Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. P. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2025 m. gegužės 17 d., apie 10.26 val., Utenos mieste, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje J. Basanavičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 90, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link T. Vaižganto gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 9 ir 30 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. G. ir ją partrenkė, dėl ko, įvykus eismo įvykiui nukentėjusiajai dėl dešinio gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio dešinės pusės lateralinės masės, juosmens L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžių, sunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Ž. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. gegužės 17 d., jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Uteną apsipirkti kartu su drauge O. S.. Apie 10.30 val. išvažiuodamas iš Utenos miesto turgavietės stovėjimo aikštelės į J. Basanavičiaus gatvę link Zarasų miesto atliko dešinį posūkio manevrą, rodė posūkį į dešinę pusę, tačiau įsukęs į J. Basanavičiaus gatvę nepastebėjo, kad netoliese yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir važiuodamas maždaug 20 km/h greičiu staiga pajuto smūgį į automobilio priekio kairiąją pusę. Pajutęs smūgį nesuvokė, kas įvyko, sustresavo, nes pamatė, jog ant automobilio kapoto guli ir į apačią slysta senyvo amžiaus moteris. Suvokęs, kad partrenkė žmogų, iš karto sustojo, išlipo ir pribėgo prie moters, kaip vėliau sužinojo, V. G.. Ji gulėjo ant kelio, viduryje nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jo automobilio priekiniai ratai taip pat buvo užvažiavę ant pėsčiųjų perėjos kelio žymėjimo. Moteris buvo sąmoninga, kalbėjo, skundėsi nugaros skausmu. Jis iškart paprašė šalia buvusių žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko medikai, jis buvo prie jos, ramino ir žodžiu palaikė, neleido jai stotis iki medikų apžiūros, davė jai savo striukę pasidėti po galva. Pats buvo šokiruotas, kad nepastebėjo jos einančios per pėsčiųjų perėją. Yra ne vietinis, Utenoje beveik nesilanko. Tuo metu, kai jis įvažiavo į J. Basanavičiaus gatvę, nuo automobilio lubų nukrito laisvų rankų įrangos mikrofonas ir jis sekundei susikoncentravo į jį mėgindamas pritvirtinti atgal, tuo metu prarado budrumą ir nepastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusios moters. Pasielgė labai neapdairiai, dėl to labai išgyvena ir gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Eismo įvykio kilimą lėmė tik jo žmogiška klaida, t. y. dėmesio nukreipimas nuo vairavimo ir kelio. Vėliau gavęs nukentėjusiosios numerį jai paskambino ir atsiprašė, pageidavo su ja susitaikyti bei atlyginti žalą. Pokalbio metu dėl žalos ji jam nieko nedetalizavo, nesakė, kiek pageidauja, kad jai atlygintų. Vėliau skambino dar kartą, tačiau nukentėjusioji neatsiliepė. Jis pats, kaip kaltininkas, maždaug praėjus savaitei po eismo įvykio, kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“ ir užregistravo šį įvykį. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja, sutinka atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui jo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolą, kuriuo susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nukentėjusioji jam atleido ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Dalį bylinėjimosi išlaidų kaltinamasis nukentėjusiajai jau atlygino (1 t., b. l. 180-183, 188-190; 2 t., b. l. 43-44).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 17 d., apie 11.00 val. prie Utenos miesto turgavietės, per J. Basanavičiaus gatvėje esančią pėsčiųjų perėją, ketino pereiti į kitą gatvės pusę. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apsidairė į abi puses ir įsitikinusi, kad eiti per kelią saugu, įžengė į pėsčiųjų perėją. Staiga, būnant maždaug perėjos viduryje, pajuto stiprų smūgį į kūną. Suprato, kad ją partrenkė automobilis. Nuo smūgio ji šiek tiek atsidūrė ant automobilio kapoto ir po to nuslydo nuo jo ant pėsčiųjų perėjos, t. y. trenkėsi į žemę dešine kūno puse. Jautė labai stiprų smūgį klubų, juosmens srityje. Automobilio vairuotojas nebuvo prie jos priėjęs. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, jie neleido judėti ir stotis iki atvyko medikai, kurie ją nuvežė į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyti gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio ir stuburo slankstelio lūžiai. Tą pačią dieną, po atliktų tyrimų ji buvo hospitalizuota į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tęsti gydymo, vėliau buvo paskirta reabilitacija. Dėl šio įvykio iki dabar jaučia pasekmes, sunku vaikščioti, vaikšto naudodama alkūninius ramentus. 2025 m. birželio 3 d. su ja susisiekė automobilio, kuris ją partrenkė, vairuotojas Ž. P.. Jis paskambinęs prisistatė šio įvykio kaltininku, norėjo su ja susitaikyti, pasiūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje draustas jo automobilis. Ateityje ji tai ir ketina padaryti. Taip pat nurodė, jog jeigu jai bus atlyginta ar įsipareigota atlyginti padarytą žalą, ji pageidautų su Ž. P. susitaikyti (1 t., b. l. 48-51).

