Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00089-2010-5

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;

pagal BK 259 str. 2 d. – penkiolikos (15) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu už atskiras nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. (už 0,101 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – įgijimą, laikymą ir platinimą) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams devyniems (9) mėnesiams;

pagal BK 260 str. 1 d. (už 1,490 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,540 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,012 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,028 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. kovo 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas bei jas pardavė, už tai, kad 2010 m. vasario 16 d., apie 20 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš D. K., mokėdamas po 10 Lt už vieną gramą, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,277 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol 2010 m. vasario 18 d., apie 12.35 val., paminėtame bute tą psichotropinę medžiagą už 40 litų pardavė V. G..

A. D. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, už tai, kad 2010 m. vasario 17 d., apie 23.30 val., prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 15 Lt neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį, t. y. vieną polietileninį maišelį su 0,10 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai gabeno ir laikė su savimi striukės rankogalyje, kol 2010 m. vasario 18 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu minėtą medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno psichotropines medžiagas ir jas pardavė, už tai, kad 2010 m. vasario 16 d., apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, mokėdamas po 10 Lt už vieną gramą, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,277 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,101 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai 2010 m. vasario 16 d., apie 20 val., atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtas medžiagas po 10 Lt už vieną gramą pardavė A. D..

D. K. nuteistas ir už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, už tai, kad 2010 m. vasario 18 d., apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, mokėdamas po 10 Lt už vieną gramą psichotropinės medžiagos – metamfetamino – bei po 150 Lt už vieną gramą narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 19,435 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,490 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 3,767 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,540 g narkotinės medžiagos – heroino, bei vienkartiniame medicininiame švirkšte 1,1 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,012 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,028 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. vasario 18 d., apie 22 val., kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Gynėjos A. Kostiuk aiškinimu, pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Gynėja pažymi, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Apeliantės tvirtinimu, skiriant D. K. bausmę, nebuvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 3 dalį, kurios taikymas gali būti pagrįstas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009). Gynėja pabrėžia, kad šioje baudžiamojoje byloje V. G. bei A. D. nuteisti už faktiškai analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau jiems paskirtos žymiai švelnesnės bausmės – atitinkamai penkiolika parų arešto bei dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Gynėjos nuomone, buvo pažeisti teisingumo bei proporcingumo principai, kadangi visiems nusikalstamos veikos bendrininkams baudžiamosios atsakomybės pagrindai turėtų būti taikomi vienodi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. gynėjos A. Kostiuk apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai veikė kaip slaptieji agentai, kaip agentai provokatoriai. A. D. į D. K. butą buvo vežamas ne tam, kad provokuotų D. K. parduoti A. D. ar su juo buvusiems pareigūnams narkotinių medžiagų, bet tam, kad būtų lengviau patekti į D. K. butą ir kuo operatyviau atlikti bute kratą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. J. bei T. N.. D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krata buvo atlikta teisėtai, BPK 145 str. 3 d. numatyti reikalavimai pažeisti nebuvo. Kratos protokolo duomenys, specialisto išvados patvirtino, jog D. K. bute buvo surastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, D. K. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jau buvo padaręs iki kratos. Atliekant ikiteisminį tyrimą jokio NVIM, Operatyvinės veiklos įstatymo ar BPK 159 straipsnio nuostatų taikyti neprireikė. Surinkti duomenys gauti nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 str. 1 d.), o apeliacinio skundo argumentas, kad įrodymų rinkimo būdai buvo neteisėti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo provokuojamas, nesilaikyta BPK bei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas.

Remiantis aptartų įrodymų visuma D. K. kaltė dėl 2010-02-18 padarytos nusikalstamos veikos, įrodyta. D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. D. K. kratos metu pats ieškomų narkotinių, psichotropinių medžiagų policijos pareigūnams nepateikė, pareiškė, jog ieškomų medžiagų bute nėra. 2010-02-19 apklausiamas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė, pareiškė, jog parodymus duos tik susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 1, b. l. 151–152). Ikiteisminio tyrimo teisėjai sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, dalyvaujant gynėjui, D. K. savo kaltę neigė taip pat (t. 1, b. l. 167–169). D. K. nusikalstama veika buvo atskleista ne dėl jo paties geranoriškumo. Toks nuteistojo elgesys rodo, jog jis dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo. Priešingai, dėl padarytų nusikalstamų veikų atsakomybės bandė išvengti. Nuteistasis D. K. 2010-02-25 apklausiamas kaip įtariamasis kaltu prisipažino, tačiau akivaizdu, jog kaltu prisipažino verčiamas byloje surinktų įrodymų. D. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies, savo poelgio iš esmės kritiškai nevertino, tokį savo poelgį pateisino noru padėti draugui. Nuteistasis paskutinio žodžio metu pasakė, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tačiau įvertinus nuteistojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, o ne tik jo deklaratyvų pasisakymą dėl kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi, vertinti nuteistojo gailėjimąsi kaip nuoširdų kolegija negali.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, jog, taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniu numatyta galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, atsižvelgiama į bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą, padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Nuteistojo A. D. parodymai, kratos metu surastų ir paimtų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekis rodo, kad nuteistojo D. K. veikos pobūdis atsitiktinis nebuvo. Nusikalstama veika išaiškėjo atsitiktinai, sulaikius A. D. su narkotinėmis medžiagomis, jis prisipažino, jog jas įsigijo iš D. K.. Kratos atlikimo metu nuteistasis D. K. elgėsi abejingai, pats narkotinių medžiagų policijos pareigūnams nepateikė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis tikėjosi, kad narkotinių medžiagų pareigūnams surasti nepavyks. 2010-02-19 pareiškus įtarimą, D. K. apklausiant kaip įtariamąjį, jis parodymų nedavė, jo nusikalstamos veikos išaiškėjo ne dėl jo noro padėti tyrėjams ar prokurorui. Nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taikyti D. K. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pagrindų nėra.

