtinančių dokumentų ji nepateikė. Nepagrįstai iš jo priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis nesudavė jokių smūgių sutuoktinei, be to, ji nepateikė jokių jos pablogėjusią sveikatą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Jis nuteistas nepagrįstai, kadangi neturėjo jokio tikslo sumušti sutuoktinės ir to nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grin­džiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo S. J. nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. Nors nuteistasis kaltu neprisipažino, o ir apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad su nukentėjusiąja tik susistumdė, smūgių jai nesudavė, tačiau jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios A. J., liudytojų A. M. parodymai, R. M., T. L., mažametės liudytojos S. J. parodymai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga.

Apylinkės teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, kad S. J. panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės A. J. atžvilgiu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik jį kaltinančiais duomenimis, atmesdamas liudytojų A. M., S. S., T. L., T. B., kurie parodė, kad nuteistasis smūgių sutuoktinei nesudavė, parodymus. Tokia jo pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad S. bandė suduoti smūgius jam, tačiau pataikė A.. Tai, kad S. mušė A., jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, matė, kad ji nu S. gavo nemažai smūgių, nors sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Liudytoja T. L. teisme parodė, kad pati tiesiogiai smūgių nematė, A. jai pasakiusi, kad S. ją sumušė. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad S. kumščiais mušė A. nežiūrėdamas - į pečių, nugaros sritis. A. spiegė, jis jos neklausė, vis stengėsi suduoti A.. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad jis matė susikibusius A., S. ir A., tačiau pačių smūgių – nematė, tik po to sužinojo, kad A. skauda petį. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jis smūgių nematė, nes sėdėjo ant sofos, tik jam vėliau skundėsi A., kad jai skauda nugarą. Liudytojas S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis nematė įvykio aplinkybių, tik girdėjo koridoriuje šurmulį. Specialisto išvada Nr. G 1037/11(06) objektyviai nustatyta, kad A. J. padaryti (mažiausiai šešių trauminių poveikių) sužalojimai veikiant kietais, bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis jos nurodytu laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada Nr. pG 21-1037/11/12 (06) nustatyta, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus pateiktame registro išraše užfiksuotas A. J. pareiškimas apie tai, kad 2011-12-25 apie 19.00 val. namuose S. J. sukėlė fizinį skausmą A. J. mažamečių vaikų akivaizdoje. Tokiu būdu atmetama apelianto versija, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti atsitrenkdama į kietus daiktus ar smūgius sudavė A. M.. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad jai nuteistasis sudavė smūgius tiek rankom ir kojom, liudytojai R. M., A. M. matė, kaip buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajai, kiti liudytojai, minimi apeliaciniame skunde, nors smūgio ir nematė, bet nepaneigė nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kurias patvirtino specialistų išvados. Aplinkybė, kad nukentėjusioji nesikreipė iš karto po įvykio į medikus, nepašalina nuteistojo kaltės dėl jos sužalojimo. Tą vakarą buvo švenčiamos Šv. Kalėdos, jų namuose buvo svečių. Tik 27 dienos vakare suprato, kad per skausmą negali išlipti iš lovos. Į policiją tą patį vakarą nesikreipė, nes nebuvo blaivi, todėl pareiškimą dėl sumušimo parašė kitą dieną.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir nustatė, jog apylinkės teismas, visiškai pagrįstai remiantis nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga, padarė išvadas, kad S. J. konflikto su A. M. metu sužalojo sutuoktinę A. J.. Nuosprendyje padarytos išvados apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai abejonių nekelia, jos pagrįstos bylos medžiaga. Liudytojo S. S. parodymais teismas nesivadovavo, kadangi šis liudytojas įvykio aplinkybių nematė.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti ištirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kaltinamasis nei apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti jo kaltumu. Nenustatyta, kad teismas būtų šališkas nuteistojo atžvilgiu. Taigi, pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Mažametės liudytojos apklausa atlikta pagal baudžiamojo proceso įstatymo 186 str. reikalavimus, be to, apylinkės teismas jos parodymais rėmėsi tik tiek, kiek ji matė mėlynes ant mamos kūno ir kad jai nukentėjusioji pasiskundė apie skaudančią nugarą.

Apeliantas nepagrįstai nesutinka su priteistu iš jo neturtinės žalos atlyginimu. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra.

Apylinkės teismas, šiuo atveju nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir, S. J. pripažinęs kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, pagrįstai tenkino iš dalies nukentėjusiosios A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos. Teismas pripažino, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl netinkamo sutuoktinio elgesio jos atžvilgiu, kad jis smurtavo prieš ją ir anksčiau, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių A. J.. Kolegijos manymu, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nėra neprotinga ar per didelė kompensacija nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams sumažinti.

Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstos ir motyvuotos, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėEgidijus Jonas Grigaravičius