- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- II-761-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00614-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- G. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. skundą dėl Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 1 500 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovas, (duomenys neskelbtini) direktorius, leido E. M. dirbti valytojos pareigose, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde pareiškėjas nurodė, jog su priimtu nutarimu nesutinka. Nurodoma, jog jis yra įmonės direktorius, tačiau įmonė nevaldo jokių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tik daliai minėtu adresu veikiančių įmonių jis vadovauja. Šioms patalpoms buvo reikalingos valymo paslaugos, kurias teikė E. M.. Pareiškėjo manymu, minėtų paslaugų teikimas nesukūrė darbo santykių tarp E. M. ir įmonės. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), turi daug administracinių patalpų, kuriose veikia kiti juridiniai asmenys ir jiems, taip pat reikia valymo paslaugų. E. M. valydavo ne konkrečiai įmonės valdomas patalpas, bet pastato aukštus arba bendro naudojimo patalpas, kurios buvo naudojamos kitų pastate veiklą vykdančių asmenų. Taip pat jis niekada nėra minėjęs, kad E. M. įdarbina ar ketina įdarbinti, nebuvo nustatęs darbo grafiko ar darbo užmokesčio. Vien tai, kad jis E. M. buvo sumokėjęs užmokestį už išvalytas patalpas nereiškia, kad jis veikė, kaip įmonės atstovas ar, kad toks užmokestis automatiškai suformavo darbo santykius.
Pareiškėjas mano, kad tarp įmonės ir E. M. buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne darbo santykiai, todėl nutarimas yra priimtas nepagrįstai. Su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjas nesutiko nurodydamas, kad nebuvo nustatyti būtinieji nelegalaus darbo požymiai. Nėra jokių duomenų, kad E. M. dirbo įmonėje, kadangi ji patalpas valė ne konkretiems asmenims, o tiesiog pastato aukštus, kuriuose įmonė net neturėjo naudojamų patalpų. Tarp E. M. ir įmonės nebuvo jokio susitarimo turėjusio darbo sutarties požymių. E. M. nebuvo nustatytas joks darbo grafikas ar konkretus darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis E. M. ir kito asmens telefoninis susirašinėjimas iš kurio akivaizdu, kad E. M. nebuvo sudarytas darbo grafikas, o dėl atėjimo į darbą buvo teiraujamasi kiekvieną kartą (2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2022 m. gruodžio 28 d. žinutės). Taip pat iš susirašinėjimo matoma, kad užmokestis už valymo paslaugas buvo mokamas ne kaip mėnesinis atlyginimas, o už tam tikrą atliktą darbą/išvalytas patalpas (2022 m. spalio 11 d. žinutė) kas yra būdinga ne darbo, o paslaugų teikimo santykiams. E. M. neturėjo laikytis jokios įmonėje nustatytos darbo tvarkos, kadangi ji įmonėje nedirbo, o tik teikė patalpų valymo paslaugas. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir tai, kad užmokesčio perdavimas už valymo paslaugas bei visų organizacinių reikalų derinimas (telefoninis susirašinėjimas) vyko per asmenį, kuris net nedirbo įmonėje, patvirtina faktą, kad tarp E. M. ir įmonės nebuvo susiklostę nelegalaus darbo santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija atsiliepimu prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucija nurodė, kad vyriausiasis darbo inspektorius V. L. 2023 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo G. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal požymius administracinio pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu direktoriumi, leido dirbti darbuotojai E. M. valytojos pareigose, adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavęs (duomenys neskelbtini), t. y. leido nelegaliai dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai ir taip siekė sau naudos. Nutarimu G. L. paskyrė 1500 eurų baudą. G. L. administracinį nusižengimą įrodo administracinėje byloje esantys pareiškėjos E. M. bei liudininkių A. J., J. R., G. B., N. Š. ir J. I. rašytiniai parodymai, telefoninis susirašinėjimas tarp E. M. ir G. L..
