- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2-29280-861/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22305-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. J., L. J.
- Advokatai
- Marina Stacenkas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovei advokato padėjėjai Marinai Stacenko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – A. J., L. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 3 114,71 EUR draudimo išmoką, 210,26 EUR nuostolių, susijusių su remonto darbų kainos nustatymu, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu A. J. 2008-06-26 sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE400804619 butui įsigyti ir remontuoti, kredito suma – 104 263 EUR. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, su L. J. 2008-06-26 sudarė Laidavimo sutartį, o 2008-06-30 su UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovo naudai sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD 042737, kuria atsakovas įsipareigojo atsitikus draudžiamajam įvykiui, t. y. trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, išmokėti ieškovui 104 263 EUR draudimo išmoką. Nurodė, jog trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2011-12-19 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Paaiškino, kad 2012-10-02 sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo atsakovas nutarė išmokėti ieškovui 96 980,720 EUR draudimo išmoką, kurią sudarė 96 507,57 EUR negrąžinto kredito ir 473,13 EUR pagal kredito sutartį mokėtinų palūkanų už 3 mėnesius, likusią draudimo įmokos dalį atsakovas mokėti atsisakė. Nurodė, kad 2013-01-16 raštu Nr. dnk1300587 ieškovas pakartotinai pateikė atsakovui dokumentus, pagrindžiančius kredito dalies, skirtos buto remontui, panaudojimą pagal paskirtį ir prašė sumokėti likusią draudimo išmokos dalį, tačiau 2013-01-30 raštu Nr. SB-566/1 atsakovas nurodė, kad įmonei trūksta duomenų įvertinti remonto dalies panaudojimą pagal tikslinę paskirtį. Pažymėjo, kad 2013-03-13 raštu Nr. SB-1337 dėl nekilnojamojo turto remonto darbų kainos atsakovas atsisakė sumokėti likusią draudimo išmokos dalį, motyvuodamas tuo, kad turto vertintojai neturi galimybės apžiūrėti turtą. 2013-03-27 raštu Nr. dnk1303476 ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimu atsisakyti mokėti likusią skolos dalį, todėl 2013-04-10 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui papildomą 1 751,90 EUR draudimo išmoką, kurią sudarė 1 739,99 EUR už negrąžintą kreditą, skirtą buto remontui, ir 11,90 EUR už 3 mėn. palūkanas, paskaičiuotas nuo 1 739,99 EUR sumos. Nurodė, kad ieškovas 2013-04-23 raštu Nr. dnk1304629 pateikė UAB „OBER HAUS“ 2013-04-16 išvadą dėl buto remonto darbų kainos, kurioje nurodyta remonto darbų vertė yra 17 000 Lt, tačiau atsakovas ir toliau ignoravo ieškovo prašymą ir 2013-04-30 raštu Nr. SB-2220 atsisakė mokėti draudimo išmoką (b. l. 1-9).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas” atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neturėjo galimybės atlikti nekilnojamojo turto vertinimo, todėl pasiūlė ieškovui pačiam užsakyti atliktų remonto darbų vertinimą. Pažymėjo, jog 2013-03-13 raštu Dėl nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymo atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo naujai pateiktos nuotraukos ir senos nuotraukos iš esmės nesiskiria nuo 2008-06-27 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LDG-80650, pasiūlė ieškovui pačiam užsisakyti atliktų remonto darbų vertinimą, tačiau ieškovas 2013-03-27 raštu su tokiu pasiūlymu nesutiko ir pareikalavo išmokėti draudimo išmoką, vėliau pakartotinai išanalizavo ieškovo prašymus – pretenzijas ir 2013-04-10 priėmė sprendimą dėl ginčijamos draudimo išmokos, skirtos būsto remontui, mokėjimo ir išmokėjo 1 751,90 EUR. Pažymėjo, kad minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis