- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- ATP-404-366/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- I. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Roma Rimkienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-404-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimu I. T. pripažinta kalta padariusi pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., pagal ATPK 127 str. 2 d. jai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, vadovaujantis ATPK 30¹ str., pagal ATPK 130 str. 1 d. jai paskirta 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir I. T. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad ji 2013-07-03 apie 14.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Molėtuose, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, bet buvo apgadintas šis automobilis. I. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 6 ir 9 p. reikalavimus. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad I. T. administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, eismo įvykio vietos schema, A. P., D. R. paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga, policijos informacinės sistemos duomenimis. Skirdamas I. T. administracines nuobaudas apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjos labai jauną amžių, į tai, kad ji yra antro kurso studentė, niekur nedirba, anksčiau niekada nebuvo bausta. Taip pat atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes bei pasekmes – kito automobilio apgadinimas buvo nežymus ir padarė išvadą, kad I. T. straipsnių sankcijose už padarytus pažeidimus numatytų tokio dydžio baudų sumokėti neįstengtų, todėl dėl paminėtų išskirtinių aplinkybių jai skirtinos mažesnės nei įstatymo numatytos minimalios nuobaudos. Teismo nuomone, paskyrus jai mažesnes nei įstatymų numatytas minimalias nuobaudas yra didelė tikimybė, kad I. T. jai paskirtą galutinę baudą sumokės ir ateityje nedarys KET pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. T. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarimo dalį, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nenustačius šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ir šią administracinės bylos dalį nutraukti. Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarimo dalį, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt dydžio baudą. Nurodo, kad teismo nutarimas iš dalies keistinas, o kita jo dalis naikintina dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Teigia, kad kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažinta tik surinkus pakankamai neabejotinų jos kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie jos kaltumą padaryti ir skirti jai administracinę nuobaudą. Kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu ištirtus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad padarė veiką, už kurią turi būti nubausta. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. asmenį galima tik tuomet, kada įrodyta, jog kaltininkas suvokia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino neteisėtai, t. y. vengdamas neblaivumo patikrinimo, žalos atlyginimo, slėpdamas savo tapatybę ir pan. Pažeidėjos nuomone, tokių požymių šioje administracinėje byloje nenustatyta. Duomenų, rodančių, kad pasišalindama tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., nėra nustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, pripažino faktą, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Šie duomenys, pažeidėjos nuomone, įrodo, kad ji iš įvykio vietos tyčia nepasišalino. Nurodo, kad ji nevengia administracinės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d., tačiau mano, kad yra nepagrįstai apkaltinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pagrindžiant jos atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Teigia, kad eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiu nukentėjusiosios transporto priemonės apgadinimu. Teismas nesiaiškino, kodėl ji nuvažiavo, kaip vertina eismo įvykio kilimo priežastis, ar suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidė kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Nurodo, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes nepajuto, kad padarė eismo įvykį. Jeigu būtų pajutusi, kad kliudė kitą automobilį, būtų nepasišalinusi iš eismo įvykio vietos bei ieškojusi automobilio savininko, kad užpildytų eismo įvykio deklaraciją. Tvirtina, kad nevengė atsakomybės dėl žalos atlyginimo, nes jos vairuojamas automobilis yra apdraustas privalomosios civilinės atsakomybės bei kasko draudimais. Nebuvo jokios priežasties jai tyčia pasislėpti, išvengti atsakomybės už eismo įvykį ir žalos atlyginimo, nes buvo blaivi. Mano, kad teismas nepagrįstai liudytojos L. T. parodymus vertino kritiškai. Ši liudytoja neturėjo jokio suinteresuotumo šioje byloje duoti neteisingus parodymus, nes ir pati liudytoja kartu važiavusi automobiliu nepajuto automobilių susilietimo. Be to, minėta liudytoja turi 17 metų vairavimo stažą ir smūgį tikrai būtų pajutusi. Taigi tai, kad palietė kitą automobilį, jo galinį bamperį nepajuto,o šis automobilis net nesujudėjo ir tai akivaizdžiai matyti iš filmuotos medžiagos. Šioje filmuotoje medžiagoje net nesimato automobilių susilietimo. Be to, ir pats teismas pripažino, kad automobilių susilietimas buvo nestiprus, todėl tokio susilietimo ji galėjo ir nepajusti. Nurodo, kad ji negalėjo pajusti ir girdėti kontakto tarp automobilių, todėl ir nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį. Tai patvirtina ant abiejų automobilių matomų apgadinimų lokalizacija ir mastas, taip pat liudytoja L. T.. Tai, kad nepajuto automobilių susilietimo, patvirtina ir faktas, jog automobilio neapžiūrėjo, nes jokio smūgio nepajuto. Tik policijos pareigūnams atvykus į jos gyvenamosios vietos kiemą ir apžiūrėjus jos automobilį, iš jų sužinojo apie eismo įvykį. Apžiūrėjus jos vairuojamą automobilį, matyti, kad sugadinimas visai nepastebimas, ką patvirtina fotonuotraukos. Net įdėmiai apžiūrėdama automobilį negalėtų spręsti, kad jos vairuojamas automobilis galėjo susiliesti su kitu automobiliu. Nurodo, kad dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, dėl šio įvykio labai išgyvena, stengiasi laikytis KET taisyklių. Nebuvo bausta administracine tvarka, padarytas KET pažeidimas nėra grubus. Yra trečio kurso studentė. Teisė vairuoti transporto priemones turi trejus metus. Ji niekada neturėjo jokių eismo įvykių, tai buvo jai pirmas kartas, kai sukėlė eismo įvykį. Žala nukentėjusiajai atlyginta. Tai prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prašo, kad atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, jos asmenybę, taip pat įvertinus jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą būtų paskirta minimali šio įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda - 100 Lt bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas G. M. prašo I. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. I. T. padarytas pažeidimas įrodytas surinkta medžiaga. Priimdamas nutarimą administracinėje byloje, kuriuo, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, buvo paskirta ženkliai mažesnė nuobauda nei numatyta minimali už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, teismas išskirtinai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skyrė itin švelnią nuobaudą pažeidimą įvykdžiusiai I. T.. Tuo tarpu I. T. pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą skundą, kuriuo bando išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Mano, kad nėra jokių pagrįstų motyvų administracinės bylos, iškeltos I. T. pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nes jos atžvilgiu teisingai ir pagrįstai yra pritaikytos ATPK numatytos normos. Panaikinus skundžiamą nutarimą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Mano, kad I. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą privalo pajusti įstatymo suvaržymus.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.
Pažymėtina, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz.: 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas I. T. kaltės dėl ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo klausimą, skundžiamame nutarime tik formaliai pasisakė dėl I. T. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau nenurodė jokių motyvų, kurie, apylinkės teismo nuomone, įrodo I. T. kaltę dėl kito jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, t. y. teismas iš esmės jokiais įrodymais bei jų vertinimu nepagrindė I. T. kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, nors I. T. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nei dėl vieno iš jai inkriminuotų pažeidimų nepripažino. Dėl to pažeidė asmens teisę į motyvuotą bei argumentuotą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde I. T. savo kaltės dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau ir toliau nesutinka su tuo, kad padarė kitą jai inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, teigdama, kad jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios (kaltės) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes ji nepajuto, jog padarė eismo įvykį.
Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi D. R. bei policijos pareigūnai, tyrę šį įvykį ir apie jį rinkę medžiagą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos D. R. 2013-07-03 paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad prie automobilio „Opel Astra“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji matė atsitrenkiantį į stovintį jos bendradarbės A. P. automobilį „Honda Accord“, valst. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo moteris, o šalia jos - keleivė mergina. Šios D. R. paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja visai kitai bylos medžiagai, kuria nustatyta, jog aptariamo įvykio metu automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. T., o kartu su ja automobilyje važiavo jos motina L. T.. Nors ginčo dėl pažeidimus padariusio subjekto nėra, tačiau nepašalinus šių prieštaravimų byloje kyla pagrįstų abejonių dėl aptariamo įvykio metu automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens. Todėl šios abejonės turi būti pašalinamos teisme apklausiant D. R. bei šį įvykį tyrusius policijos pareigūnus, o reikiamu atveju, ir iš parduotuvės išsireikalaujant visos automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo medžiagą (jei tokia yra), kurią peržiūrėjus būtų galima nustatyti, koks konkrečiai asmuo sėda prie automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo (nagrinėjamoje byloje yra filmuota medžiaga, kurioje matyti tik dalis automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo, t. y. matyti tik ta aikštelės dalis, kurioje įvyko aptariamas įvykis, tačiau nesimato aikštelės dalies, iš kurios pajudėjo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, iš D. R. paaiškinimo nėra aišku, ar ji tiesiog atsitiktinumo dėka pamatė dviejų automobilių kontaktą (susidūrimą) ar šio įvykio pamatymą sąlygojo kitos aplinkybės, kaip garso automobiliams kontaktuojant, išgirdimas, signalizacijos suveikimas ar pan. Iš tų parodymų galima būtų daryti išvadas ar „Opel Astra“ automobilio vairuotoja pajuto ir suprato (turėjo pajusti ir suprasti), kad jos vairuojamas automobilis apgadino kitą automobilį. Apklausiant D. R. būtina išsiaiškinti ir tai, kurio manevro metu automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su stovinčiu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje darė du manevrus atbuline eiga ir po to iš aikštelės išvažiavo. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Todėl aukštesnės instancijos teismo nuomone, tik išsiaiškinus paminėtas, o būtinumui iškilus ir kitas reikšmingas aplinkybes, byloje galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl aptariamo įvykio ir jo kaltininko.
Nors, kaip pagrįstai savo skunde nurodo apeliantė, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams surinkti bei neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, dėl to pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius.
Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti I. T. apeliacinio skundo dalį.
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.