Administracinės bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) direktorius G. L. mokėjo darbo užmokestį E. M., nurodydavo darbo apimtis, išdavė jai darbo įrankius ir priemones valytojos darbo funkcijoms atlikti. Tai akivaizdūs darbo sutarties požymiai. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė, šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (LVAT 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575 -3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002). Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties yra savarankiškumas. Veikla savarankiška tokiu atveju, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė, šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį, atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.
Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.
Nurodo, kad pagal suformuota teismų praktiką pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje gali būti padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialusis subjektas, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalį, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Nusikalstama veika, nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis.
ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje ir, kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Šioje administracinėje byloje, įvertinus surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, įrodytas (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L. padarytas administracinis nusižengimas ir vadovaujantis teisingumo, proporcingumo, protingumo principais G. L. teisėtai ir pagrįstai paskirta 1 500 eurų bauda.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašoma palikti Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo skundą netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą, jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu ir papildomai paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir E. M. buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne darbo santykiai, todėl nutarimas yra priimtas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais.
Liudytoja E. M. parodė, jog dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Pers skelbimą rado įmonę, kurioje reikėjo valytojos. Ji atvykusi į įmonę apžiūrėjo patalpas, kurias reikės valyti, susitarė su A. J., kokius atliks darbus, padavė raktus ir visus valymo reikmenis, siurblį, valymo priemones. Nurodė valyti G. L. kabinetą, tualetus, koridorius ir nurodė, kad ateiti tris kartus per savaitę bei, kad mokės 300 eurų. Iš pradžių sakė dirbti tris mėnesius bandomuoju laikotarpiu. G. L. buvo žinoma, kad tai jos antra darbovietė. G. L. daug davė darbo, nes darė butus iš ofisų, todėl daug buvo ką valyti po statybų. Mokėdavo už mėnesį 300 eurų, bet ateiti į darbą reikėjo per savaitę tris kartus. Kartais atsiųsdavo žinutę, kad ateiti papildomai, kai iškviesdavo. Visada žadėjo sumokėti už papildomus darbus, bet niekada nemokėjo. Už bute paruoštą butą, vieną kartą sumokėjo papildomai. Ji turėdavo atlikti tam tikrą valymo darbą, bet vėliau norėjo, kad ji valytų langus, liftą bei duris. Darbus atlikti nurodinėjo G. L., A. J. ir J. R., net tikrindavo, kaip išvalyta. Kabinete buvo tik G. L. ir dėl atlyginimo tarėsi tik su G. L.. Kai paprašė sumokėti skolą 450 eurų ir išmokėti atlyginimą, G. L. atidavė tik 100 eurų ir žadėdavo per kelis kartus sumokėti, tačiau visada išsisukinėjo, kad nemokėti atlyginimo, neva nenumatytos išlaidos ar Sodra nuskaitė, todėl nemokėjo už atliktą darbą. Darbo grafikas buvo lankstus, nes derinosi prie savo vaikų ir kito darbo. Sutarė dirbti tam tikrą laiką, tai vieną dieną išplaus 7-8 aukštą, kitą dieną 1-3 aukštą ir kitą kartą administracijos patalpas ir butus. A. J. liepdavo išsiurbti liftą, stiklus išvalyti. Dirbo (duomenys neskelbtini) 6 mėnesius, per tą laikotarpį susidarė atlyginimo skola 450 eurų, kurių G. L. iki šiol neatidavė, nors turėjo mokėti per mėnesį 300 eurų. Skelbime rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško valytojos. Šios įmonės skelbimus stebėjo apie du metus ir matė, kad labai dažnai keitėsi darbuotojai. Pers skelbimą rado telefoną dėl darbo. Dėl darbo skambindavo A. J., nes jos telefonas buvo duotas, bet turi ir G. L. telefoną, bet jis dažniausiai neatsiliepdavo, todėl bendravo per A. J.. Susitikimo metu su G. L. tarėsi dėl įdarbinimo, jokių paslaugų ji neteikia ir neteikė, ji susitarė dėl valytojos darbo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L.. Žinoma, kad darbintis norėjo ir valymo darbus atliko (duomenys neskelbtini) kadangi ant durų yra užlipintas įmonės ženklas. Buvo sutarta, kad ji priimta į valytojos pareigas. Tris mėnesiai buvo bandomasis laikotarpis, po to klausė ar priims, tada sakydavo, kad skambinsis į (duomenys neskelbtini) neva dar turi ar nori ateiti kita valytoja, todėl ji nežinojo ar su ja sudarys darbo sutartį. G. L. sausio mėnesį net žadėjo įdarbinti visu etatu, kadangi prasidėjo statybų darbai ir pasidarė labai daug darbo, tačiau tik žadėjo sudaryti sutartį ir mokėti atlyginimą, bet sutarties nesudarė ir dar liko skolingas.