faktiniais duomenimis, patvirtinančiais remonto lėšų panaudojimą pagal paskirtį, t. y. 2008-07-21 UAB „Lanlita“ pinigų priėmimo kvitu, 2008-07-22 UAB „Lanlita“ sutartimi, 2009-08-25 UAB „Langemija“ sutartimi, 2009-10-13 UAB „Langemija“ kasos pajamų orderiu. Paaiškino, jog atsakovas, vadovaudamasis minėtais dokumentais ir lygindamas 2008-06-27 turto vertinimo ataskaitą bei buto nuotraukas iki ir po remonto atlikimo, padengė lėšas, skirtas langų keitimui. Taip pat nurodė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį atsakovui, remdamasis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindžia tik spėliojimais ir subjektyviais pamastymais. Paaiškino, jog ieškovas pateikia UAB „OBER HAUS“ konsultaciją dėl galimos turto remonto kainos ir ją pateikia kaip turto vertinimo ataskaitą, tačiau konsultacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir juridinę reikšmę turinčių įrodymų ir civilinė atsakomybė jam nekyla (b. l. 93-99).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dokumentus dėl lėšų panaudojimo iš kredito gavėjo gavo 2009 metais. Nurodė, jog 2013-03-13 atsakovo rašte dėl nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymo nurodyta, kad 2012-10-02 atsakovo priimtas sprendimas dėl neginčijamos draudimo išmokos dalies sumos mokėjimo. Paaiškino, jog ieškovas 2013-01-16 raštu Nr. dnk 1300587 informavo atsakovą, jog bankui pavyko susisiekti su draudėju ir apžiūrėti už kredito lėšas įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas taip pat pateikė ir hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto nuotraukas, kvitus, darbų sąmatas, sutartis. Pažymėjo, kad minėti duomenys atsakovui buvo pateikti ir su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir su paraiška draudimo išmokai gauti, kas paneigia atsakovo teiginį, jog ieškovo siųstus dokumentus gavo tik 2013 sausio mėn. Paaiškino, jog ieškovas turto vertinimo neužsakinėjo, UAB „OBER HAUS“ buvo pateikti visi dokumentai, UAB ,,Kresta“ darbų sąmata sudaryta tam, kad būtų planuojami remonto darbai, ji neprivaloma pasirašyti kvalifikuoto vertintojo, nes darbai tik planuojami, vertintojai į butą patekę nebuvo, jie rėmėsi nuotraukomis, o dokumentų, kad su UAB „Kresta“ atsiskaityta, ieškovas neturi. Nurodė, kad atsakyti į klausimą, ar buvo vedamas statybos darbų žurnalas, negali. Pažymėjo, jog balkonas buvo nufotografuotas prieš remontą ir po remonto darbų atlikimo, o iš nuotraukų matosi, kad trečiame namo aukšte balkonas įstiklintas, matosi namo numeris. Paaiškino, kad atsakovas neatliko buto apžiūros, negali suformuluoti, kokių dokumentų ieškovas nepateikė (b. l. 187-191).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime. Nurodė, kad turto vertintojas paaiškino, jog nepavyko patekti į patalpas, negali pateikti vertinimo, todėl atsakovas pasiūlė ieškovui pačiam atlikti vertinimą, vėliau ieškovas informavo, jog jam pavyko susisiekti su turto savininku ir apžiūrėti už kredito lėšas įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs dokumentus, negalėjo nustatyti, kad darbai atlikti, išskyrus langų pakeitimą, ieškovas nepateikė įrodymų dėl atliktų darbų egzistavimo, konsultantas net nebuvo užėjęs į vidų apžiūrėti turto, todėl byloje pateikta konsultacija negalima vadovautis. Paaiškino, jog dokumentai, patvirtinantys išlaidas, turėjo būti pateikti per 30 dienų, tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą nuotraukų nėra aišku, ar čia to buto nuotraukos, nėra aišku, ar nuotraukose yra tas pats balkonas, nes bute yra du balkonai (b. l. 187-191).