- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- I-934-331/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03350-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1339,15 Eur turtinės žalos atlyginimą;priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.);priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. pareiškėjo žmona D. L. automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Leistinoje vietoje priparkavus automobilį ir išlipus iš jo, ant automobilio ir jos pačios netikėtai užkrito medžio dalis. Krintanti medžio dalis kliudė pareiškėjo žmoną bei apgadino jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Automobilis įvykio metu nebuvo draustas Kasko draudimu, žalą padaręs medis augo ne privačioje žemėje, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Užregistravusi kreipimąsi Vilniaus miesto savivaldybės administracija į jį neatsakė, padarytos žalos neatlygino.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto nuostatas viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia „Genio“ pradinės mokyklos, (duomenys neskelbtini), augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kaip matyti iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, medis, nuo kurio atlūžusi dalis apgadino priklausantį automobilį, buvo nejaunas, senokai skilęs, paveiktas drėgmės, apimtas puvimo proceso, todėl akivaizdu, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, nes privalėjo tokį medį, ar bent jau pažeistą jo dalį, pašalinti. Atsakovui teisės aktais nustatytų pareigų netinkamas vykdymas suponuoja jo veiksmų neteisėtumą. Įvykio vietos fotonuotraukos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį.
Dėl automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo pareiškėjui buvo padaryta 1339,15 Eur turtinė žala, kurią sudaro: išlaidos automobilio transportavimui iš įvykio vietos į jo saugojimo vietą (30 Eur); išlaidos turto vertintojo paslaugoms (100 Eur); išlaidos automobilio transportavimui iš saugojimo vietos į automobilių remonto įmonę (30 Eur); išlaidos automobilio remontui (1179,15 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 63-69) paaiškino, kad pareiškėjo teigimu medis stovėjo prie „Genio“ pradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Iš pateikiamo žemėlapio matyti, kad šalia sklypo (duomenys neskelbtini), yra nesuformuoti valstybinės žemės plotai bei žemės sklypai. Želdynų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtina želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų pareiga išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Iš pateikiamų duomenų, nėra aišku, kurioje vietoje tiksliai augo medis ir ar jis iš tiesų buvo sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kur augo medis, ar jis augo ne privačioje teritorijoje, todėl teiginiai, jog savivaldybė turėjo Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse nustatytą pareigą prižiūrėti nuvirtusį medį, neturi faktinio pagrindo.
Pareiškėjo pateikiami įrodymai dėl žalos kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Pareiškėjas teigia, kad medis ant automobilio užvirto 2016 m. balandžio 20 d., tačiau transporto priemonės apžiūrėjimo aktas yra surašytas 2016 m. balandžio 25 d., todėl darytina išvada, kad jis buvo surašytas praėjus 5 dienoms, taigi abejotina, ar atsiradusi žala atsirado dėl nuvirtusio medžio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teigia, kad žala padaryta automobiliui yra 1339,15 Eur, tačiau nepaaiškina, kodėl būtent tokią sumą jis laiko patirtais nuostoliais, nes remiantis PVM sąskaita-faktūra (serija DR Nr. 0723) už automobilio remonto darbus buvo paskaičiuota 1179,15 EUR ir būtent tokia suma kvitu Nr. 176 buvo pervesta UAB „DTR GROUP“ už remontą, taip pat pateikia sąskaitą-faktūra, kuria UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ buvo sumokėta 100 Eur už transporto priemonės vertinimą. Šios išlaidos nelaikytinos patirta žala, nes sprendžiant klausimą dėl prašomos priteisti žalos pagrįstumo, svarbu paminėti, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, galima manyti, kad pareiškėjas UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėtus 100 Eur laiko patirta žala, tačiau remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str., šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ automobilio vertę nustato remdamasis skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) skelbimuose pateiktomis kainomis. Nesutinka su automobilio nustatyta rinkos verte, kadangi toks automobilio rinkos vertės nustatymo būdas nėra objektyvus, automobilio rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai. Kadangi nėra policijos protokolų, kuriuose būtų užfiksuota, apgadinto automobilio valstybinis numeris, todėl abejoja, ar žala padaryta dėl nuvirtusio medžio atsirado tam pačiam automobiliui, t. y. ar nuvirtęs medis apgadino apdraustąjį automobilį. Žalos padarymo faktas ir dydis buvo nustatytas praėjus 5 dienoms nuo įvykio. Nesant šių įrodymų, negalima nustatyti, ar visa techniniuose protokoluose užfiksuota žala buvo padaryta būtent dėl medžio (šakos), ypač, kai žala nustatyta praėjus nemažam laiko tarpui ir kitoje nei įvykio vietoje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad žala galėjo atsirasti ne vien dėl medžio, bet ir dėl transportavimo, saugojimo ir pan.
Bet koks protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti turto, jeigu turtui gali būti padaryta žala. 2016 m. balandžio 20 d., apie 14.13 val., kada ant automobilio užkrito medžio šaka, vyravo stiprus vėjas. Vairuotoja šiais savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, elgėsi nepakankamai dėmesingai ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą.
