Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

2015 m. vasario 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Minibank” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- panaikinti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimtą sprendimą neatleisti UAB “Minibank” nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pagal 2014 m. lapkričio 10 d. parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” Nr. TI-309 projekto 1 puktą;

- įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo UAB “Minibank” (b.l. 3-10 ir 87).

Komisija atskirai įvertino Bendrovės pateiktų dokumentų atitiktį Aprašo 16 punkte nurodytiems reikalavimams bei įvertino faktiškai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams. Komisija 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pasiūlė už 2012-2014 metus suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą UAB “Minibank” už 13 144 Lt.

2014 m. lapkričio 10 d. buvo parengtas Tarybos sprendimas “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” Nr. T1-309 kartu su aiškinamuoju raštu. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 8 d. gavo 2014 m. gruodžio 4 d. Savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.29)-R2-4023, kuriuo nurodyta, kad tarybos posėdyje nebuvo pritarta projektui suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, išsamesnės informacijos nurodyta ieškoti viešai prieinamame www.klaipėda.lt internetiniame puslapyje.

2014 m. lapkričio 27 d. tarybos posėdžio vaizdo įrašas patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, iš kurio sužinojo, jog tarybos nariai balsavo prieš sprendimą suteikti Pareiškėjai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą remdamiesi tuo, kad Pareiškėja yra kredito įstaiga ir dėl to lengvata negali būti suteikta.

Pažymi, kad UAB „Minibank" neturi Lietuvos banko išduotos licencijos verstis kredito įstaigų veikla, neatitinka kredito įstaigos požymio - nepriiminėja indėlių ir kitaip nesiskolina iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, kadangi, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, tokią (išimtinę) teisę turi tik kredito įstaiga. Pareiškėjos veiklos pobūdis taip pat nurodytas jos įstatų 2.2 punkte, teigiančiame, kad Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos pobūdis yra finansinių paslaugų teikimas, t. y.: vartojimo kreditų, finansinės išperkamosios nuomos paslaugų teikimas, kitokio finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje bei visa kita su tuo susijusi veikla. UAB „Minibank", veikdama kaip vartojimo kreditų davėja, privalo užsiregistruoti viešame vartojimo kredito davėjo sąraše, kurį administruoja ir tvarko Lietuvos bankas. Šis viešas sąrašas nėra traktuojamas kaip licencijos išdavimas. Bendrovė nevykdo indėlių priėmimo veiklos, neturi Lietuvos banko išduotos licencijos, neatitinka nė vieno kredito įstaigos požymio, todėl Bendrovė įgijo teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, nėra imperatyvi ir ji nereglamentuoja atleidimo nuo NTM. Teigia, kad savivaldybės tarybos turi teisę numatyti ir subjektų ratą, kuriems netaikys NTM lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita, tačiau tai neapriboja savivaldybės tarybos išimtinės teisės sprendimo priėmimo metu netaikyti NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita subjektui, kuris nebuvo numatytas, juo labiau, kai NTM lengvatos prašantis asmuo pagal jo požymius ir savivaldybės tarybos vertinimo kriterijus sprendimo priėmimo metu prilygsta subjektams, kuriems savivaldybės taryba yra numačiusi neteikti NTM lengvatų. Aktualios redakcijos Tvarkos aprašo 10 punkte numatyti asmenys, kuriems NTM lengvata neteikiama - tai asmenys, kurių veiklai reikalingos licencijos arba leidimai (licencija - leidimas, galiojimas, naudojimo teisė flittp://www.lkz.lt/startas.htm)).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalis teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis tokia veikla neturi fiziniai asmenys. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai įstatyme nurodytus dokumentus. Pažymi, kad priežiūros institucijos sprendimas įrašyti asmenį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą prilygsta leidimui verstis vartojimo kreditų teikimo veikla, nes neįrašyti į šį sąrašą asmenys negali vertis vartojimo kreditų teikimu, todėl pagal Tvarkos aprašo 10 punkto prasmę UAB „Minibank" prilygintinas asmeniui, kurio veiklai reikalingas leidimas ar licencija. Pažymi, kad aktualios redakcijos Tvarkos aprašo 10 punkto esmė ir prasmė suponuoja išvadą, kad NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita netaikytinos asmenims, kurių veikla - pinigų skolinimas.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo, kuriuo nepritarta sprendimui atleisti pareiškėją UAB „Minibank “ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012-2014 metus projektui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo UAB “Minibank”.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija - Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybės tarybos teisė ir išimtinė kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Kriterijų, kuriais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, nei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei vietos savivaldos įstatyme nenurodyta ir juos nustato pačios savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 ir 2011-11-24 sprendimo Nr. T2-366 pakeitimų redakcijos) patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Apraše numatyta, kad tokia mokestinė lengvata gali būti taikoma asmenims, kompleksiškai sutvarkiusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse (kurios pažymėtos unikaliais kodais: 16075 ir 22012) esančio pastato fasadą ar stogą arba įrengusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse mažosios architektūros ar puošybos elementus. Klaipėdos miesto istorinės dalys - tai valstybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190). Minėtame Įsakyme istorine Klaipėdos miesto dalimi pripažįstamas Naujamiestis ir jame esanti J. Janonio gatvė. Tarp šalių nėra ginčo, jog pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje.