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios informacijos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su trečiuoju asmeniu A. J. 2008-06-26 sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE400804619 butui įsigyti ir remontuoti, kredito suma – 104 263 EUR (b. l. 16-26). Trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, 2008-06-30 su UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovo naudai sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD 042737, kuria atsakovas įsipareigojo atsitikus draudžiamajam įvykiui, t. y. trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, išmokėti ieškovui 104 263 EUR draudimo išmoką (b. l. 27-29). Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2011-12-19 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 48). 2012-10-02 sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo atsakovas nutarė išmokėti ieškovui 96 980,720 EUR draudimo išmoką, kurią sudarė 96 507,57 EUR negrąžinto kredito ir 473,13 EUR pagal kredito sutartį mokėtinų palūkanų už 3 mėnesius, likusią draudimo įmokos dalį atsakovas mokėti atsisakė (b. l. 75). 2013-01-16 raštu Nr. dnk1300587 ieškovas pakartotinai pateikė atsakovui dokumentus, pagrindžiančius kredito dalies, skirtos buto remontui, panaudojimą pagal paskirtį ir prašė sumokėti likusią draudimo išmokos dalį (b. l. 76), tačiau 2013-01-30 raštu Nr. SB-566/1 atsakovas nurodė, kad įmonei trūksta duomenų įvertinti remonto dalies panaudojimą pagal tikslinę paskirtį (b. l. 77). 2013-03-13 raštu Nr. SB-1337 dėl nekilnojamojo turto remonto darbų kainos atsakovas atsisakė sumokėti likusią draudimo išmokos dalį, motyvuodamas tuo, kad turto vertintojai neturi galimybės apžiūrėti turto (b. l. 78). 2013-03-27 raštu Nr. dnk1303476 ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimu atsisakyti mokėti likusią skolos dalį (b. l. 80), todėl 2013-04-10 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui papildomą 1 751,90 EUR draudimo išmoką, kurią sudarė 1 739,99 EUR už negrąžintą kreditą, skirtą buto remontui ir 11,90 EUR palūkanų, paskaičiuotų nuo 1 739,99 EUR sumos už 3 mėn. (b. l. 81-82). Ieškovas 2013-04-23 raštu Nr. dnk1304629 pateikė UAB „OBER HAUS“ 2013-04-16 išvadą dėl buto remonto darbų kainos, kurioje nurodyta remonto darbų vertė yra 17 000 Lt, tačiau atsakovas ir toliau ignoravo ieškovo prašymą (b. l. 83, 84-85) ir 2013-04-30 raštu Nr. SB-2220 atsisakė mokėti draudimo išmoką (b. l. 86), todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl negrąžintos draudimo išmokos priteisimo.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtos 3 114,71 EUR draudimo išmokos dalį, kurią sudaro 3 085,44 EUR kredito ir 29,27 EUR palūkanų. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog jo civilinė atsakomybė nekyla, kadangi nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, tačiau toks atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Byloje ginčas kilo ne dėl draudimo išmokos neišmokėjimo fakto, bet dėl draudimo išmokos dydžio, kas reiškia, jog pats atsakovas neneigia draudiminio įvykio fakto, už kurį turi būti išmokama draudimo išmoka, tačiau nesutinka su draudimo išmokos dydžiu. Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o atsakovas, sudarydamas su trečiuoju asmeniu būsto paskolos draudimo sutartį, prisiėmė atsakomybę už trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, t. y. kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju įsipareigojo išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutarties ir ieškovui ją nutraukus, savo sutartinę prievolę atsakovas įvykdė tik iš dalies, t. y. išmokėjo tik dalį draudimo išmokos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra visos CK numatytos civilinės atsakomybės sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei ir atsakovas turi grąžinti likusią draudimo išmokos dalį.
Dėl draudimo išmokos priteisimo.
CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Esant bet kokiam Draudimo sutarties sąlygų pažeidimui ir įvykiui nepatekus į draudžiamųjų įvykių sąrašą, atsakovas, kaip draudikas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti ar mažinti draudimo išmoką.
