Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą R. Č., o būtent: 2020-03-12 apie 16. 50 val., AB ,,(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) paskirstymo skyriaus pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis pastūmė nukentėjusįjį R. Č. bei įspyrė jam į dešinės kojos kelio sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Č. sužalojimą - poodinę kraujosruvą dešinio kelio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, pereinantį į šlaunį, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Z. T. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kovo 12 dieną dirbo kaip visada, įprastai, kėlė siuntinius, maišus liftu į viršų. Tą dieną buvo audra ir trankė vidines duris. Jis tuo metu buvo prie vartų, įvažiavo R. Č. ir signalizavo automobilio signalu, bet jis tęsė tai, ką dirbo. Įėjęs į vidų, R. Č. jį užsipuolė ir priekaištavo, kodėl jis uždarė duris. Jis irgi pakėlė toną, paklausė, kas jam yra, ko čia aiškina, kaip dirbti ir ką turi daryti. Priėjo prie jo gana nesaugiu atstumu ir R. Č. judėjo link jo. Jis ištiesė rankas, kad nuo jo R. Č. pasitrauktų ir apsistumdė. Tada gavo kelis smūgius į lūpą, ir jis besigindamas, spyrė ir pataikė R. Č. į dešinės kojos kelio sritį. Pats išsikvietė policiją. Pareiškė norą, kad jį apžiūrėtų gydymo įstaigoje. Viską pripažįsta ir gailisi, kad tokia situacija įvyko tarp jų. Stūmė rankomis nukentėjusįjį R. Č.. R. Č. liko stovėti. Jis dabar gali teigti, kad galėjo jį sužaloti, tai gerai, kad viskas taip baigėsi, kad susitaikė. Suprato, kad spirdamas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą. Gailisi dėl to ir prašo bylą nutraukti, susitaikius su kaltininku.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusiojo R. Č. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad jis dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskirstymo skyriuje pagalbiniu darbininku. 2020-03-12 apie 16:50 val., grįžus į AB ,,(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) paskirstymo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) ir privažiavus prie rampos, viduje buvęs krovėjas Z. T., nors ir matydamas, kad jis automobiliu artėja prie vartų, uždarė pakeliamus vartus prieš pat jo automobilį. Jis atsidaręs pakeliamus vartus, paklausė jo, kodėl jis taip daro ir ignoruoja bei tyčiojasi iš jo. Tada jis pradėjo žeminti jį kitų darbuotojų akivaizdoje, keikti necenzūriniais žodžiais. Jis nekreipdamas į jį jokio dėmesio ėjo lauk, nes žinojo Z. konfliktišką charakterį. Eidamas lauk išgirdo link jo artėjantį Z. ir sustojęs atsisuko. Jam sustojus, Z. priėjo prie pat jo ir prikišęs savo veidą jam prie veido penkių centimetrų atstumu pagrasino sumušti ir tuo pačiu metu abiem rankomis jį stipriai pastūmė ir spyrė iš kojos į dešinės kojos kelio sritį. Po tokio veiksmo jis toliau artėjo link jo, ketindamas sumušti. Jo kėsinimus suprato iš veido mimikos ir kovinės rankų padėties. Siekdamas apsiginti nuo jo, jis taip pat iš kojos jam spyrė ir pataikė į kairę koją. Z. nesustojus ir puolant jį toliau, jis dar vieną kartą atsispyrė nuo jo su koja, o vėliau sugriebęs jį rankomis laikė kad jam nebūtų suduoti smūgiai. Taip jie prasitampė apie 10 sekundžių, kol jis jį nuramino prilenkdamas link žemės. Jis Z. nebuvo parvertęs ant žemės ir ne vieno karto nesmūgiavo jam iš rankos, tik nuolat gynėsi nuo jo puolimo ir bandymo jam suduoti ar įspirti. Tada jis dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo šaukti ,,policija" ir jis nuo jo atsitraukė ir nuėjo į šalį. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją, bet pats dėl sukelto fizinio skausmo į medicinos įstaigą nesikreipė ir pareiškimo nerašė, nes jautėsi pakankamai sveikai. Z. į ligoninę apžiūrai išsivežė atvykę medikai ir tolimesnis jo likimas jam nėra žinomas. Taip pat pareigūnams pasakė, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis ir įvykis bus užfiksuotas. Kitos dienos ryte pradėjo skaudėti nugarą, nuo patempimo pastūmimo meta ir dešinį kelią, kuris jam buvo operuotas du kartus ir dabar atsinaujino skausmai. Iš karto negalėjo kreiptis į policiją, nes turėjo paros budėjimą ir poilsio dieną po jo. Kadangi nugaros ir kelio skausmai nesiliovė, ant dešinės kojos atsirado mėlynė, kreipėsi į policiją dėl fizinio skausmo sukėlimo tik 2020-03-16. Į teismo med. ekspertus kreipsis, nes bijo kad nebūtų pažeisti kelio raiščiai ar stuburas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, kurį pareikš gavęs teismo medicinos ekspertų išvadas (b.l.10-13).