Pareiškėja UAB „Minibank" 2012 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl 100 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo, kuriuo nurodė, kad atliko administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinius fasado, stogo ir vidaus remonto darbus, atliktų darbų išlaidos – 745 984,12 Lt (b.l. 11).

2012 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą Nr. (4.19)-R2-2837 (b.l. 12), kuriuo nurodė kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-235 pakeitė ir papildė 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. T2-200, kuriuo patvirtintame Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos apraše numatytas galimas lengvatos teikimas ir asmenims, atlikusiems kompleksinius pastato remionto darbus ir Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurios unikalus kodas 22012. Šio Aprašo 7 punkte nustatyta, kad “nekilnojamojo turto mokesčio lengvata teikiama už 2012 m. deklaruotam ir už vėlesnius metus deklaruotam ar deklaruotinam nekilnojamojo turto mokesčiui”. Nurodyta, jog prašymą galės pateikti, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai bus pateikta nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2012 metus bei pateiks visus dokumentus, nurodytus minėto aprašo 11.2-11.5 punktuose. Šiuo raštu atkreiptas dėmesys, kad pagal Tvarkos aprašo 10 punktą NTM lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licenzijuotą veiklą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse nustatyti 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektą siūlyti UAB “Minibank” už 2012-2014 metus suteikti NTM legvatą 13 144 Lt. Komisija, atsižvelgadama į Aprašo 19 punktą, atskirai įvertino Bendrovės pateiktų dokumentų atitiktį Aprašo 16 punkte nurodytiems reikalavimams (išnagrinėjo, ar pareiškėja teisingai užpildė prašymą ir pridėjo visus būtinus dokumentus) bei įvertino faktiškai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams. Komisija taip pat įvertino, pareiškėjos atitikimą Aprašo 3, 5-10 punktų kriterijams (b.l. 59-60). Protokole nurodyta, jog pareiškėjos pateikti dokumentai atitinka Tvarkoje nustatytus reikalavimus ir pagal Tarybos sprendimą galimas lengvatos dydis būtų 30 procentų nuo darbų be PVM, bet ne daugiau kaip už trejus metus deklaruotos / deklaruotinos nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, mokesčio sumos.

Remiantis Komisijos protokolu ir pareiškėjos pateiktais duomenimis buvo parengtas Tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” projektas su Aiškinamuoju raštu dėl Pareiškėjos atleidimo nuo NTM (b.l. 61, 62-63).