CK 6.992 straipsnio l dalis numato, kad draudimo sutartims, sudarytoms pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsnių reikalavimai. CK 6.186 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Susitarime Nr. 3 dėl 2005-07-04 bendradarbiavimo sutarties pakeitimo (b. l. 30-42), kurį atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė su ieškovu, numatyta, kad būsto kreditavimo sutarties pažeidimai yra ne trumpesnio nei šioje sutartyje nustatyto termino kredito gavėjo (draudėjo) vėlavimas įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą (mokėti periodines būsto grąžinimo įmokas) ir/ar mokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, tvarka ir dydžiais (Susitarimo 1.6 p.). UAB „Būsto paskolų draudimas“ Būsto kredito draudimo taisyklės Nr. 004 (toliau – Taisyklės) reglamentuoja būsto kreditų draudimo sutarties sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – bei naudos gavėjo ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką (b. l. 28-29). Minėtose taisyklėse draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir/ar sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (Taisyklių 6 p.). Draudėjui vėluojant įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą ir/ar mokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bankas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų raštu nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį draudėjas privalo pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, o draudėjui per banko nustatytą (-us) terminą (-us) nepašalinus būsto kreditavimo sutarties pažeidimų, bankas nuo nustatyto (-ų) termino (-ų) pabaigos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nutraukia būsto kreditavimo sutartį ir pateikia draudikui pranešimą apie draudiminį įvykį, kartu pateikdamas paraišką draudimo išmokai gauti (Taisyklių 7 p.). Taisyklių 8 punktas numato atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais. Nedraudiminiais įvykiais laikomi įvykiai, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje, draudėjas kredito negrąžina dėl nenugalimos jėgos (karo, gamtos veiksnių), draudėjo ar kito asmens, užtikrinančio draudėjo prievolę bankui pagal būsto kredito reikalavimus, nustatytus Taisyklių 31-35 punktuose, būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindas nesusijęs su draudimo objektu, išskyrus atvejus, kai draudikas buvo išdavęs sutikimą dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo minėtu atveju. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuri yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį draudiminio įvykio atveju (Taisyklių 10 p.). Įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo pateikti draudikui visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus ir informaciją, o draudikui reikalaujant, pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Taisyklių 60.2, 60.4 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 114,71 EUR draudimo išmoką, kurią sudaro 3 085,44 EUR kredito ir 29,27 EUR palūkanų, kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti minėtą draudimo išmokos dalį. Atsakovas neišmokėjo dalies draudimo išmokos, kadangi, anot atsakovo, ieškovas nepateikė juridinę galią turinčių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų buto (vieno iš kambarių ir balkono) remonto atlikimą ir kredito lėšų panaudojimą, su atsakovu nebendradarbiavo, tačiau remiantis byloje esančia informacija (nuotraukomis) matyti, jog atlikus buto remontą, buvo įstiklintas buto balkonas, kambaryje, kuriame yra balkonas, buvo išgriauta siena, prailgintas langas, kas akivaizdžiai įrodo, jog minėtame kambaryje ir balkone buvo atliktas remontas (b. l. 173, 174, 179, 181). Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad vaiko kambaryje buvo atliktas remontas, pakeisti tapetai (b. l. 171, 178, 180). Pažymėtina, kad Taisyklių 55 punktas numato, kad dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar sumažinimo sprendžia draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai praneša draudėjui ir naudos gavėjui. Tarp atsakovo ir ieškovo pusę metų vyko susirašinėjimas dėl grąžintinos draudimo sumos dydžio, kas įrodo, jog ieškovas bendradarbiavo su atsakovu ir stengėsi derybų būdu išreikalauti nesumokėtą draudimo išmokos dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nurodžius, jog jis neturi galimybės atlikti turto vertinimo, ieškovas užsakė turto vertinimą UAB „OBER HAUS“ savo iniciatyva (b. l. 84-85). Atsakovo (draudiko) 2013-04-30 rašte Nr. SB-2220 