Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės V. Kliučiaus personalinės įmonės „Vidkolina“ atstovui V. K., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Kliučiaus personalinės įmonės „Vidkolina“ ieškinį atsakovams E. G., A. B., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovų E. G. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-03-08 sprendimu iš atsakovės E. G. ieškovei V. K. personalinei įmonei priteista 43 750 Lt skolos, 875 Lt palūkanos, 1 312,50 Lt žyminis mokestis, 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismo 2007-10-17 nutartimi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažintos iki 1 000 Lt, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Pagal antstolio Vytenio Stungurio 2008-02-06 raštą nustatyta, kad skolininkė 2007-05-16 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį Šilalės r., Dargalių k., A. B., kito realaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nenustatyta. Iš 2007-05-16 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 143–146) nustatyta, kad E. G. pardavė A. B. 0,9800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2 000 Lt. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymas nustatyta, kad atsakovės E. G. ir atsakovo A. B. motina yra Z. B.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė actio Paulina reglamentuojančias teisės normas. LR CK 6.66 str. įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Šio instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Išskirtinos šios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Pagal bylos duomenis, ieškovei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu priteista skola. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagal LR CPK 18 str. vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darytina išvada, kad minėto sprendimo pagrindu ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 6.66 str. 1 d. pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, t. y. dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje byloje ieškinys grindžiamas atsakovės E. G. nemokumu. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba kai yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio įsipareigojimai nebus įvykdyti. Šioje byloje iš antstolio rašto nustatyta, kad tarp atsakovų buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kito realaus turto, į kur būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis nenustatė. Apeliantė nesutinka su tokia antstolio išvada ir nurodo, kad turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko LR CPK 644 str., 645 str. nustatytas pareigas ir, pateikusi duomenis apie turimą turtą, bendradarbiavo sus antstoliu ir nurodė, į kurį turtą pirmiausia pageidautų nukreipti išieškojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė neįrodė, kad turi pakankamai turto, iš kurio ieškovė galėtų patenkinti savo reikalavimo teisę. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateikti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį yra nevienareikšmiai, t. y. atsakovė nurodo, kad turi turto už 1 000 000 Lt, o antstolio raštas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-14 sprendimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų patvirtina, kad atsakovė neturi nei turto, nei pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės mokumo laikytini nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė E. G. neturi realaus turto, iš kurio ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą, laikytina pagrįsta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 6.66 str. 3 d.), nes ieškovui reikalavimo teisė atsirado nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2007-03-08, o ginčijamas sandoris sudarytas 2007-05-16.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes privalėjimas sudaryti sandorį yra asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas ar teismas. Šių aplinkybių pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nenustatė, darytina išvada, kad ginčijamo sandorio atsakovai neprivalėjo sudaryti.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų nesąžiningumo. Pagal LR CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. LR CK 3.135 str. įtvirtinta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos matyti, kad atsakovės E. G. ir atsakovo A. B. motina yra Z. B., t. y. atsakovai laikytini netikru broliu ir seserimi. Išaiškintina, kad teisinių padarinių požiūriu tiek tikrieji, tiek netikrieji broliai ir seserys turi tokias pat teises ir pareigas kaip tikrieji. Darytina išvada, kad LR CK 6,67 str. nustatyta nesąžiningumo prezumpcija taikoma ir netikriems broliams ir seserims. Byloje nėra duomenų, galinčių paneigti nustatytą prezumpciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių nesąžiningumą. Nustačius šali nesąžiningumą, neturi teisinės reikšmės sudaryto sandorio pobūdis, t. y. jis buvo atlygintinis ar ne.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, tačiau netiksliai nustatė jos tvarką, t. y. sandorį pripažinus negaliojančiu taikoma restitucija natūra, todėl atsakovui A. B. pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 2007-05-16 pirkimo–pardavimo sutartimi sumokėtą sumą už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 2 000 Lt. Pažymėtina, kad pritaikęs restituciją, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kad turtas perduodamas ne ieškovės nuosavybėn, bet skiriamas actio Pauliana pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, išaiškinant, kad patenkinus ieškovo reikalavimą likusi turto dalis (jei jo bus) turi būti grąžinta atsakovei E. G.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes jos pagrįstos byloje esančiais duomenimis (b. l. 161–164). Tačiau pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti kiekvienam atsakovui, o ne priteisti solidariai. Išaiškintina, kad solidarios prievolės yra nustatytos įstatymo ar sutarties. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš byloje dalyvavusių asmenų, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikomos dalinės prievolės taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina nurodant, kad iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovei po 242,25 Lt, valstybei – po 13,60 Lt.

Atmetus apeliacinį skundą atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino actio Pauliana reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl iš esmės sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų padalijimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-12-06 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo patikslinti: priteisti iš atsakovės E. G. atsakovui A. B. 2 000 Lt sumą, sumokėtą pagal 2007-05-16 pirkimo–pardavimo sutartį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirti ieškovės V. Kliučiaus personalinės įmonės „Vidkolina“ 47 645,50 Lt reikalavimui patenkinti; patenkinus ieškovės reikalavimą, likusią turto dalį (jei jo liks) grąžinti atsakovei E. Gabriūnaitei.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti: priteisti iš atsakovų E. G. ir A. B. ieškovei V. Kliučiaus personalinei įmonei „Vidkolina“ po 242,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – po 13,60 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.