Liudytoja A. J.-P. parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) patalpose teko matyti, kartais ji perduodavo pinigus, kuriuos paduodavo L. G. valytojai E. M.. Palikdavo pinigus G. L., kad perduoti valytojai už atliktas valymo paslaugas. Į (duomenys neskelbtini) valytojos pareigas ar priėmė E. M. G. L., ji nežino. Taip atrodė, kad valytoją darbo priemonėmis aprūpindavo (duomenys neskelbtini), todėl paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Manė, kad pinigus mokėjo (duomenys neskelbtini) valytojai pagal darbo sutartį ar paslaugas. Rašant paaiškinimą reikėjo rašyti, kaip atrodė, todėl ji paaiškinimą rašė, kaip jai atrodė, o ne, kaip faktiškai buvo. Ką rašė nepamena, nes seniai rašė paaiškinimą. G. L. paprašydavo perduoti pinigus valytojai, kitais klausimais su valytoja ir G. L. nebendravo. Su valytoja susirašinėjo, nurodydavo, kokius aukštus valyti arba G. L. nurodydavo. Su valytoja susirašinėjo dėl darbo, nes mano, gal valytoja mažai susitikdavo su savo vadovu G. L.. Kai G. L. paprašydavo parašyti valytojai kada ateiti, ar paklausti kada ji ateis, ji parašydavo.
Liudytoja J. R. parodė, jog apklausoje parodė nuotrauką ir prašė papasakoti. Valytoją E. M. yra mačiusi, kadangi ji būdavo patalpose pas vyrą, kuris įmonėje dirbo pagal individualią veiklą. Negalėjo patvirtinti, kokiu laikotarpiu ir, kiek valandų matė valytoją. Vyras dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose. Pastatas tiksliai, kam priklausė jai nėra žinoma. G. L. yra prašęs, kad perduoti valytojai ką reikia išvalyti. Valytoja buvo keista, nes ji ateidavo ir skųsdavosi, kad jai nemoka atlyginimo, todėl ji jai sakydavo, kad eiti pas patį vadovą kalbėtis. Kokie santykiai siejo (duomenys neskelbtini) ir valytoją, jai nėra žinoma. Paaiškinimą pildė laisva valia, tačiau su už duotais aštresniais klausimais. Valymo priemones galimai užsakydavo G. L., taip mano iš bendro vaizdo ką matė būdama pas vyrą darbo patalpose.
Liudytoja N. Š. parodė, jog pradėjo dirbti 2023 m. vasario mėnesį, matė atėjusią moterį valytoją į ofisą ir bendravo su kolege dėl valymo priemonių užsakymo. Pastate daug įmonių, tačiau direktorius G. L.. (duomenys neskelbtini) vykdė su nekilnojamuoju turtu. Pareiškimą parašiusi išeiti iš įmonės, kadangi matė, kad nemoka atlyginimų. (duomenys neskelbtini) ar turėjo turto, kurį reikėjo valyti, jai nežinoma. Valytoją teko matyti, tačiau nekalbėjusi, kiek laiko ji dirba, kur valo, kokius aukštus.