išdėstytos aplinkybės, jog iš UAB „OBER HAUS“ konsultacijos dėl galimos turto remonto kainos matyti aiškus nesutapimas lėšų, panaudotų langų keitimui, kadangi konsultacijoje nurodoma suma yra 11 782 Lt, todėl ir toliau dalies draudimo išmokos negrąžino, be to nurodė, kad UAB „OBER HAUS“ konsultacija yra tik rekomendacinio pobūdžio raštas, kuris neturi juridinės galios. UAB „OBER HAUS“ konsultacija dėl galimos turto remonto kainos yra tinkamas rašytinis įrodymas byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovui turi būti priimtini kaip tinkami bet kokie jam pateikti kredito panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiantys dokumentai, atitinkantys 2008-02-01 redakcijos Bendradarbiavimo sutarties 13 punkte keliamus reikalavimus, t. y. dokumentai, kurie patvirtina, kad remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, atlikti. Minėtos sutarties 13 punktas numato, jog kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti. Be to, jei atsakovui konsultacijoje nurodyta turto remonto kaina sukėlė abejonių, galėjo kreiptis į kitą turto vertintoją su prašymu nustatyti kainą, tačiau pats jokios iniciatyvos įvertinti turto remonto kainą nesiėmė.
Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas neteisėtai remiasi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 ir 6 dalimis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, jog draudikas, šiuo atveju atsakovas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas pažymi, jog ieškovas pagrįstai remiasi Draudimo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis klausimus, susijusius su draudimo išmokos dydžiu, be to, šis atsakovo argumentas nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai neišmokėjo dalies draudimo išmokos, kadangi draudimo išmoka yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, dėl kurios šalys turi aiškiai sutarti ir kiek įmanoma sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kredito draudimo sutartys yra priskiriamos didelės rizikos draudimo sutarčių grupei, o didelės rizikos draudimo sutarties atveju preziumuojama didesnė negu įprasta draudžiamojo įvykio tikimybė, kas lemia poreikį draudimo sutartyje išsamiai aptarti rizikos valdymo ir paskirstymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013), todėl įvykus draudžiamajam įvykiui atsakovas privalėjo išmokėti visą pagal draudimo sutartį priklausančią draudimo išmoką, o ne jos dalį. Tuo remiantis iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3 114,71 EUR draudimo išmoka, kurią sudaro 3 085,44 EUR negrąžintas kreditas ir 29,27 EUR trijų mėnesių palūkanos.
Dėl nuostolių, susijusių su remonto darbų kainos nustatymu, atlyginimo.
Ieškovas prašo priteisti 210,26 EUR nuostolių, kuriuos jis patyrė, užsakydamas UAB „OBER HAUS“ turto remonto vertinimo konsultaciją (b. l. 84-85). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovas pateikė patirtus nuostolius pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VHAN79572 ir 2013-04-22 mokėjimo nurodymą Nr. 9111498 (b. l. 87, 88), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 210,26 EUR patirtų nuostolių (CK 6.263 str., CPK 185 str.).
Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-07-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas sumokėjo 344 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 89) bei 3 500 Lt už advokato padėjėjos teisinių paslaugų teikimą (b. l. 184-186), t. y. už teisinę pagalbą rengiant pretenzijas, ieškinį, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teismas tokias išlaidas laiko nepagrįstomis ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 2 300 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 2 644 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (31,86 Lt), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, iš atsakovo priteisiama 31,86 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo tenkinti.
Priteisti ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, į. k. 301694694, 3 114,71 EUR (tris tūkstančius šimtą keturiolika eurų 71 euro centą) draudimo išmoką, 210,26 EUR (du šimtus dešimt eurų 26 euro centus) nuostolių, susijusių su remonto darbų kainos nustatymu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 324,97 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 644 Lt (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas”, į. k. 110076079.
Priteisti iš UAB „Būsto paskolų draudimas”, į. k. 110076079, 31,86 Lt (trisdešimt vieną litą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.