2014 m. gruodžio 4 d. Kalipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiškėjai nurodyta, kad Savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 10 d. parengtas tarybos sprendimo projektas Nr. T1-309 “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” buvo svarstomas tarybos posėdyje 2014 m. lapkričio 27 d. Savivaldybės taryba nepritarė tarybos sprendimo projektui suteikti pareiškėjai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Išsamesnės informacijos apie tarybos sprendimo projektą, pateiktą medžiagą ir tarybos posėdžio eigą nurodyta ieškoti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt. (b.l. 64).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 201-03-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-846/2014 ir kt.). Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.

Vertinant, ar tam tikras aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas protokolinis sprendimas yra sudėtinė dalis procedūros, priimant savivaldybės tarybos sprendimą. Tokią išvadą pagrindžia savivaldos veiklos teisinis reguliavimas, t. y. Vietos savivaldos įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimo Nr. T2-62 redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012-12-20 sprendimo Nr. T2-318), galiojusi ginčo teisinių santykių metu).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos ir sprendimų priėmimo tvarka detalizuota Reglamento 17 – 21 punktuose. Reglamento 22 punkte išdėstytos pagrindinės Tarybos sprendimo priėmimo taisyklės ir nuostatos. Po sprendimo projekto svarstymo Taryba gali priimti vieną iš sprendimų, išvardintų Reglamento 22.1 punkte: pritarti sprendimo projektui ar vienam iš alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tame pačiame posėdyje arba paskirti kitą sprendimo priėmimo datą (22.1.1 punktas); paskelbti sprendimo projektą viešajam svarstymui (22.1.2 punktas); grąžinti projektą teikėjui arba pagrindiniam komitetui iš esmės tobulinti (22.1.3 punktas); padaryti svarstymo pertrauką (22.1.4 punktas); atmesti projektą arba pavesti parengti naują (22.1.5 punktas).

Iš šių nuostatų matyti, jog prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą turi būti parengtas atitinkamas sprendimo projektas dėl kurio gali būti tiek pritarta, tiek nepritarta, tačiau toks dokumentas (pritarimas ar nepritarimas) nesukelia konkrečių teisinių pasekmių, kol nėra priimamas svarstytinu klausimu baigiamasis savivaldybės tarybos sprendimas.

Kaip jau nurodyta, 2014 m. gruodžio 4 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiškėja informuota, kad 2014 m. lapkričio 27 d. Savivaldybės taryba nepritarė tarybos sprendimo projektui dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo pareiškėjai ir pasiūlyta išsamesnės informacijos ieškoti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt.

Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Reglamento reikalavimus, priimtas nebuvo. Tarybos protokoliniai sprendimai nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-846/2014). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl šio protokolinio sprendimo yra teisiškai beprasmis, neatitinkantis teismui priskirtos funkcijos iš esmės išspręsti konfliktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šioje dalyje dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Kaip jau nurodyta, sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Sprendimas (viešosios teisės požiūriu) – teisės aktas, kurį nustatyta tvarka oficialiai priima viešojo administravimo sistemos subjektai ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindą. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina sprendimų (kaip teisės aktų vienos iš rūšies) tikslumą, prieinamumą, suprantamumą ir galimybę patikrinti jų teisėtumą teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-17/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Atsakovė su atsiliepimu pateikė Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo 2014-12-22 Nr. T-11 išrašą, iš kurio matyti, jog svarstytas klausimas dėl UAB “Minibank” atleidimo nuo NTM mokėjimo, pritarta siūlymui išbraukti iš sprendimo projekto 1 punktą; priimtas sprendimas dėl kito juridinio asmens atleidimo nuo NTM mokėjimo (b.l. 98). Iš šio posėdžio protokolo išrašo matyti, kad Taryba nepriėmė sprendimo dėl Pareiškėjos, šis posėdžio protokolas nėra ginčo objektas, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Konstatavus, jog dėl Pareiškėjos prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą 2014 m. lapkričio 27 d. nebuvo priimtas sprendimas, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos UAB „Minibank “ prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus. Pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 3 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu

nusprendė:

tenkinti iš dalies pareiškėjos UAB „Minibank “ skundą ir jo patikslinimą;

įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti UAB „Minibank“ prašymą suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą už 2012-2014 metus ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus pirmame tarybos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje;

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.