Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-417/2011

Teisėjas V. Vainius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.1.2.2.

2011 m. spalio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2010-05-30 iki 2010-06-01 ir suėmimas nuo 2011-05-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. K. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-30, apie 4.00 val., R. J. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. J., gim. duomenys neskelbtini, būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino.

Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariate, kvito BBB Nr. 000843041 – nuosprendžiui įsiteisėjus antklodės užvalkalą grąžinti R. J., dvi palaidines, liemenėlę, kelnaites grąžinti G. J., džemperį, kelnes, dvejas trumpikes grąžinti A. K., G. J. ir A. K. biologinius ėminius sunaikinti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė nurodo, kad teismas įvertinęs įrodymus nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog nuteistasis A. K. žinojo apie nukentėjusiosios G. J. amžių, t. y. kad ji nepilnametė, ir A. K. veiką iš BK 149 str. 3d. perkvalifikavo pagal BK 149 str. l d.

Prokurorė atkreipia dėmesį į nukentėjusios G. J. parodymus. Ji parodė, kad vakaro metu mama net kelis kartu sakė A. K., kad jis prie jos nelįstų, kad jai tik 15 metų. Nėra pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo buvo nuoseklūs ir išsamūs, jos parodymus patvirtino ir liudytojai R. J., V. J.. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-174 nurodoma, kad G. J. padidintas polinkis į įtaigumą nenustatytas, kad ji gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti apie tai parodymus.

Be to, teismas nevertino liudytojo D. L., atvykusio tą vakarą kartu su A. K., parodymų, jis parodė, jog iš G. išvaizdos suprato, jog jai 16 metų.

Nors A. K. nurodė, kad nesuvokė, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių, įvertinus liudytojų parodymus, bei nukentėjusiosios fizinių duomenų matyti, kad nuteistasis A. K., būdamas 30 metų, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė.

Atsižvelgiant į tai Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nuteistojo A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 149 str. 3 d., t. y. kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tai, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nors teistumas išnykęs, tačiau anksčiau teistas, ir tai rodo, kad jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos, numatytos BK 149 str. 3d., vidurkiui.

Prokurorės nuomone, apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsti kitų nuosprendžio klausimų – civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų. Teismas iš dalies patenkinęs laikinai einančios Klaipėdos rajono vyriausiojo prokuroro pareigas prokurorės D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nepilnametei nukentėjusiajai G. J. nepakankamai atsižvelgė į jos patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Nuteistojo A. K. atlikti nusikalstami veiksmai prieš nepilnametę G. J. jos pačios namuose, kur visada ji jautėsi saugi, nukentėjusiajai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą, didelį nesaugumo jausmą. Dėl tokios emocinės būklės ji kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos, bendrauti su bendraamžiais. Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2010-11-08 Nr. 103MS-174 patvirtina, kad nusikaltimo pasekmės turėjo įtakos nukentėjusiosios psichinei savijautai ir po nusikaltimo padarymo. G. J. konstatuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. Atsižvelgiant į pasekmes, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, iš A. K. priteistina civilinio ieškinio suma G. J. neturtinei žalai atlyginti didintina.

Anot prokurorės, BPK 94 str. nurodo, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimas ir kaip jis turi būti išspręstas. O BPK 307 str. 6 d. 2 p. nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. Iš 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio matyti, kad teismas neišsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimo, nepriėmė sprendimo dėl daiktinių įrodymų, saugomų Klaipėdos rajono policijos komisariate.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas už­trau­kia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią. Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią yra ta­da, kai tai da­ro­ma ne­su­tin­kant vie­nam iš as­me­nų, da­ly­vau­jan­čių ly­tiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą. Vie­no iš as­me­nų ne­su­ti­ki­mas tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­mą. As­mens ne­su­ti­kimas ga­li bū­ti iš­reikš­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rą, šau­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ką, sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, vartojant prieš jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį, ar­ba ki­tais bū­dais. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti vartoja fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus ar­ba pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le ar ly­ti­nių san­ty­kių sie­kia ke­li kal­ti­nin­kai, nu­ken­tė­ju­sy­sis ga­li iš­oriš­kai ne­iš­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo dėl pavartoto prieš jį smur­to, su­kel­to skaus­mo ar bai­mės pa­tir­ti fi­zi­nį smur­tą ar be­jė­giš­kos būk­lės, ta­čiau kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, A. K. manymu, jis su nukentėjusiąja G. J. lytiškai santykiavo jos sutikimu, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. K. nenurodė visiškai jokių aplinkybių, iš kurių jis pasidarė išvadą, kad nukentėjusioji G. J. sutiko su juo lytiškai santykiauti. Tuo tarpu aplinkybė, kad nukentėjusioji G. J. aktyviai nesipriešino, nes miegojo, negali būti vertinama kaip sutikimas.

Pažymėtina, kad ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas pa­si­nau­do­jant be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le yra ta­da, kai ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas įvyks­ta iš­oriš­kai ne­nau­do­jant jo­kių veiks­mų nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti ar pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti, ta­čiau, ki­ta ver­tus, ne­gau­na­mas nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens su­ti­ki­mas ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti ar ly­ti­nei aist­rai ten­kin­ti dėl prie­žas­čių, su­si­ju­sių su nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­ne ar psi­chi­ne būk­le. Nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens fi­zi­nė būk­lė, ku­ri ga­li lem­ti be­jė­giš­ką būk­lę, ga­li bū­ti as­mens ne­įga­lu­mas, am­žius ar li­ga, dėl ku­rios jis ne­ga­li pa­si­prie­šin­ti kal­ti­nin­kui. Nu­ken­tė­ju­sio­jo be­jė­giš­ką būk­lę ga­li lem­ti ir mie­gas.

Būtent, nagrinėjamuoju atveju, akivaizdu, kad A. K. tiesiog pasinaudojo aplinkybe, kad G. J. kambaryje miegojo viena, o kiti įvykio vakaro dalyviai, iš jų ir pats nuteistasis, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tuo tarpu akivaizdu, kad apsvaigusių nuo alkoholio asmenų kompanijoje vyrauja abejingumas, atsainumas vakaro eigai, tam, kas ir ką veikia. Tai, kad A. K. sistemingai įvykio vakarą siekė intymaus bendravimo su nukentėjusiąja, kad ja domėjosi seksualine prasme, įrodo ir byloje nustatytos aplinkybės – aktyvus nukentėjusiosios stebėjimas, šiai praeinant šalia, jos sėdmenų, krūtų lietimas rankomis. Taigi akivaizdu, kad A. K. rodė aiškų nedviprasmišką susidomėjimą bei norą bendrauti su G. J. intymiai. Ir, kaip minėta, pasinaudojęs jam naudinga linkme susiklosčiusia situacija, J. J. bejėgiška būkle, t. y., kad pastaroji miegojo, prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad G. J. jau gyveno lytinį gyvenimą, nėra aplinkybė, kuri pateisintų A. K. veiksmus – lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja nesant pastarosios sutikimo. Pažymėtina, kad išžaginimas priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Todėl akivaizdu, kad tik pats asmuo nusprendžia, kada ir su kuo lytiškai santykiauti, ir jokios aplinkybės, kaip šiuo atveju galbūt ankstyva nukentėjusiosios seksualinė patirtis, negali būti prielaida kitam asmeniui – nuteistajam – savarankiškai nuspręsti, jog galimas seksualinis kontaktas neatsižvelgiant į nukentėjusiosios valią.

Taigi šie aptarti duomenys paneigia nuteistojo skunde nurodytą aplinkybę, kad A. K. su nukentėjusiąja G. J. lytiškai santykiavo jos valia. Todėl, esant tokioms aplinkybės, apelianto skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusioji apkalba apeliantą A. K.. Tuo tarpu apelianto iškelta versija, kad nukentėjusioji galbūt pabijojo savo draugo V. J., tėra paties nuteistojo subjektyvus pamąstymas. Byloje nebuvo nustatyta, kad įvykio vakarą tarp G. J. ir A. K. būtų vykęs koks konfliktas, kuris būtų padaręs įtaką nukentėjusiosios priešiškumui A. K. atžvilgiu. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2010-05-30 R. J. namuose vykusio pasisėdėjimo, vakarojimo metu nekilo jokių konfliktų, nesutarimų, tik A. K. buvo tarsi sudrausmintas ir įspėtas nelįsti prie G. J., nes pastaroji yra nepilnametė, sulaukusi 15 metų.

Išžaginimas kvalifi­kuo­ja­mas pa­gal BK 149 str. 3 d. tuo at­ve­ju, jei kal­ti­nin­kas ne­su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ne­pil­na­me­tis, ta­čiau teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad kal­ti­nin­kas remiantis by­los ap­lin­ky­bėmis, ypač nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­niais duo­me­nimis, taip pat sa­vo as­me­ni­nėmis sa­vy­bėmis, tu­rė­jo ir ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ne­pil­na­me­tis as­muo.

