Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-494-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
AN2-494-530/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01565-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-494-530/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01565-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 16.9.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR _N-16244-2020 A. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 18 d., 01.44 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Mini One, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas ir jam skirta 800 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2020 m. rugpjūčio 6 d. priimtu nutarimu, A. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti nuo 12 mėnesių iki 3 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi A. V. skundą tenkinto iš dalies ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pakeitė, sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. dirba ir jo darbo pobūdis, susijęs su siuntų pristatymu, todėl vairuotojo pažymėjimas darbe jam yra būtinas. A. V. neteistas, administracine tvarka anksčiau buvo baustas tik vieną kartą už leistino greičio viršijimą, bauda sumokėta. Nagrinėjamo pažeidimo metu A. V. pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, buvo nustatytas lengvas girtumas (pritaikius paklaidą, 0,413 promilės), todėl tikėtina, kad asmuo galėjo tinkamai neįvertinti savo būklės ir likusio alkoholio kiekio organizme. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Todėl visų šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas priėjo išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą.

4.1. Skunde nurodoma, jog A. V. transporto priemonę valdė neblaivus, kas rodo, kad jis nesilaiko galiojančių įstatymų, piktnaudžiauja jam suteikta teise vairuoti. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nors pats apeliantas savo pažeidimo padaryta žalą vertina kaip mažareikšmę.

4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tačiau viršininko teigimu, įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė pirmenybę pažeidėjo darbinei veiklai ir šeimyniniams interesams, o ne eismo saugumui.

4.3. Skunde nurodoma, kad Institucija atsižvelgdama į pažeidėjo asmenybę uždraudė vairuoti transporto priemones A. V. minimaliam terminui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, kaip apeliantas ir nurodo savo skunde, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Tuo tarpu žinotos šeimyninės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.4. Skunde pažymima, kad teismas sumažindamas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį, pažeidėjo neauklės tinkamai, kadangi, nuobaudos tikslai šiuo atveju nebus pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tuo tarpu Institucija savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos ar kurios nebuvo įvertintos arba įvertintos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir skundžiamojoje nutartyje nurodytiems motyvams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėtoje byloje.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

10. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad A. V. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsižvelgė į tai, jog A. V. pačio pažeidimo fakto neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, nurodė, kad alkoholį – bokalą alaus išgėrė pavakarieniavęs apie 23 val. ir tinkamai neįvertino savo būklės, nes jautėsi blaivus, kadangi pažeidimas buvo fiksuotas 01.44 val. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas paskirtą baudą yra sumokėjęs, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jam nustatytas 0,413 promilių girtumas (pritaikius paklaidą), o tai rodo, jog girtumas buvo labai nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. A. V. dirba UAB (duomenys neskelbtini), su siuntų pristatymu susijusį darbą, todėl vairuotojo pažymėjimas darbe jam yra būtinumas, taip pat jis nėra teistas, o iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, jog administracine tvarka jis anksčiau buvo baustas tik vieną kartą už leistino greičio viršijimą, bauda sumokėta. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybių visumą, padaryto nusižengimo pavojingumą, padarė pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą A. V.. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą iki 8 (aštuonių) mėnesių, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu A. V. atsakomybės sušvelninimu. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, terminą, pažeidėjas patirs nepatogumų ir tai atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

13. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad nuobauda A. V. paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per švelni, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė