- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-14291-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., nukentėjusiajai I. Š., išnagrinėjusi S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2016 m. liepos 19 d. apie 01.30 val. Vilniuje, V. Druskio g. 5, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, po ko išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė KET 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. pilnai pripažino savo kaltę padaręs abu jam inkriminuotus pažeidimus, patvirtino, jog visos protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos. Apie porą metų gyvena Norvegijoje, pažeidimo padarymo metu buvo sugrįžęs į Lietuvą, turėjo mėnesio trukmės atostogas. 2016-07-19 naktį atvažiavo pas savo draugę. V. Druskio g. 5-ojo namo kieme pasistatė išsinuomotą automobilį, norėjo eiti pas draugę, tačiau nežinojo laiptinės kodo, jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl patekti pas draugę negalėjo. Yra labai impulsyvus, todėl susijaudino, susinervino, sėdo į automobilį, įsijungė muziką ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Netrukus pajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, įsijungė kažkurio automobilio signalizacija, jis išlipo, pasižiūrėjo, jog atsitrenkė į „BMW“ (į vairuotojo pusės kampą), tačiau pačių automobilių detaliai neapžiūrinėjo ir iš karto išvažiavo. Pilnai suprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau jo vietoje neliko. Pačiam sunku paaiškinti tokį savo elgesį, tiesiog buvo susijaudinęs. Išvažiavęs apsuko ratą, nuvažiavo iki sankryžos ir sugrįžo atgal. Automobilio į kiemą nevarė, pastatė viešojo transporto sustojime (kodėl nevažiavo į kiemą, paaiškinti negalėjo), pats atėjo, atsistojo prie kitos laiptinės ir apie 20 min. stebėjo, ar kas nors ateis, tačiau niekas taip ir nepasirodė. Tuomet paėmė popieriaus lapą, užrašė savo vardą ir telefono numerį bei šį lapą užkišo už „BMW“ automobilio valytuvo (iš vairuotojo pusės). Tuomet nuvažiavo pas kitą draugę į Lazdynus (Architektų gatvę) ir užmigo. Teismui uždavus klausimą, jog iš automobilyje „VW Passat“ įrengtų duomenų matyti, jog automobilis tą naktį judėjo toliau (iki 05.30 val.), S. K. patikslino, jog iš tiesų tą naktį važinėjo daugiau, buvo dar pas vieną draugę, ieškojo, kur galėtų pernakvoti. Pats pareigūnų nekvietė, susisiekimui paliko savo telefono numerį. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnui sakė nevairavęs. Viskas dėl streso, po įvykio dėl pakilusio kraujo spaudimo net buvo patekęs į ligoninę. Daug metų vairuoja, tačiau tokioje situacijoje pirmą kartą. Alkoholio nevartoja 10 metų. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.
2016 m. rugsėjo 20 d. rašytiniame paaiškinime S. K. nurodė, jog buvo išsinuomojęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-07-19 iš Kauno atvažiavo į Vilnių, Druskio g. 5. Norėdamas apsisukti, galu atsitrenkė į „BMW“ automobilį. Už valytuvo uždėjo ant lapo užrašytą savo telefono numerį, buvo naktis, jo mobilusis telefonas buvo išsikrovęs, kilo stresas, kadangi nežinojo kodo, dėl išsikrovusio telefono negalėjo paskambinti savo merginai, pas kurią naktį važiavo. Tada jis grįžo į Architektų g. ir nuėjo miegoti. Kai ryte atvažiavo policija (dėl to, kad jis buvo užstatęs kaimyno garažą), jis, būdamas streso būsenoje, kalbėjo bet ką. Su nuomos bendrove už apgadintą automobilį atsiskaitė, gavo raštą, kad pastaroji neturi jokių pretenzijų. Dėl įvykio labai apgailestauja (b. l. 20).
Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji I. Š. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iki įvykio nepažinojusi. Ji buvo užstačiusi savo draugo P. J. automobilį. Pastarasis ryte išėjęs į darbą, jai paskambino ir pasakė, kad yra apgadintas jos automobilis „BMW“. Išėjusi pamatė išdaužtą žibintą, įlenktą kėbulą, sugadintą bamperį. Jokio raštelio su galimo kaltininko duomenimis palikta nebuvo. Tokio raštelio nerado ir prie automobilio pirmas priėjęs jos draugas P. J..
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. J. parodė, jog ryte išeidamas į darbą kieme rado apgadintą savo draugės I. Š. automobilį „BMW“. Buvo matyti, jog padarytas eismo įvykis, apgadintas kairysis automobilio šonas (išdaužtas žibintas, sulankstytas sparnas, atsiplėšęs bamperis). Ant automobilio (už valytuvų ar kur nors kitus) nebuvo jokio lapo ar raštelio su galimo kaltininko kontaktais. Pažymėjo, jog automobilio valytuvai yra dideli, stiprūs, todėl tuo atveju, jeigu buvo užkištas koks nors lapas, būtų jį pilnai išlaikę.