Liudytojos K. S. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad ji dirba AB ,,(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) paskirstymo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2020-03-12 apie 15 val. 30 min. į darbą atėjo pagalbiniu darbuotoju dirbantis Z. T., kurio viena iš jo funkcijų yra jai padėti iš atvykusių automobilių iškrauti atvežtas siuntas. Gal apie 16 val. 30 min., tikslaus lauko neprisimena, siuntas atvežė vairuotojas R.. Jis tą dieną buvo paskutinis vairuotojas, atvežęs siuntas. Ji tuo metu dirbo sandėlyje, rūšiavo prieš tai iš Telšių atvežtas siuntas. Dirbdama girdėjo, kaip R. vieną kartą nuspaudė automobilio garsinį signalą, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes gana dažnai pasitaiko, kad atvažiavę vairuotojai leidžia signalą, kad būtų pakelti vartai ir kad jie galėtų privažiavę prie pastato durų iškrauti siuntas. Kai R. leido signalą, tai Z. T. tuo metu nuleidinėjo žemyn minėtus vartus. Kodėl Z. T. vis tiek nuleidinėjo vartus, ji nežino. Vartai visada turi būti uždaryti ir jie juos atidaro tik atvykus vairuotojams. Z. T. nuleidęs vartus nuėjo prie sandėlyje esančio lifto ir kažką darė. Ji dirbo savo darbus ir į jį dėmesio nekreipė, todėl negali pasakyti, ką jis tiksliai darė. R. pats atsidarė vartus ir įėjęs į sandėlį Z. T. paklausė, kodėl jis vartus uždarė, nors leido signalą. R. tada kalbėjo ramiai. Ką jam atsakė Z. T., neprisimena, tačiau tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada jie jau šaukė vienas ant kito, tačiau tarp jų tuo metu buvo gal kokių 5 metrų atstumas. Po to R. stovint vietoje, prie jo priėjo Z. T. ir atsistojo priešais R.. Jie stovėjo gana arti vienas kito. Koks galėjo būti tarp jų atstumas, negali tiksliai pasakyti. Ji matė, kaip Z. T. pirmas pastūmė R. ir spyrė jam į koją. Tada jie susikibo. Po to R. pastūmė Z.. Jis taip pat jį stūmė rankomis, Z. T. nugriuvęs nebuvo. Ar jie sudavė vienas kitam smūgius, ji nematė. Supratusi, kad konfliktas tarp jų geruoju nesibaigs, nusprendė eiti pas pamainos viršininkę D., kurį jau ėjo link jų. Ar ji ką nors sakė konfliktuojantiems vyrams, neprisimena. Po to ji išgirdo, kaip Z. T. pasakė, kad skambins į policiją ir pasiėmęs telefoną kažkam skambino. Ji kartu su R. Č. iškrovė siuntas, nors tą darbą turėjo atlikti Z. T.. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Ji tik yra girdėjusi, kad Z. T. buvo sukonfliktavęs su kitais vairuotojais, nes Z. T. yra nervingas, supyksta, kai būna daug darbo. Jos nuomonė, kad dėl konflikto kaltas Z. T., nes jis uždarė sandėlio vartus prieš pat automobilį, kurį vairavo R. Č. (b.l. 47-48, 82-84).