Liudytoja J. I. parodė, jog viską ką prisiminė paaiškino tyrime. E. M. mačiusi patalpose atliekant valytojos funkcijas kelis kartus. Įmonėje dirba nuo 2022 m. gruodžio 2 d. ir dirbo iki rugpjūčio mėnesio, tačiau valytoją matė tik vieną ar du kartus. Valymo medžiagas kas pateikdavo atlikti valymo funkcijas, jai nežinoma. Paaiškinimus palaiko parašytus tyrimo metu.
Skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu Institucijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 1 500 eurų bauda už tai, kad atlikdamas darbdavį atstovaujančias funkcijas, įmonės vadovas, (duomenys neskelbtini) direktorius leido E. M. dirbti valytojos pareigose, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir dėl to pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus, taip pat taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinio pobūdžio norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Nagrinėjamu atveju G. L. yra nubaustas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nesilaikymą, t. y. nelegalus darbas šioje situacijoje pasireiškė tuo, kad darbdavys (G. L.) raštu nesudarė darbo sutarties ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė (duomenys neskelbtini) apie darbuotojo (E. M.) priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų bei apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Siekiant nustatyti administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo sudėtį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti objektyvieji šio nusižengimo požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegaliai dirbančio asmens (darbuotojo) santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK 42 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis) (42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios <...> (DK 42 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
DK 21 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys — asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
2023 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) darbo inspektoriai R. B. ir R. R. atliko nelegalaus darbo tyrimą (duomenys neskelbtini). Tyrimas buvo atliekamas pagal E. M. kreipimąsi į VDI Kauno teritorinį skyrių (2023 m. vasario 14 d. prašymas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. L. atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti E. M. laikotarpiu nuo 2022 m. vasaros iki 2023 m. vasario mėnesio valytojos pareigose (duomenys neskelbtini) patalpose, adresas – (duomenys neskelbtini) ir taip siekė sau naudos. (duomenys neskelbtini) direktorius G. L., darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. G. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad E. M. su (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. L. buvo sutarusi dėl darbo pobūdžio, darbo laiko, kiek kartų per savaitę galės atvykti į įmonės patalpas bei koks bus mokamas atlyginimas. Taip pat buvo susitarta ir G. L. buvo žinoma, kad E. M. turi kitą darbo vietą, todėl informavo direktorių, kad šis darbas galės būti ne pilnu etatu. Iš E. M. pateiktų susirašinėjimų telefonu SMS su asmeniu A. J. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) akivaizdu, kad E. M. atliko darbines funkcijas, tai patvirtina susirašinėjimas, kai yra E. M. klausiama, kada ji ateis į darbo vietą bei E. M. klausiama, kada jai mokės atlyginimą, kai yra atsakymas SMS (duomenys neskelbtini) bei nurodymas, kad nepamiršti išnešti šiukšlių iš lauko prie durų (1 t., b. l. 109-111), todėl akivaizdu, kad asmenis siejo darbo teisniai santykiai. Matyti, kad vyksta abipusiai pokalbiai dėl darbo eigos, jo apmokėjimo. Taip pat E. M. nurodoma, kur ir kokį darbą atlikti. Tai, jog žinutes siuntė A. J. ir jai atrašė E. M. patvirtina teismo posėdžio metu duoti parodymai E. M. ir A. J.-P., kad pokalbiai SMS vyko su G. L. nurodymu. Iš tokių pateiktų susirašinėjimų matyti, kad G. L. nurodymai E. M. įrodo, jog G. L. ir E. M. siejo darbiniai santykiai, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Matyti, kad pateiktuose susirašinėjimuose buvo kalbama išimtinai apie darbo pobūdį bei G. L. duoti nurodymai per liudytoją A. J., išplauti grindis po statybos darbų, išplauti liftą bei išnešti šiukšles. Būtent tokias aplinkybes dėl darbų paskirtsymo teisme nurodė ir E. M.. Liudytojos, apklaustos teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė E. M. G. L. patalpose, valančią patalpas, taip pat patvirtino, kad E. M. skundėsi patalpose esantiems darbuotojams dėl nemokamo atlyginimo.