Nustatyta, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b. l. 5). 2016 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo registruotas pareiškėjo sutuoktinės D. L. pranešimas, kad ant jai priklausančio automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito medžio šaka, kuri jį apgadino. 2016 m. gegužės 2 d. komisariate gautame skunde D. L. paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė parkavimo vietoje (duomenys neskelbtini), apie 14.13 val. ant automobilio ir jos pačios užvirto medžio dalis, sulanksčiusi automobilio stogą, kėbulą, sudaužiusi priekinį automobilio langą ir kliudžiusi ją. Nuvirtusi medžio šaka išdaužė priekinį automobilio stiklą, dalis šakos praėjo skersai ir pateko į automobilio vidų, įlenkta dalis stogo, lūžusios kelios apdailos detalės. Tuo metu, kai lipo iš automobilio švietė saulė ir vėjo nebuvo (2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, b. l. 9).
2016 m. balandžio 22 d. D. L. raštu kreipėsi į atsakovę dėl žalos kompensavimo, pranešdama apie įvykį bei prašė informuoti, ar Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pageidaus dalyvauti automobilio žalos vertinimo metu, kuris vyks 2016 m. balandžio 25 d., pateikė apgadinto automobilio fotonuotraukas (b. l. 6-7).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.
Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).
Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas); Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, <....> (3 punktas). Remiantis Taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).
Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsakovės teiginiai, kad nėra aišku, kurioje vietoje tiksliai augo medis ir ar jis iš tiesų buvo sklypo, (duomenys neskelbtini), o ne privačioje teritorijoje, yra visiškai nepagrįsti. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Vilniaus „Genio“ progimnazijos vienas iš buveinės adresų yra (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad D. L. 2016 m. balandžio 20 d. atvyko prie „Genio“ pradinės mokyklos, automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė parkavimo vietoje (duomenys neskelbtini), o apie 14.13 val. ant automobilio ir jos pačios užvirto medžio dalis. Į bylą pateiktos fotonuotraukos taip pat aiškiai patvirtina, kad nulūžęs medis augo mokyklos teritorijoje. Atsakovė, neigdama pareiškėjo argumentus, apskritai nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
Atsakovės pateikti naujienų portalo (duomenys neskelbtini) straipsniai nėra oficialūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad medis lūžo dėl meteorologinių sąlygų, o ne dėl netinkamos priežiūros. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 p. apibrėžta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pateiktuose straipsniuose nėra oficialiai nurodytas vėjo greitis ir pan. Taigi, byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl nulūžusios medžio dalies buvo apgadintas būtent automobilis Toyota Avensis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai užfiksuota 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9), fotonuotraukose, Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2160425 (b. l. 25-58). Tuo remdamasis teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nėra duomenų, jog medis apgadino minėtą automobilį. Atsakovė, abejodama dėl žalos kilimo ir jos atsiradimo šaltinio galėjo dalyvauti vertinant automobilį, nes apie žalos vertinimo laiką ir vietą buvo informuota, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, pateikdama atsiliepimą į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d. ir kt.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsižvelgus į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo pateikti įrodymai, atsiliepime ir teismo posėdyje išsakyti argumentai nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė jos teritorijoje (Blindžių gatvėje) esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjo paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą: D. L. automobiliu Toyota Avensis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykus prie Vilniaus „Genio“ progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), ant automobilio ir jos pačios užkrito medžio dalis, kuri apgadino automobilį.
Pareiškėjo prašomą priteisti 1339,15 Eur žalos dydį patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už automobilio transportavimą iš įvykio vietos į jo saugojimo vietą (30 Eur, b. l. 19-20); turto vertintojo paslaugas (100 Eur, b. l. 18); automobilio transportavimą iš saugojimo vietos į automobilių remonto įmonę (30 Eur, b. l. 15-16); automobilio remontą (1179,15 Eur, b. l. 23-24). Šių sumų sumokėjimą patvirtina kasos pajamų orderių kvitai (b. l. 16, 18, 20, 24). Išlaidos už automobilio transportavimą, turto vertintojo paslaugas buvo patirtos dėl automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką ir nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip kad teigia atsakovė. Nors atsakovė nesutinka su pareiškėjo nurodytu automobilio nustatyta rinkos verte, tačiau nepateikia įrodymų dėl kitokios rinkos vertės nustatymo. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 1339,15 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje - kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus ginčo teisinius santykius, darytina išvada, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1339,15 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugpjūčio 18 d., b. l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-2195/2010, Nr. A756-1578/2012, Nr. A602-2714/2012).
Patenkinus pareiškėjo skundą, turi būti tenkinamas prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. I ketvirtį – 748,0 Eur, 2016 m. II ketvirtį - 771,9 Eur.
Pareiškėjas su advokatu D. B. 2016 m. liepos 20 d. sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 4). 2016 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ADB Nr. 16/4 detalizuota, kad už skundo teismui parengimą, atstovavimą teisme mokėtina 423,50 Eur (b. l. 21). Iš Swedbank 2016 m. rugpjūčio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad šią sumą pareiškėjas advokatui sumokėjo (b. l. 22).
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1870 Eur (748 Eur*2,5).
Advokatas D. B. pareiškėjo interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 15 d. (teismo posėdžio pradžia 10.01 val., pabaiga – 10.42 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 41 min.) (b. l. 86-88). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjui galima atlyginti už 1 valandą atstovavimo teismo posėdyje. 2016 m. II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,9 Eur. Už 1 valandą galima priteisti suma sudaro 77,19 Eur (771,9 Eur*0,1).
Pareiškėjo prašoma priteisti 423,50 Eur suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, yra adekvati suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdžiui, todėl priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1339,15 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir penkiolika euro centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1339,15 Eur (tūkstančio trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir penkiolika euro centų) sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir penkiasdešimt euro centų) teismo išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.