Už atskiras nusikalstamas veikas BK 260 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis, kuri apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta nuteistajam D. K., teisingumo principui neprieštarauja, bausmės paskirtį atitinka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. K., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., vadovavosi, atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas 4 kartus, bet teistumai išnykę, į tai, kad padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), už kuriuos sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, į sunkinančių ir lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės yra artimos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodė, jog jis serga sunkia nepagydoma liga, prašo jam taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Apylinkės teismas nuteistąjį A. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, savo kaltės nuteistasis neneigia.

Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas kaltininko atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, teismas remiasi byloje surinktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintu Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašu. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir panašiai. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai.

Nuteistasis A. D. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). A. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi šeimą, augina mažametį vaiką, skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirta minimali BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 259 str. 2 d. paskirta arešto bausmė galutinės subendrintos bausmės dydžiui įtakos nedaro. Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Tačiau iš A. D. ligos istorijos išrašo matyti, kad jis dėl sveikatos sutrikimų nuo 2010-06-10 iki 2010-06-16 buvo gydomas Klaipėdos ligoninės Širdies aritmijų skyriuje (t. 2, b. l. 79), 2010-11-02 lankėsi UAB Kuncų ambulatorinėje klinikoje, kur jam rekomenduota nuolatinė kardiologo priežiūra (t. 2, b. l. 115). Darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog nuo 2010-08-25 A. D. darbingumo lygis sudaro tik 30 procentų, jis neteko 70 procentų darbingumo (t. 2, b. l. 118)

Ekspertizės akto Nr. EG 175/11 (03) išvadoje nurodyta, jog A. D. serga antrine kardiomiopatija su III laipsnio širdies funkcijos nepakankamumu ir narkomanija su trofinėmis blauzdų opomis. Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius 2010-09-07 dėl kardiomiopatijos ir širdies veiklos nepakankamumo A. D. nustatė 70 procentų darbingumo netekimą. A. D. turi nuolat vartoti gydytojų paskirtus vaistus, be to, jam reikalinga reguliari kardiologo konsultacija (kas keletą mėnesių). Vadovaujantis nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo 6.1.4. punktu, kardiomiopatija su III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, kuria serga A. D., priskiriama prie sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistasis gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. D. yra ambulatorinis ligonis ir galėtų atlikti bausmę laisvės atėmimo – apribojimo vietose, jei ten gautų atitinkamą gydymą (t. 2, b. l. 138–140).

Nuteistajam A. D. laisvės atėmimo bausmė paskirta už sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalėtų atlikti, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pataisos namuose (BVK 71 str.). Ekspertas D. V. ekspertizės išvadoje padarė prielaidą, jog A. D. galėtų atlikti bausmę laisvės atėmimo – apribojimo vietose, jei ten gautų atitinkamą gydymą. Kaip matyti iš eksperto išvadų, jis dėl tinkamo gydymo užtikrinimo laisvės atėmimo – apribojimo vietose abejojo. Atlikti teismo paskirtą bausmę atviroje kolonijoje nuteistasis A. D. negali, nes joje laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti asmenys (BVK 90 str.).

Galimybė susirgusį sunkia nepagydoma liga nuteistąjį atleisti nuo bausmės atlikimo numatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje.

Kadangi nuteistasis A. D. susirgo sunkia nepagydoma liga iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, A. D. liga priskiriama prie sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistasis gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl sunkios nepagydomos ligos jam būtų per sunku atlikti teismo paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aptartas nuteistojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, atsižvelgiant į ribotas galimybes pagal nustatytą ligą teikti nuolatinę medicininę pagalbą pataisos namuose, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – suėmimas – nepaskirta, kolegijos nuomone, pagrindai nuteistąjį A. D. atleisti nuo bausmės dėl ligos yra, ir jis nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos atleistinas (BK 76 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 303 str. 3 d., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

A. D., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintą kaltu ir nuteistą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, nuo paskirtos bausmės dėl ligos atleisti ( BK 76 str. 1 d.).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. K. gynėjos Alisos Kostiuk apeliacinį skundą atmesti.