- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- Ik-2802-168/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Nijolė Sušinskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- N. M., A. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. A., atsakovės atstovui Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys N. M. ir A. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. A. prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2012-02-21 sprendimą Nr. KS-12 „Dėl N. M.“, kuriuo Komisija tyrimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams nutraukė (1 punktas); rekomendavo N. M. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka papildyti privačių interesų deklaraciją duomenimis apie brolio A. M. darbą Kauno apygardos prokuratūroje (2 punktas). Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2011-09-20 prašymą.
Pareiškėja teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą nevertino melagingų N. M. teiginių. N. M. tyčia suklaidino Komisiją, kad jam būtų priimtas palankus sprendimas. N. M. nedeklaravus ryšių su broliu A. M., dirbančiu Kauno apygardos prokuratūroje prokuroru, pažeidžiama Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į nešališką ir objektyvų teismą, į gynybą, rungtyniškumą. Bylos šalys nežinodamos apie tokius ryšius, negali pasinaudoti nušalinimo teise. N. M. nuslėpė ryšius su broliu, jų nedeklaravęs, tuo pažeidė ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 dalies 10 punktą, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Komisija sprendime sistemiškai nevertino viso Įstatymo, o rėmėsi tik tam tikromis jo nuostatomis ir priėmė nemotyvuotą sprendimą. Komisija aplaidžiai atliko savo funkcijas, neteisingai traktavo Įstatymo nuostatas, jas iškraipė, netikrino ar N. M. paaiškinimas atitinka tikrovę, sprendime nepasisakė dėl A. M. perduodamų ir vedamų bylų Kauno apygardos teisme. Įstatymas imperatyviai įpareigoja deklaruoti privačius interesus, jeigu artimas giminaitis užima tokias pareigas, dėl kurių ateityje gali kilti interesų konfliktas. Komisija pažeidė gero viešojo administravimo principą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Sprendimas neatitinka motyvuojamosios dalies, nes Komisija sprendime nurodė, kad teismų pirmininkams keliami aukštesni etikos ir moralės reikalavimai, tačiau etikos pažeidimo bylą nutraukė ir pateikė tik rekomendaciją. Pareiškėja nurodė, kad negalėjo atvykti į Komisijos posėdį, nes Komisija kvietimą išsiuntė tik likus 1 dienai iki posėdžio.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prokurorui A. M. perdavus bylą į Kauno apygardos teismą, kuriam vadovauja jo brolis N. M., pastarasis gali įtakoti sprendimų priėmimą. Pareiškėja teigia, kad visuomenė privalo žinoti apie tokias brolių sąsajas. Nurodė, kad kreipėsi į Komisiją ir kaip pilietė, ir kaip žurnalistė.
Atsiliepimas
Komisija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja šiame ginče nėra suinteresuotas asmuo. Byla pagal pareiškėjos skundą nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai, todėl nutrauktina. Komisijos sprendimas neįtakoja pareiškėjos teisių ir nesukuria jai atitinkamų pareigų, todėl ji negali būti laikoma suinteresuotu asmeniu. Remiantis Įstatymo 22 straipsniu pareiškėjai nepavesta Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė.
Komisija pareiškėjos pranešimo pagrindu atliko tyrimą, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymu. Pareiškėja buvo tinkamai ir laiku informuota apie Komisijos tyrimo procedūras ir sprendimus, tačiau teise dalyvauti Komisijos posėdyje nepasinaudojo.
