Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., A. D., Ą. D., A. D., A. D., A. D. ir A. K. dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys A. K. ir A. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. mirė pareiškėjos A. M. tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad palikėjas A. D. mirė būdamas našliu, t. y. jo sutuoktinė, pareiškėjos motina M. O. D., palikimo atsiradimo metu jau buvo mirusi (mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mirė susilaukęs aštuonių vaikų – pareiškėjos A. M., A. D. gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), Ą. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie į šią bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. D. ir O. M. D. jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2018 m. kovo 20 d. išdavė pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą A. D., kuriame nurodė, kad A. D. po sutuoktinės M. O. D. mirties nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, 9,24 Eur valstybės vienkartinių išmokų už 3380 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su kitais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota A. D. gyvenamoji vieta.

Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2021 m. spalio 22 d. rašte nurodė, kad mirus A. D., notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. A. D. buvo surašęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentus, patvirtintus notarų. Teismas savo iniciatyva pareikalavo Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. D. testamentų (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Notarė pateikė A. D. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriame nurodyta, kad jis visą savo turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo sūnui Ą. D. Nors byloje nėra pateiktas A. D. (duomenys neskelbtini) testamentas, tačiau vadovaujantis CK 5.35 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) testamento turinį (visas testatoriaus turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliekamas Ą. D.), laikytina, kad vėliau sudarytas testamentas panaikino ankstesnįjį. Suinteresuotas asmuo byloje Ą. D. dėl palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su savo sesers A. M. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, prašo pareiškimą tenkinti visiškai.

Pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja A. M. po savo tėvo A. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: perėmė tėvui priklaususius ir jos name buvusius daiktus, siekė nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinio įforminimo tėvo vardu, rūpinosi ir prižiūrėjo šį turtą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. M. su palikėjo A. D. turtu po jo mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 38,74 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam A. D. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,74 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.