Liudytoja O. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 17 d., apie 10.26 val. su draugu Ž. P. jo automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Utenoje esančios parduotuvės „Vyturiai“ aikštelės išsuko į dešinę, į pagrindinį kelią link Zarasų miesto. Įvažiavus į pagrindinį kelią ji prieš juos matė nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tačiau einančių perėja pėsčiųjų nematė. Ar kas iš pėsčiųjų laukė prie perėjos, taip pat nematė. Staiga, važiuojant per perėją, pajuto smūgį automobilio priekinėje kairėje dalyje ir pamatė ant variklio dangčio užvirtusią moterį, kuri nukrito ant asfalto. Suprato, kad Ž. P. ją partrenkė. Jis nedelsiant sustojo, išlipo ir bendravo su partrenkta moterimi, ji kvietė greitąją pagalbą. Matė, kad moteris bendravo, sąmonės nebuvo praradusi, skundėsi klubo skausmais. Netrukus atvyko policija ir medikai, kurie išvežė moterį į ligoninės priėmimo skyrių. Tuo metu, kai Ž. P. važiavo per pėsčiųjų perėją, ji taisėsi diržą, todėl nematė, kas vyksta, tik pajuto smūgį. Galvoja, kad tai įvyko dėl to, kad jis yra nevietinis ir nepažįsta miesto. Jų greitis buvo nedidelis, apie 20 km/h (1 t., b. l. 123-126).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra asfaltuotame magistralinio kelio Nr. A6, 132 km, ties pastatu, esančiu Utenoje, J. Basanavičiaus g. 90. Apžiūros metu matoma nereguliuojama pėsčiųjų perėja, prieš kurią važiuojamąją dalį kerta siaura ištisinė linija. Dešinėje pėsčiųjų perėjos pusėje stovi automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis nukreiptas į Zarasų pusę. Apžiūrint eismo įvykio vietą, ant kelio dangos ir automobilio akivaizdžių pėsčiojo ar automobilio paliktų pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 13-19).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog neženkliai apgadinta automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio kairė pusė (1 t., b. l. 31-35).

Iš 2025 m. gegužės 17 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje ant variklio dangčio kairės pusės matomas smulkus pažeidimas. Daugiau akivaizdžių pažeidimų ant automobilio kėbulo nėra (1 t., b. l. 20-28).

Iš 2025 m. birželio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas policijos pareigūno vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos. Įraše matyti nereguliuojama pėsčiųjų perėja, ant kurios žymėjimo linijų stovi automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gulinti moteris, kuri pareigūnams nurodo, jog jai skauda klubą. Šalia stovintis vyras prisistato esantis vairuotojas, nurodo, kad alkoholio nevartojęs. Sužalota moteris prisistato V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie į tarnybinį automobilį įkelia nukentėjusiąją (1 t., b. l. 139-142).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2025 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. krituliai nefiksuoti, oro temperatūra 9,9 - 10,5 C (1 t., b. l. 129).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. nustatyti dešinio gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio dešinės pusės lateralinės masės, juosmens L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausi tikėtina vienmomentiškai, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ Utenos ligoninėje 2025 m. gegužės 17 d., labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajai. Sužalojimai visumoje, dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 65-67).

Iš Vairuotojų registro išrašo matyti, kad Ž. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kategorijoms AM, B, B1 (1 t., b. l. 162).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ž. P. (1 t., b. l. 160).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis ,Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. buvo draustas draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“, Nr. LT/AKA 3807640. Draudėjas - Ž. P. (1 t., b. l. 110-111).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vadovaujantis BK 281 straipsnio 7 dalimi, asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad Ž. P. 2025 m. gegužės 17 d., apie 10.26 val., Utenos mieste, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje J. Basanavičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 90, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link T. Vaižganto gatvės, pažeidė KET 9 ir 30 punktų reikalavimus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. G. ir ją partrenkė, dėl ko, įvykus eismo įvykiui nukentėjusiajai dėl dešinio gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio dešinės pusės lateralinės masės, juosmens L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžių sunkiai sutrikdė sveikatą. Taigi, kaltinamasis Ž. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Ž. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarius nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios V. G. ir liudytojos O. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašas ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama Ž. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo neatsargiai kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas Ž. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Neturtinę žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G. yra atlyginęs civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (2 t., b. l. 30). Nukentėjusioji V. G. ir kaltinamasis Ž. P. 2025 m. gruodžio 8 d. sudarė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 41), dalį bylinėjimosi išlaidų kaltinamasis nukentėjusiajai jau atlygino (2 t., b. l. 42). Susitaikymo protokole nurodoma, kad nukentėjusioji V. G. atleidžia kaltinamajam ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (2 t., b. l. 42). Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 157), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 166), neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b. l. 150-151), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumoka (1 t., b. l. 152-155). Tokie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, nelinkęs nusikalsti ir jo neatsargūs, neteisėti veiksmai veikiau buvo atsitiktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visi BK 38 straipsnio 1, 2 dalyse numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl Ž. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. P. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl jis privalo prisiimti atitinkamas neigiamas savo neatsargaus ir neteisėto elgesio pasekmes. Teismo vertinimu, net ir atleidus Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, jam negali būti netaikomos jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingu atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes bei pasekmes, jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo įspūdį.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismas pilnamečiui asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, rūšį (neatsargus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant auklėjamojo ir prevencinio poveikio bei siekiant paskatinti kaltinamąjį ateityje būti atidesniu, sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. G. pareiškė 25 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniams atsakovams Ž. P. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo Ž. P. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 101-104).