Pažymėjo, kad A. M. (prokuroras) ir N. M. (teisėjas) yra specialūs subjektai, kuriems Įstatymo nuostatos taikomos ne visa apimtimi. Įstatymo 11 straipsnio reikalavimai teisėjams nėra taikomi, todėl Komisija neįgaliota vertinti galimo šių asmenų šališkumo, jiems vykdant tarnybines pareigas. A. M., deklaruodamas privačius interesus, elgėsi tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėja yra asmuo pateikęs informaciją ir neturi teisės skųsti tokio Komisijos priimto sprendimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Pasikeitusius duomenis apie viešuosius ir privačius interesus deklaravo tinkamai ir laiku. Tai Komisija konstatavo 2012-02-21 sprendime Nr. KS-12. Pareiškėja skunde nenurodė motyvų, kurie pagrįstų A. M. tariamą Įstatymo pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. M. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo deklaruoti susiklosčiusius ryšius su broliu A. M.. Nusišalinimo institutas įtvirtina teisėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei gali kilti abejonių dėl teismo nešališkumo. Komisija konstatavo, kad N. M. Įstatymo nepažeidė. Nurodė, kad gavęs Komisijos sprendimą , įvykdė Komisijos rekomendacinio pobūdžio nurodymą ir deklaravo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Komisijos 2012-02-21 sprendimą Nr. KS-12 nutrauktina, dalyje dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2011-09-20 prašymą, skundas atmestinas.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti Komisijos 2012-02-21 sprendimą Nr. KS-12
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja K. A. (UAB „Goruva“, leidinių „Karštas komentaras“, www.komentaras.lt teisininkė, žurnalistė) 2011-09-20 (Komisijoje gautas 2011-09-23) kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl išaiškinimo apie Kauno apygardos prokuratūros prokuroro A. M. ir Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. prievolę pateikti viešai duomenis apie savo giminystės ryšį (b. l. 42-43).
Komisija 2010-10-05 raštu Nr. S-1191-(2.5) „Dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymo“ nusprendė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pavesti įvertinti K. A. pateiktoje informacijoje nurodytų aplinkybių, susijusių su Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. elgesiu, atitiktį Įstatymo nuostatoms (b. l. 44).
Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2011-11-02 rašte Nr. 17P-623-(7.4.8) „Dėl Jūsų rašto“ nurodė, kad Komisijos pateiktų dokumentų nevertins ir nurodytų aplinkybių netirs, nes jose nemotyvuotai keliamas drausminės atsakomybės klausimas, todėl vadovaudamasi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 21.3.3. punktu, grąžino 2011-10-05 raštą nenagrinėtą (b. l. 45-46).
Komisija 2011-10-05 raštu Nr. S-1192-(2.5) „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymo“ pavedė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. įvertinti K. A. informacijoje nurodytų aplinkybių, susijusių su Kauno apygardos prokuroro A. M. elgesiu, atitiktį Įstatymo nuostatoms (b. l. 50).
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vedėjas 2011-11-22 rašte Nr. 17.2-21980 „Dėl K. A. prašymo“, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 1 punktu, patikrino A. M. deklaracijoje pateiktus duomenis ir nustatė, kad jis galimo interesų konflikto pagrindą nurodė, privačius interesus deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (b. l. 51). Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė 2011-10-20 raštu Nr. 17.2-19791 „Dėl 2011-09-20 prašymo“ atsakė pareiškėjai, kad nenustačius Įstatymo pažeidimo požymių, 2011-10-18 priimtas sprendimas, kad nėra pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro A. M. atžvilgiu (b. l. 52).
Komisija 2011-11-25 pranešime apie atliekamą tyrimą Nr. S-1452-(2.5) Kauno apygardos pirmininkui N. M., K. A. pranešė, kad Komisija nusprendė pradėti tyrimą (b. l. 61).
Komisija 2012-02-15 pranešimu Nr. S-232-(2.5) Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. ir K. A. pranešė, kad 2012-02-21 11 val. vyks posėdis, kuriame bus svarstomas K. A. prašymas įvertinti Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimui deklaruoti privačius interesus (b. l. 64).
Komisija 2012-02-21 sprendime Nr. KS-12 „Dėl N. M.“, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktais, tyrimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams nutraukė (1 punktas); rekomendavo N. M. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka papildyti privačių interesų deklaraciją duomenimis apie brolio A. M. darbą Kauno apygardos prokuratūroje (2 punktas, b. l. 67-68)).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Remiantis šiomis normomis byloje būtina nustatyti, ar pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl Komisijos 2012-02-21 sprendimo Nr. KS-12 panaikinimo.