Liudytojos D. J. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad ji dirba pašto pervežimo skyriuje, kuris yra įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini) . Dirba pamainos viršininke. Dirba pamainomis. 2020-03-12 jai buvo darbo diena. Šiek tiek po 16 valandos, mikroautobusu atvažiavo R. Č., kuris dirba jų skyriuje vairuotoju. R. iš pašto skyrių surenka siuntas, kurias parveža į sandėlį. R. Č. automobilį pasistatė prie sandėlio durų, nes iš jo reikėjo iškrauti siuntas. Ji matė, kad Z. T., kuris dirba pagalbiniu darbininku, siuntas krovė iš automobilio ir dėjo sandėlyje ant žemės. Sandėlyje tuo metu buvo darbuotoja K. S.. Ji priiminėjo siuntas R. Č. atvykus. Apie 16 val. 30 min. dirbdama prie kompiuterio, sandėlyje išgirdo triukšmą. Pakėlusi galvą, pamatė vienas prieš kitą stovinčius Z. T. ir R. Č.. Jie abu stovėjo gal kokių 3 metrų atstumu nuo sandėlio laukujų durų. Abu kalbėjo pakeltu tonu. Ką jie vienas kitam sakė, negali pasakyti, nes jai gerai nesigirdėjo. Po to ji pamatė, kad jie vienas kitą pastūmė. Kuris pirmas pastūmė, dabar neprisimena. Būdama kabinete ji garsiai paklausė: ,,Kas čia dabar?“, tačiau vyrai į jos žodžius nesureagavo. Po to ji pamatė, kad Z. T., kalbėdamas telefonu, eina lauk iš sandėlio. Po kelių minučių pamatė, kad atvyko greitosios medicinos pagalbos ir policijos darbuotojai. Ką atvykusiems pareigūnams sakė Z. T. ir R. Č., negirdėjo, nes išėjusi iš kabineto nebuvo. Skubėjo kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, nes reikėjo išvežti siuntas. Visą įvykį turėjo matyti K., nes ji tuo metu buvo sandėlyje. Medikai Z. T. išsivežė, o kodėl, nežino. Ji tik matė, kad prieš atvykstant medikams, Z. T. perbraukė per lūpas ir jai pasirodė, kad lygtai ant lūpų buvo šiek tiek kraujo, nors gali klysti, nes Z. T. matė gana iš toli. Ji su juo tą dieną bendravo, tačiau jokių sužalojimų iki konflikto su R. Č. nematė. Kokiu būdu Z. T. galėjo susižaloti, nežino. Ji tikrai nematė, kad R. Č. būtų sudavęs jam. Taip pat nematė, kad jie vienas kitam būtų spyrę. Ar anksčiau jie yra taip pat konfliktavę, nežino. Iš darbuotojų ji nėra girdėjusi apie jokius jų konfliktus. Abu su ja elgiasi pagarbiai ir apie juos nieko blogo negali pasakyti. Konflikto ji neišsigando, tik pasijuto nesmagiai. Po konflikto darbas buvo tęsiamas, skyriaus veikla sutrikdyta nebuvo (b.l. 76-77).