Iš faktinių bylos duomenų – pačios nukentėjusiosios G. J. bei liudytojų R. J., V. J. parodymų – matyti, jog 2010-05-30 vakaro eigoje buvo akcentuota, kad G. J. yra nepilnametė. Ir būtent jos amžius buvo viena iš aplinkybių, dėl ko ji alkoholio akivaizdžiai negėrė, o tik priliesdavo stikliuką su degtine prie lūpų, kaip teigia pati nukentėjusioji, kad jos aktyviai neragintų gerti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, kiek kaltininkas turėjo realių galimybių suvokti, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, remiantis bylos duomenimis, ypatingas dėmesys vis dėlto skiriamas nukentėjusiojo fiziniams duomenims. Pažymėtina, kad apeliantas nusikaltimo padarymo dieną buvo sulaukęs 31 metų, tuo tarpu nukentėjusioji tik 15 m. Taigi tarp jų įvykio naktį buvo net 16 metų skirtumas ir, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios išvaizda nuteistajam nesuteikė pagrindo neginčytinai manyti, kad G. J. yra pilnametė. Juolab, kad, kaip konstatuota, vakaro eigoje buvo užsiminta, kad pastarajai yra tik 15 metų. Todėl vien tai, kad nukentėjusioji įvykio naktį vakarojo kartu su visais, negalėjo būti pagrindas daryti išvadas apie jos amžių. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vien todėl, jog A. K. matė, kaip nukentėjusioji stikliuką su degtine priliesdavo prie lūpų šalia esant pastarosios motinai, galėjo susidaryti nuomonę, jog G. J. yra pilnametė. Pažymėtina, kad kiekvieno iš tėvų požiūris į vaiko auklėjimą yra savitas, ir šiuo atveju, kad R. J. neprieštaravo, jog dukra kartu su ja vakarotų su atvykusiais asmenimis, nesuteikė nuteistajam pagrindo daryti savų subjektyvių išvadų, realiai nesigilinant į itin svarbias aplinkybes, kaip įspėjimą apie G. J. nepilnametystę.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju apylinkės teismo pasirinkta pozicija tik iš dalies tikėti nukentėjusiosios parodymais, o būtent, kad ji nesutiko santykiauti su nuteistuoju, tačiau atmesti pastarosios bei jos motinos parodymus, jog apeliantas žinojo nukentėjusiosios amžių, nėra teisinga. Ir todėl dėl paminėtųjų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, A. K. veika pagal BK 149 str. 1 d. skundžiamame nuosprendyje buvo kvalifikuota neteisingai, kadangi nuteistojo padaryti veiksmai atitiko kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 149 str. 3 d., nes A. K. 2010-05-30, apie 04.00 val., R. J. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nepilnametės nukentėjusiosios G. J., gim. 1994-06-04, būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. netinkamai kvalifikuotos nuteistojo veikos.

Atsižvelgiant į tai, kad, teisėjų kolegijos nuomone, A. K. veika vertintina kaip kvalifikuotas nusikaltimas pagal BK 149 str. 3 d., apeliantui skiria bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) bei atsižvelgia į tai, jog apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 149 str. 3 d., priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija taip pat įvertina, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Nusikaltimo padarymo dieną A. K. teistumas buvo išnykęs. Todėl teisėjų kolegija mano, jog A. K. bausmės tikslai už BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

Kaip minėta, perkvalifikavus A. K. veiką į BK 149 str. 3 d., tenkintinas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinio skundo argumentas dėl civilinio ieškinio padidinimo nukentėjusiajai G. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apygardos teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).Teisėjų kolegijos nuomone, laikinai einančios Klaipėdos rajono vyriausiojo prokuroro pareigas prokurorės D. S. civilinis ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo G. J. naudai neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Nuteistasis A. K. yra jaunas, darbingas asmuo, kuris turi realias galimybes atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą. Todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, pakeičiant skundžiamą nuosprendį, kadangi netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišsprendė daiktinių įrodymų – antklodės užvalkalo, dviejų palaidinių, liemenėlės, kelnaičių, džemperio, kelnių, dvejų trumpikių, G. J. ir A. K. biologinių ėminių – klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1p., 3 p., 2 d. 2 p., , 328 str. 1, 4 p. teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti ir A. K. veiką perkvalifikuoti iš BK 149 str. 1 d. į BK 149 str. 3 d. bei paskirti šešerius metus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Priteistą iš A. K. nukentėjusiosios G. J. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti sumą padidinti iki 20 000 Lt.

Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariate, kvito BBB Nr. 000843041 – nuosprendžiui įsiteisėjus antklodės užvalkalą grąžinti R. J., dvi palaidines, liemenėlę, kelnaites grąžinti G. J., džemperį, kelnes, dvejas trumpikes grąžinti A. K., G. J. ir A. K. biologinius ėminius sunaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.