Pareiškėja prašyme Komisijai save įvardijo kaip UAB „Goruva“, leidinių „Karštas komentaras“, www.komentaras.lt teisininkė, žurnalistė.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 punkte nustatyta, kad žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.
Šiuo atveju, nagrinėjamas Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjos, kaip žurnalistės, skundas dėl to, kad ji negavo informacijos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo IV skirsnyje nustatyta tvarka.
Pagrindo konstatuoti, kad, pareiškėjos nuomone, A. M. ir N. M. egzistuojantis viešųjų ir privačių interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus, nėra. Pareiškėja informavo Komisiją apie, jos manymu, egzistuojantį pažeidimą, Komisija gautos informacijos pagrindu atliko tyrimą bei pranešė pareiškėjai K. A. apie nagrinėjimą bei priimtą sprendimą. Komisija skundžiamu sprendimu tyrimą dėl N. M. elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams nutraukė ir rekomendavo jam papildyti privačių interesų deklaraciją. Komisijos sprendimas tiesiogiai liečia tik N. M.. Skundžiamas Komisijos sprendimas pareiškėjai, kaip asmeniui, pateikusiam informaciją, tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų. Net Komisijai ir priėmus priešingą sprendimą bei pripažinus N. M. pažeidusiu Įstatymo nuostatas, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pareiškėja teismui nepagrindė ir neįrodė, kuo jos teisės skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punktas piliečiams laiduoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (teikti informaciją), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Ji ribojama Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kas šio Įstatymo įgyvendinimo prasme yra kontrolės institucijos ir pareigūnai. Minėtoje normoje nustatyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja: 1) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 2) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai; 3) kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjai nei kaip pilietei ar žurnalistei Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė nėra pavesta, todėl remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pareiškėja dėl Komisijos 2012-02-21 sprendimo Nr. KS-12 panaikinimo neturi reikalavimo teisės. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su prašymu, kuris vertintinas, kaip fizinio asmens pranešimas arba informacija apie galimai padarytą pažeidimą. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis įstatymas: 1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas; 2) remdamiesi metinėmis privačių interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis, kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais; 3) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio įstatymo pažeidimus. Taigi, tik Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti subjektai laikytini suinteresuotais asmenimis Įstatymo prasme. Šiuo atveju, apie Komisijos priimtą sprendimą pareiškėjai buvo pranešta, kaip asmeniui, pateikusiam atitinkamą pranešimą.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad pareiškėja yra asmuo, pateikęs informaciją.
Teismo posėdyje pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl N. M. skirtos 1 000 Lt baudos ar baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja šių aplinkybių neišdėstė prašyme Komisijai bei teismui, jų nesusiejo su nagrinėjama byla. Taigi, Komisija ir negalėjo šių aplinkybių įvertinti skundžiamame sprendime.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėja pasinaudojo šia teise, kreipdamasi į Komisiją. Tačiau Įstatymo taikymo aspektu šis pareiškėjos kreipimasis nėra susijęs su pareiškėjos teisės ar teisėto intereso pažeidimu, kadangi skundžiamas sprendimas jai teisių ar pareigų nesukuria. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Ši teisė nėra absoliuti, ir kaip jau minėta, ji yra ribojama Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja negali būti laikoma suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti teismui Komisijos sprendimus, kuriais pranešta apie atsisakymą pradėti tyrimą, nes pareiškėja šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl galimo trečiojo asmens viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje nagrinėjimo baigtimi. Pareiškėja gi, pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir buvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą. Tokią praktiką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 – 215/2004, 2006-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byla dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Kadangi pareiškėja jau pasinaudojo savo teise pateikti Komisijai informaciją apie galimą Įstatymo 3 straipsnio 6 punkte numatytų pareigūno pareigų pažeidimą, ji Komisijai gali tik pranešti apie savo nesutikimą su priimtu sprendimu (išaiškinama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi).