Liudytojos D. B. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad ji dirba AB ,,(duomenys neskelbtini) “ Siuntų paskirstymo skyriuje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) . Dirba specialiste. Jos darbo vieta yra antrajame pastato aukšte. Kada įvyko konfliktas tarp Z. T. ir R. Č. ji dabar tiksliai neprisimena. Galėjo būti 2020 metų kovo mėnesio pradžia. Z. T. AB ,,(duomenys neskelbtini) “ dirba pagalbiniu darbuotoju. Jis iškrauna atvežtas siuntas iš automobilių. R. Č. taip pat dirba AB ,,(duomenys neskelbtini) “ tik kitame skyriuje. Jis dirba vairuotoju ir atveža siuntas į jų skyrių. Tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp Z. T. ir R. Č., ji dirbo. Tikslios priežastys, dėl kurių kilo konfliktas tarp minėtų asmenų, jai nėra žinomos. Apie konfliktą ji sužinojo laikotarpyje nuo 16 val. 30 min. iki 17 valandos. Apie konfliktą pranešė pats Z. T., jis buvo susijaudinęs, sutrikęs, pasimetęs. Jo burnoje, tiksliau ant priekinių dantų, matėsi šiek tiek kraujo. Ant Z. T. veido ir kitų kūno vietų sužalojimų nebuvo. Kai Z. T. pas ją atėjo, tai jis rankoje laikė telefoną ir tuo pačiu metu kalbėjosi ir su ja ir greitosios pagalbos darbuotoju. Jis buvo pasimetęs. Po to Z. T. kalbėdamas telefonu išėjo iš jos kabineto. Po kelių minučių, ji ėjo ieškoti, sandėlyje tuo metu buvo R. Č., kuris kartu su ja taip pat išėjo į lauką ir Z. T. pamatė stovintį prie pastato iš kiemo pusės. Jis tiesiog stovėjo ir laukė. Maždaug po kokių 10 minučių atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Jie atvyko beveik kartu. Policijos pareigūnai klausė, kas atsitiko. Tiek Z. T., tiek R. Č. pradėjo pasakoti įvykio aplinkybes. Jie kalbėjo vienas per kitą. Po to greitosios medicinos pagalbos darbuotojai Z. T. nusivedė į automobilį pažiūrėti ar jam viskas gerai ir jį išsivežė. Policijos pareigūnai užsipildė kažkokius dokumentus ir R. Č. išvyko kartu su pareigūnais. Sandėlyje tą dieną dirbo K. S.. Jis dirba skirstytoja. Jos darbo vieta yra sandėlis ir ji matė, nuo ko viskas prasidėjo. Ji buvo sutrikusi, norėjo jai pasakoti įvykio aplinkybes, bet ji pasakė, kad papasakotų policijos pareigūnams. Be Karolinos sandėlyje tą dieną dar buvo pamainos viršininkė D. J., kurios darbo vieta yra kabinete, sandėlio patalpose. Iš pasakojimo ji suprato, kad konfliktas tarp Z. T. ir R. Č. vyko netoli sandėlio durų. Z. T. ir R. Č. pasakojimai apie įvykio aplinkybes buvo skirtingi. R. Č. pasakojo, kad jam atvežus siuntas, Z. T. uždarė pastato duris jam prieš pat veidą. O kai R. Č. jas bandė atidaryti, tai Z. T. jį stumtelėjo ranka ir bandė jam įspirti. Z. T. aiškino, kad R. Č. įėjus pro pakeliamų vartų duris, jie apsižodžiavo ir R. Č. išsitempė jį lauk. Kaip iš tikrųjų viskas buvo, ji nežino. Po įvykio R. Č. jai nesakė, kad jis yra sužalotas. Vizualiai matėsi, kad jam viskas gerai. Prieš konfliktą ji Z. T. nematė. Ar buvo ant Z. T. veido kokių nors sužalojimų prieš konfliktą, negali pasakyti. Kad būtų anksčiau buvę kokių nors konfliktų tarp šių asmenų, nėra girdėjusi. Kiekvienas iš jų yra savotiškas ir jie tik pasisveikindavo vienas su kitu, tačiau nebendraudavo. Jai nėra žinoma apie šių asmenų konfliktus su kitais bendrovės darbuotojais. Dėl įvykusio konflikto įmonės veikla nebuvo sutrikdyta (b.l. 89-90).

Liudytojos R. B. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad ji dirbo su kolega (duomenys neskelbtini) aps. VPK NVRS skyriaus tyrėju R. B., apie 17. 00- 18. 00 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ skyriuje konfliktavo darbuotojai. Atvykę į vietą, atliko reikiamus veiksmus, nustatė įvykį mačiusius liudytojus, aiškinosi įvykio aplinkybes (b. l. 41- 44).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo R. Č. pranešė apie jam padarytus sužalojimus (b.l.10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota ir apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini) “ sandėlio patalpa, kur vyko konfliktas (b.l.52-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. Č. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, pereinant į šlaunį; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.32).

Specialisto paaiškinimų protokolu, kuriuo H. D. paaiškino, kad R. Č. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginio smūgio - spyrio į koją pasekoje (b.l.36-37).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 3 „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameros įrašas (b.l.60-62).

Akistatos protokolu, kuriuo įtariamasis Z. T. ir nukentėjusysis R. Č. pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l. 136-137).

Kaltinamojo Z. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Č. sveikatą.

Kaltinamojo Z. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas 2020-09-16 tarp Z. T. ir A. Č. sudarytas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad Z. T. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, nukentėjusysis neprašo atlyginti žalos ir priteisti bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusysis sutinka, kad byla būtų baigta BK 38 str. pagrindais ir nebūtų skiriamos poveikio priemonės kaltinamajam.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaltinamasis Z. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo anksčiau neteistas (b. l. 159), galiojančių nuobaudų dėl administracinių nusižengimų neturi (b. l. 157-158), dirbantis, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju R. Č., jo atsiprašė, nukentėjusysis prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl šių aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis Z. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Pagal BK 67 straipsnio 1, 2 dalis pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamąjį Z. T. surinktus charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis dirbantis, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Kaltinamajam Z. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 151-152).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. T., padariusį nusikalstamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Baudžiamojo poveikio priemonių Z. T. neskirti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą CD diską su vaizdo ir garso įrašu, prijungtu prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.