- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-372-594/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. (toliau –T. R.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės tesimo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria nuteistojo T. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 93-122, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. 2007 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. 2017 m. kovo 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-122 buvo nutarta netaikyti T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
1.2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. R. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nuteistojo teigimu, netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jis yra baudžiamas dar kartą už tai, už ką jau yra nubaustas. Ilga bausmė neigiamai veikia nuteistąjį, kadangi jis praranda socialinius gyvenimo visuomenėje įgūdžius, silpnėja jo socialiniai ryšiai. Netaikant lygtinio paleidimo prarandama motyvacija elgtis tinkamai. Nuteistojo manymu, teiginys, kad nėra teismo įsitikinimo, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir neturi teisinio pagrindo.
2.2. Skundu pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, atitinkantiems formalius paleidimo kriterijus, siekiant mažinti ilgo kalinimo nuteistiesiems neigiamas pasekmes, protingai mažinant nuteistųjų skaičių kalinimo įstaigose, o visuomenės saugumą turi užtikrinti probacijos tarnyba.
Nuteistojo T. R. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. R. priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai, kas visumoje neabejotinai atitinka aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, T. R. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 27 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog T. R. siekia būti lygtinai paleistas taikant intensyvią priežiūrą, neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors iš skundo apygardos teismui galima suprasti, kad nuteistasis mano, jog jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, tačiau skunde iš esmės nenurodytos jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taip manyti, tuo tarpu vien tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdžių T. R. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Sutinkamai su 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli T. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnė nusikalstama veika, ankstesnis gyvenimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Bylos duomenimis nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę T. R. atlieka už nusikaltimą, dėl kurio kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino. Nuteistas už šį nusikaltimą išvyko iš Lietuvos. Po kurio laiko Airijoje įvykdė nusikaltimą, už kurį atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ekstradicijos būdu atvežtas į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimą įvykdytą 2005 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis jau pripažintas kaltu išvyko iš šalies ir pakartotinai nusikalto kitoje valstybėje, kas leidžia teigti, kad nuteistasis slapstėsi nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau pripažįsta, kad apie nusikalstamo elgesio pasekmes negalvojo, nors ir suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką. Tai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į susiformavusias visuomenines vertybes, kadangi asmuo elgiasi nusikalstamai ir tai supranta, tačiau tokio elgesio nutraukti nenori. Vertinant T. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nors būdamas laisvėje T. R. ir dirbo, tačiau visgi įvykdyto nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas. Pataisos įstaigoje gyvena iš artimųjų paramos, neperžengdamas savo finansinių galimybių. Galimo lygtinio paleidimo atveju kreiptųsi į Darbo biržą. Be to, nuteistasis pripažįsta, kad turėjo probleminių sričių – ankstesnis nuteistojo laisvalaikis su asmenimis iš nusikalstamo pasaulio, narkotikai. T. R. neneigia, kad būdamas laisvėje parūkydavo kanapių, šiuo metu teigia, kad nevartoja ir priklausomybių neturi. Sutinkamai su 2017 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvada, matoma, kad nuteistasis neturi tikslios darbo vietos, kurioje dirbtų po lygtinio paleidimo, turi tik planus registruotis Darbo biržoje, kas ir taip yra lygtinai paleistų asmenų pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika padaryta dėl finansinių motyvų, stabilių pajamų neturėjimas, galimas veiksnys pakartotiniam nusikalstamumui.Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad stebimi ir tam tikri teigiami nuteistojo elgesio požymiai – nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas, pataisos namuose dirba, vykdo individualiam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau taip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors T. R. skunde teigiama, kad netaikant lygtinio paleidimo prarandama motyvacija elgtis tinkamai, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nuteistojo prerogatyva yra nusikalstamo elgesio korekcija teigiama linkme, o ne siekis elgtis tinkamai tik tol kol bus pritaikytas lygtinis paleidimas. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog aukščiau aptartų duomenų pagrindu netaikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis yra baudžiamas pakartotinai. Atmetant šiuos T. R. teiginius, vis tik pažymėtina, kad netenkinus jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama, todėl teigti, jog dėl to jis baudžiamas antrą kartą už tą patį, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo įvertintinos ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, buvusios iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę, todėl nesikeičiant nuteistojo elgesiui, nesant ženklios nuteistojo pažangos jį koreguojant, bausmės paskyrimo metu įvertintos aplinkybės nepakinta, todėl jų vertinimas atsispindi ir sprendžiant asmeniui taikytino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teigti, jog tai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, teisinio pagrindo nėra.Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo T. R. skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. Komisijos nutarimo Nr. 93-122 netaikyti T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.