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2011-09-20 prašymą
Pareiškėja 2011-09-20 Komisijos prašė: 1) jeigu paaiškėtų, kad A. M. ir N. M. yra artimieji giminaičiai - atlikti patikrinimą, kodėl jie nedeklaravo šių ryšių viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje, kai Kauno apygardos teismas atlieka prokuroro A. M. procesinę kontrolę, sprendžia jo perduotas teismui bylas, o Kauno apygardos prokuratūra, remiantis Prokurorų veiklos ir kompetencijos nuostatais (2011-02-01) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl valstybės tarnautojų - tame tarpe ir teismo darbuotojų bei pirminiame patikrinimo etape – ir dėl teisėjų, prieš teikiant išvadą generaliniam prokurorui – veikų; 2) Prašė sistemiškai aiškinti įstatymų ir teisės nuostatas, net jeigu Komisijos praktikoje nebūtų panašaus atvejo, o įstatymai, kuriais vadovaujasi Komisija, tokios situacijos nereglamentuoja; 3) Generalinio prokuroro prašė inicijuoti patikrinimą, ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių galimai yra slepiama giminystė tarp prokuroro A. M., ir jeigu tokie veiksmai, kai prokuratūra atsisako pateikti visuomenei apie viešą asmenį duomenis ir taip pažeidžia piliečių teisę į gynybą, į nešališką ir objektyvų teismą, nes neišaiškinus giminystės ryšių, piliečiai negali šalinti viso Kauno apygardos teismo arba prokuroro A. M. nuo bylos, jeigu ji nagrinėjama tame teisme, kuriam vadovauja galimai jo artimasis giminaitis – teikti Prokurorų, etikos komisijai iškeli drausmės bylą prokurorui A. M., bei pasiūlyti jam deklaruoti giminystės ryšius, kurių buvimas gali pagrįstai sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą; 4) Teisėjų tarybos prašė atlikti patikrinimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. elgesio, kai jis visuomenės informavimo priemonei atsisakė pateikti informaciją, kuri susijusi su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje reikalavimais, yra vieša ir turi būti visiems prieinama. Taip pat prašė patikrinti, kodėl tiek pretenduodamas į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas, tiek ir jas užimdamas Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. nedeklaravo savo giminystės ryšių su Kauno apygardos prokuratūros prokuroru A. M., nors jo užimamos pareigos ir jo galimai artimojo giminaičio užimamos pareigos gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą (b. l. 48-49).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Komisija kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Generalinę prokuratūrą, Kauno apygardos prokuratūrą, ir tik gavusi iš pastarųjų atsakymus, atliko visapusišką ir išsamų aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad atsisakymas pateikti informaciją visuomenės informavimo priemonei gali būti skundžiamas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo IV skirsnyje nustatyta tvarka.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiami Komisijos įgaliojimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymuose. Šiuo atveju procesiniais įstatymais (tame tarpe ir baudžiamojo proceso kodekso IV skirsnyje) reglamentuojama nušalinimo teisė, kuri apima ir teisėjo pareigą nusišalinti, esant nustatytiems pagrindams. Tačiau tai vertinama ir sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su atsakovo sprendime padaryta išvada, kad Komisija neįgalinta vertinti galimo N. M. šališkumo kokiose nors bylose jam vykdant teismo pirmininko pareigas.
Pareiškėja teigia, kad likus iki posėdžio 1 dienai ji gavo pranešimą apie posėdį, todėl negalėjo dalyvauti posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2012-02-15 raštu pranešta apie posėdį, pati pareiškėja taip pat turėjo galimybę domėtis savo pareiškimo eiga. Apie visus atliekamus veiksmus pareiškėja buvo informuota.
Taigi, pareiškėja pasinaudojo galimybe ginti, jos manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai buvo išsiųstas sprendimas (b. l. 70). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad byla dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nutrauktina. Taigi, Komisijos sprendimas nebuvo nuginčytas. Be to, teismas nenustatė procesinių pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas perduoti Komisijai iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2011-09-20 prašymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. M. nurodė įvykdęs Komisijos rekomendacinio pobūdžio nurodymą ir deklaravo privačius interesus, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovas.
Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2011-09-20 prašymą, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-02-21 sprendimo Nr. KS-12 „Dėl N. M.“ panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.