G. L. ir jo atstovo paaiškinimus, kad G. L. yra įmonės direktorius, tačiau įmonė nevaldo jokių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tik daliai minėtu adresu veikiančių įmonių jis vadovauja, kad E. M. atliko tik valymo paslaugos ir nesukūrė darbo santykių tarp E. M. ir įmonės bei kad E. M. niekada nesakė, kad ji bus įdarbina ar ketina įdarbinti, kad nebuvo nustatęs darbo grafiko ar darbo užmokesčio, paneigia surinkta byloje medžiaga ir apklausti liudytojai, kadangi E. M. G. L. buvo sumokėjęs užmokestį už išvalytas patalpas, žadėdavo laiku atsiskaityti bei po bandomojo laikotarpio įdarbinti pagal įdarbinimo taisykles, tačiau pareiškėjas vengė tai atlikti, todėl E. M. dėl G. L. neteisėtų, nesąžiningų veiksmų kreipėsi į Instituciją su prašymu dėl tyrimo atlikimo. Tyrimo metu liudytojų apklausa bei teismo posėdžio metu liudytojų apklausa bei išanalizuotas susirašinėjimas ir byloje pateikta nuotrauka su raktų ryšuliu, uris buvo paduotas valytojai E. M. atlikti darbines valymo funkcijas, leidžia daryti išvadą, kad minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) patalpose E. M. atliko darbines funkcijas, ji gavo darbinėms funkcijoms atlikti reikalingas priemones, konkrečius nurodymus iš įmonės vadovo G. L., kokias patalpas išvalyti, kiek kartų per savaitę atvykti į darbo vietą bei buvo susitarta dėl darbo užmokesčio per mėnesį, šiuos faktus patvirtino liudytoja A. J.. Surinkti įrodymai patvirtina, jog E. M. dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. vasaros iki 2023 m. vasario mėnesio ir jai pavedamų darbo funkcijų atlikimo klausimus derino su G. L. bei jo pavedimu A. J.. Tai, kad vykdydamas direktoriaus funkcijas G. L. nurodymus perduodavo per A. J. susijusius su darbo pobūdžiu bei funkcijomis dirbančiai E. M., nepaneigia fakto, kad jis būdamas įmonės direktoriumi, buvo atsakingas už tinkamą būsimos darbuotojos įdarbinimo procedūrą ir savalaikį duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms. Taigi, tai suponuoja išvadą, kad įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas G. L., suvokdamas, jog turi būti išspręstas klausimas dėl tinkamo galimo darbuotojo E. M. įdarbinimo, tai sąmoningai ignoravo. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neveikimu, t. y. elgiantis pasyviai ir neatliekant savo kaip įmonės vadovo pareigos oficialiai įdarbinti įmonėje faktiškai dirbančio darbuotojo ir duomenų apie asmens įdarbinimą nepateikiant (duomenys neskelbtini), kas šioje teisinėje situacijoje ir buvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju G. L., atlikdamas darbdavį atstovaujančias funkcijas, leido E. M. dirbti laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, valytojos pareigose, nesudarė darbo sutarties ir apie tai nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo G. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Vien tai, kad pareiškėjas skunde subjektyviai interpretuodamas byloje esančius įrodymus, nesutinka su nutarime padarytomis teisinėmis išvadomis dėl šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo, nesudaro pagrindo panaikinti priimtą Institucijos nutarimą. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šiame kontekste pažymima, kad Institucija skirdama straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau visgi vertino tai, kad G. L. skyrė mažesnį nei vidurkis straipsnio sankcijoje numatytą baudos dydį, G. L. paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga jo padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas, be to, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei G. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Sprendžiant, kad G. L. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį G. L. pripažintas pagrįstai, todėl naikinti Institucijos priimtą nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo G. L. skundo netenkinti.
Palikti (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.