Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., J. G., L. Z., R. Z. ir J. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės –nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos R. G. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir išsakytais pareiškėjos ir jos atstovės advokatės J. Ž. teismo posėdžio metu:

- pareiškėjos R. G. (buvusios – Z ) motina G. Z. (buvusi – Z ) su pareiškėjos tėvu S. A. artimai draugauti pradėjo apie 1960 m. ir netrukus apsigyveno kartu, iš pat pradžių – (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau – (duomenys neskelbtini) kaime, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius. Nors pareiškėjos tėvai nesusituokė, bet nugyveno kartu iki mirties ir susilaukė penkių vaikų: pareiškėjos R. G. ir suinteresuotų asmenų J. G., L. Z., R. Z. ir J. Z.. Iki pareiškėjos R. G. tėvų susipažinimo pareiškėjos tėvas S. A. turėjo dvi dukteris: suinteresuotą asmenį M. K. ir 2018 m. gegužę mirusią S. D.. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių tik jos sesers – suinteresuoto asmens – J. G. gimimo akto įraše tėvu buvo nurodytas S. A., tačiau nei jos – pareiškėjos, – nei kitos jos sesers ir brolių – suinteresuotų asmenų L. Z., R. Z. ir J. Z. – gimimo aktų įrašuose tėvas nebuvo nurodytas, nors visų jų tėvas – S. A., – kuris nuo gimimo kiekvieną jų pripažino ir iki mirties laikė savo vaiku, kiekvieną mylėjo ir kiekvienu jų rūpinosi, augino ir išlaikė kartu su vaikų motina – G. Z.. Visi žinojo, kad S. A. yra visų jų tėvas ir niekas niekada tuo neabejojo, ką patvirtina teismui pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai: S. A. sudarytas testamentas ir seniūnijos pažyma, kur nurodoma, kad pareiškėja R. G. yra S. A. dukra, likusi gyventi tėvų namuose ir jais tebesirūpina. Apie kitą S. A. šeimą ir jo penkis vaikus žinojo ir pirmoji S. A. šeima: ir suinteresuotas asmuo M. K., ir šiuo metu jau mirusi S. D., su kuriomis vaikystėje pareiškėja ir jos broliai bei seserys susitikdavo pas močiutę – S. A. motiną, – bendraudavo ir žaisdavo. Yra susitikę jau suaugę – močiutės laidotuvėse. Visi jie žinojo, kad yra seserys ir broliai. Mirus pareiškėjos tėvui S. A., pareiškėja R. G. kartu su motina G. Z. palaidojo jį, tvarkė kapus ir iki šiol pareiškėja rūpinasi jo kapaviete – pastatė paminklą;

- po S. A. mirties liko namų valda, kurioje jis gyveno iki mirties su šeima ir kurią 1994 m. testamentu po savo mirties paliko „dukrai Z. R., S , gim. 1971 m.“ Pareiškėja R. G. nuo gimimo ten tebegyvena ir namų valda rūpinasi kaip savo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas, kadangi S. A. nėra oficialiai pripažintas pareiškėjos tėvu, dėl ko ir prašoma teismo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Teismui yra pateikta raštiška suinteresuoto asmens R. Z. pozicija šioje byloje – su pareiškėjos R. G. pareiškimu sutinka.

- suinteresuoto asmens M. K. tėvas S. A. nebuvo garbingas žmogus – buvo neištikimas sutuoktinei – suinteresuoto asmens motinai, – turėjo kitų moterų. Tėvas paliko šeimą, kiek vėliau tėvai išsituokė. Tuo metu suinteresuotas asmuo buvo vaikas, dėl ko visų aplinkybių nežino. Ji matydavosi su tėvu – susitikdavo su juo močiutės – tėvo motinos – namuose. Kadangi gyveno tame pačiame kaime, susitikdavo ir su kai kuriais šioje byloje esančiais suinteresuotais asmenimis, gal ir pareiškėja, kartais žaisdavo kieme, tačiau nežinojo, kad jie yra jos broliai ir/ ar seserys – S. A. vaikai. Niekas suinteresuotam asmeniui to niekada nėra sakęs ir ji pati niekada pareiškėjos R. G. nėra laikiusi seserimi ir šiuo metu jos seserimi nelaiko. Jokių ryšių suinteresuotas asmuo M. K. su šioje byloje dalyvaujančiais asmenimis nepalaikė ir nepalaiko. Ji tik žinojo, kad jos tėvas S. A. gyveno su pareiškėjos ir kitų suinteresuotų šioje byloje asmenų motina G. Z., tačiau nežinojo, kad šios moters vaikai yra ir jos tėvo S. A. vaikai;

- pareiškėją R. G. palaikantys suinteresuoti asmenys J. G., L. Z., R. Z. ir J. Z. yra vienos motinos vaikai – suinteresuoti pareiškėjai R. G. palankia bylos baigtimi, – todėl nagrinėjamu atveju vadovautis tik jų paaiškinimais negalima. Taip pat negalima vadovautis ir liudytojo E. P. teisme duotais pareiškėjai R. G. palankiais paaiškinimais, nes jis taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi – pareiškėjos R. G. leidimu naudojasi mirusiam S. A. priklausančia žeme ir gauna Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Pareiškėjos teismui pateiktos fotografijos nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių S. A. tėvystę, t. y. DNR tyrimo, nėra;

- oficialiai S. A. tėvystė yra pripažinta tik vienam G. Z., pareiškėjos R. G. motinos, vaikui – suinteresuotam asmeniui J. G., – kas leidžia daryti išvadą, jog S. A. niekas netrukdė pripažinti ir pareiškėjos R. G. tėvystės, jei ji jo dukra, tačiau akivaizdu, jog nebuvo S. A. valios. Teismui pateiktas 1994 m. birželio 14 d. S. A. sudarytas ir Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės viršaičio pavaduotojo patvirtintas testamentas yra negaliojantis, nes neatitinta tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. Be to, šis testamentas sudarytas likus mažiau negu mėnesiui iki S. A. mirties. Atsižvelgus į S. A. mirties priežastį – kasos galvutės vėžys, 4 stadija, 4 klinikinė grupė, – abejotina ir dėl S. A. sąmoningumo testamento sudarymo metu.

Paklausus, suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdžio metu atsakė, kad į notarą dėl mirusio tėvo S. A. palikimo ji nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies (Ypatingoji teisena) XXVI skyriuje nustatyta tvarka (Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad (duomenys neskelbtini) miręs S. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra jos – pareiškėjos R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), – biologinis tėvas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–445 straipsnius teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

- pareiškėjos R. G. (buvusios – Z ), gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nurodyti tik duomenys apie motiną: G. Z., gimusi (duomenys neskelbtini)., lietuvė. Duomenų apie tėvą nėra (1971 m. spalio 13 d. gimimo akto įrašas Nr. 29);

- pareiškėjos motina G. Z. (buvusi – Z ), gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – netekėjusi. Vaikai: J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini).; J. G., gimusi (duomenys neskelbtini).; R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini).; R. G., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir L. Z., gimusi (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimas; Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis);

- S. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registre duomenų apie jo šeiminę padėtį nėra. Vaikai: S. D., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d.; M. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir J. G., gimusi (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimai; Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis);

- S. A., gimusio 1932 m., vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) . Be to, S. A. vardu, nenurodant jo gimimo datos, registruotos nuosavybės teisės į 4,6000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenys);

- S. A., Martyno, gimęs (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) rajone, sudarė testamentą, kurį tą pačią dieną patvirtino Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės viršaičio pavaduotoja (registro Nr. 122), nurodant, kad viršaičio pavaduotojo akivaizdoje testamentą pasirašė testatorius – S. A.. Testatoriaus asmenybė nustatyta, jo veiksnumas patikrintas. Testamente yra žyma, kas testamentas nepanaikintas. Šiame testamente nurodyta, kad „šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: visą, savo turtą, kuris mirties dieną man priklausys, būtent gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus su išpirkta namų valda, esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir 4,60 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime palieku dukrai Z. R., S , gim. 1971 m.“;

- pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymą pareiškėja R. G., gimusi (duomenys neskelbtini)., gyvena (duomenys neskelbtini) mirusiam tėvui S. A. priklausančiame name. Po tėvo mirties R. G. namą prižiūrėjo, tvarkė ir juo rūpinosi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. nurodė, jog buvo pareiškėjos R. G. ir suinteresuotų asmenų J. G., L. Z., R. Z. ir J. Z. tėvų G. Z. ir S. A. kaimynas. Kiek save pamena, jie visą laiką gyveno kartu, iki pat S. A. mirties. Pažįsta jų vaikus, kartu augo. Visi S. A. vadino tėvu, o šis – visus vaikus laikė savo, mylėjo ir jais rūpinosi. Šiuo metu jis – liudytojas – pareiškėjos R. G. leidimu naudojasi S. A. priklausiusia žeme, neatlygintinai, t. y. pareiškėjai už tai jis nieko nemoka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tėvystei nustatyti, svarbu jog pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnį nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (1 dalis), tačiau, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki šio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (2 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant 1971 m. gimusios pareiškėjos R. G. tėvystės klausimą, taikytini 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-607/ 2004 ir kitos).

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 4 dalį tėvystei pripažinti senaties terminai netaikomi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (2 dalis).

Iš tiesų Lietuvos kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-279/ 2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-558/ 2013; 2016 m. vasario 17 d. nutartis Nr. e3K-3-92-706/ 2016 ir kitos). Tačiau byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, tačiau tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai ir seserys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-607/ 2004 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, kai spėjamas tėvas jau yra miręs, nė vienam šioje byloje dalyvaujančiam asmeniui: nei pareiškėjai R. G., nei ją palaikantiems suinteresuotiems asmenims J. G., L. Z., R. Z. ir J. Z., nei su pareiškėja nesutinkančiam suinteresuotam asmeniui M. K., nepaprašius teismo skirti DNR ekspertizės, lieka tik vienas įstatyme įtvirtintas tėvystės nustatymo pagrindas – įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjos R. G., suinteresuotų asmenų M. K., J. G., L. Z., J. Z. ir liudytojo E. P. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjos R. G. motina G. Z. nuo pat S. A. dukters – suinteresuoto asmens – J. G. gimimo (duomenys neskelbtini) m. gyveno kartu su S. A., vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius, nors nebuvo susituokę, iki pat S. A. mirties (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėja R. G. gimė (duomenys neskelbtini). S. A. galėjo būti pareiškėjos R. G. biologiniu tėvu ir labiau tikėtina, kad juo yra, nei kad nėra, kadangi nuo pat gimimo S. A. augino pareiškėją ir rūpinosi ja bei ją išlaikė. Teismui nėra pagrindo netikėti pareiškėjos R. G., suinteresuotų asmenų J. G., L. Z., J. Z. ir liudytojo E. P. paaiškinimais, nes jie iš esmės atitinka bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus: S. A. 1994 m. birželio 14 d. sudarytą ir Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės viršaičio pavaduotojo patvirtintą testamentą, kuriame nurodyta, jog šiuo testamentu savo mirties atveju visą savo turtą: gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus su išpirkta namų valda, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, ir 4,60 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, palieka „dukrai Z. R., S , gim. (duomenys neskelbtini) m.“, bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja R. G. gyvena (duomenys neskelbtini) mirusiam tėvui S. A. priklausančiame name ir po tėvo mirties namą prižiūrėjo, tvarkė ir juo rūpinosi, kas taip pat patvirtina, jog S. A. pareiškėją R. G. (buvusią – Z ) laikė savo dukterimi, o ir vietos savivaldos institucijų atstovai S. A. laikė pareiškėjos R. G. tėvu. Pažymėtina, kad S. A. 1994 m. birželio 14 d. sudarytas ir Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės viršaičio pavaduotojo patvirtintas testamentas laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu šioje byloje, nes nėra užginčytas ir nuginčytas – negali būti laikytinas negaliojančiu vien tik todėl, kad neatitinka testamento sudarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų, t. y. 581–582 straipsnio nuostatų, nes nebuvo notariškai patvirtintas ir nebuvo prilyginamas notariniams testamentams. Šio testamento sudarymo ir patvirtinimo metu galiojo 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4–5 dalys (Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. I-92 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo“ 1 punkto pakeitimo“). Šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Nurodyto testamento sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Taigi 1994 metais apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą – savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Pagal Lietuvos kasacinį teismą 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir Instrukcijos 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio pavaduotojas – pagal viršaičio pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-426/ 2006).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos R. G. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini). miręs S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos R. G. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pareiškimą patenkinti.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) miręs S. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra R. G. (buvusios – Z ), gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.