Neturtinę žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G. visiškai atlygino civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Šalys pateikė 2025 m. lapkričio 21 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti (2 t., b. l. 30). Nukentėjusioji V. G. ir kaltinamasis Ž. P. 2025 m. gruodžio 8 d. sudarė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 41), dalį bylinėjimosi išlaidų kaltinamasis nukentėjusiajai jau atlygino (2 t., b. l. 42).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš nukentėjusiosios V. G. ir civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2025 m. lapkričio 21 d. sudarytos taikos sutarties (2 t., b. l. 30) turinio teismas neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės.

Teismas konstatuoja, kad nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2025 m. lapkričio 21 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas ir byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina.

Taip pat tvirtintinas kaltinamojo Ž. P. ir nukentėjusiosios V. G. susitarimas dėl 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 34-36, 41).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2025 m. birželio 3 d. raštu Nr. 12-2272 pranešė, kad apie V. G. gydymo išlaidas dėl 2025 m. gegužės 17 d. patirto sveikatos sutrikdymo pateiks, kai duomenis apie gydymo išlaidas pateiks asmens sveikatos priežiūros įstaigos (1 t., b. l. 120). Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos informacija nebuvo pateikta, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta ir neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu - kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti civilinės ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Civilinė ieškovė) ir civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, buveinės adresas: Ukmergės g. 280, Vilnius (toliau vadinama – Civilinė atsakovė) 2025 m. lapkričio 21 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Civilinė ieškovė pasirašydama šią taikos sutartį patvirtina, kad jau yra gavusi iš Civilinės atsakovės 12 500,00 (dvylika tūkstančių penki šimtai eurų) draudimo išmoką, kuri skirta neturtinei žalai atlyginti, kurią Civilinė ieškovė patyrė 2025 m. gegužės 17 d. eismo įvykio metu.

2. Šia taikos sutartimi susitariama, kad Civilinė atsakovė išmokės Civilinei ieškovei papildomą draudimo išmoką Civilinės ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šios papildomos draudimo išmokos dydis yra 5 000,00 Eur (penki tūkstančiai eurų).

3. Civilinė ieškovė likusios ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako pilna apimtimi.

4. Civilinė atsakovė šios taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti per 7 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos.

5. Proceso metu patirtų išlaidų Civilinė ieškovė ir Civilinė atsakovė viena iš kitos nereikalauja.

6. Šios taikos sutarties šalys pareiškia, kad tarp jų kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-735-1166/2025, yra pilna apimtimi išsprendžiamas šia taikos sutartimi. Civilinė ieškovė jokių papildomų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiek tai susiję su 2025 m. gegužės 17 d. eismo įvykiu, Civilinei atsakovei ateityje nereikš.

7. Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės

(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), t. y. taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ši sutartis susitariančioms šalims turės teismo sprendimo (nuosprendžio) galią.

8. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

9. Ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį teismui pateikia Civilinės atsakovės atstovas.

10. Civilinė ieškovė ir Civilinė atsakovė pasirašydamos šią taikos sutartį patvirtina, kad veikia laisva valia bei supranta šios taikos sutarties teisines pasekmes.“.

Nutraukti bylą dalyje dėl civilinės ieškovės V. G. civilinio ieškinio dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinių atsakovų Ž. P. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Patvirtinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 8 d. pasirašytą susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokiomis sąlygomis:

„1. Ž. P. įsipareigoja atlyginti V. G. 1 600,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2026 m. birželio 30 d. imtinai, mokant dalimis į V. G. nurodytą banko sąskaitą tokiu būdu:

- 400,00 Eur sumoka iki šio susitarimo pasirašymo;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. sausio 31 d.;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. vasario 28 d.;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. kovo 31 d.;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. balandžio 30 d.;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. gegužės 31 d.;

- 200,00 Eur sumoka iki 2026 m. birželio 30 d.

2. V. G. sutinka, kad Ž. P. atlygintų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 punkte nurodytomis dalimis, darant bankinius pavedimus į V. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.“.

- skirto 15 MGL (750 Eur) įmoka privalo būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);

- jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.