Motyvuojamoji dalis
Be paties S. K. prisipažinimo jo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš S. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-72248268-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2016-07-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-07-19, apie 07.10 val., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) užstatytas garažas. Atvykęs į įvykio vietą, rado automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jis priklauso MB „Nuomamobilis“, susisiekė su atsakingu asmeniu – T. Ž., kuri paaiškino, kad automobilis yra išnuomotas S. K., pastarasis registruotas (duomenys neskelbtini). Su pranešėju nuėjo į minėtą butą, tačiau S. K. ten nebuvo. T. Ž. pareigūnas telefonu pasakė, kad automobilis „VW Passat“ yra apgadintas, galimai po eismo įvykio. Po kiek laiko T. Ž. perskambino ir pasakė radusi S. K. ir paprašė atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, nufotografavo apgadinimus, susisiekė su Vilniaus AVPK OVS, paklausė, ar nakties metu nebuvo eismo įvykių, kuriuose kaltininkas būtų pasišalinęs. Vilniaus AVPK OVS pasakė, kad dėl minėto automobilio apie 01.30 val. buvo pranešimas, jog A1 keliu link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Paaiškėjo, kad V. D. g. 5 yra apgadintas automobilis „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo likę sidabrinės spalvos dažų likučių. T. Ž. nurodė, kad minėtame „VW Passat“ yra sumontuota GPS sekimo įranga, peržiūrėjusi maršrutą, ji nurodė, kad nakties metu „VW Passat“ automobilis buvo V. D. g. 5 kieme, važinėjo pirmyn ir atgal, taip pat patvirtino, kad minėta transporto priemonė nakties metu važiavo A1 keliu link Vilniaus. Tai sukėlė įtarimų, kad „BMW“ apgadinti galėjo būtent minėtas „VW Passat“. S. K. teigė ten nevažinėjęs, kas vairavo automobilį paaiškinti negalėjo. Automobilio „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė teigė mačiusi kieme sidabrinės spalvos automobilį, prie kurio buvo du vyrai. Abu automobiliai nufotografuoti (b. l. 3).
(duomenys neskelbtini) vadovės T. Ž. 2016-07-20 pareiškime nurodyta, kad nuo 2016-07-01 iki 2016-08-01 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis įmonei (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas S. K., 2016-07-19, apie 07.40 val., sulaukė skambučio iš Kelių policijos, jai buvo pranešta, jog minėta transporto priemonė užstatė įvažiavimą į garažus, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pranešė, kad automobilis apgadintas. Pareigūnui buvo suteikta informacija apie nuomininką (S. K.). T. Ž. pačiai negalint nuvykti apžiūrėti automobilį, tą padarė jos sužadėtinis D. K.. Pastarasis automobilį rado iš visų pusių apgadintą, todėl kreipėsi dėl eismo įvykio užregistravimo policijoje. Neužilgo atėjo S. K., kuris pasirodė neblaivus (alkoholio kvapas, nelygi eisena). Atvykęs pareigūnas nufotografavo automobilį, teiravosi, ar automobilis buvo Druskio g. Kadangi automobilyje yra įrengta GPS sistema, buvo nustatyta, jog automobilis buvo Druskio g. Paklaustas S. K. teigė nieko nežinantis, kas atsitiko automobiliui. Pagal automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. privalėjo nedelsiant pranešti apie įvykį policijai ir nuomos bendrovei, taip pat turėjo saugoti automobilio dokumentus (draudimo polisą, techninės apžiūros taloną, techninio paso kopiją), tačiau jų neturėjo. Kadangi S. K. pažeidė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, sutartis tą pačią dieną buvo vienašališkai nutraukta, o automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiimtas (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) vadovės T. Ž. į bylą pateiktose (duomenys neskelbtini) ataskaitose apie automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutą pagal datą ir laiką, be kita ko, užfiksuota automobilio vieta 2016-07-19, apie 01.10 – 01.50 val. – V. Druskio g., Vilniuje, taip pat tolesnis judėjimas, kuris tęsėsi iki 05.30 val. (b. l. 10-16). Nukentėjusiosios I. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-18, apie 23.20 val., V. Druskio g. 5 namo kieme savo automobiliu „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji užstatė savo draugo automobilį „Jeep Grand Sheroke“. Šalia stovėjo pilkos (sidabrinės) spalvos automobilis, kurioje buvo du jaunuoliai. Kitą rytą draugas jai pranešė, kad buvo įvažiuota į jos automobilio galinę dalį, autoįvykyje nieko nebuvo. Liudytojų nėra, kiemas nefilmuojamas (b. l. 7). Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji I. Š. taip pat patvirtino, kad buvo apgadintas jos automobilis, jokio lapo su galimo kaltininko duomenimis palikta nebuvo (b. l. 27-30). Pažymėtina, jog teismo posėdyje buvo apklaustas ir liudytojas P. J., kuris 2016-07-19 pirmas atėjo prie nukentėjusiosios apgadinto automobilio ir, jį apžiūrėjęs, jokios informacijos su eismo įvykį padariusio asmens duomenimis nerado (b. l. 27-30).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės sparnas ir žibintas, galinis bamperis, bagažinės dangtis (b. l. 6). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos fotolentelėje užfiksuoti automobilio „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – galinis bamperis ir sparnas, nurodyta, kad žibintas pakeistas; taip pat užfiksuoti „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – galinis bamperis, galinis žibintas (b. l. 21, 22). Tai, kad buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 24). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ir tai, kad tą padarė būtent S. K., netiesiogiai patvirtina ir 2016-07-30 tarp S. K. ir nuomos bendrovės vadovės pasirašytas nuostolių atlyginimo aktas, kuriame nurodyta tai, kad (duomenys neskelbtini) priima, o S. K. perduoda 1 000 Eur už minėtos transporto priemonės apgadinimo atlyginimą (b. l. 17). Faktinę aplinkybę dėl pinigų perdavimo už apgadintą automobilį patvirtina ir 2016-07-20 pinigų priėmimo kvitas (b. l. 18).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline neįsitikino tai daryti esant saugu, kliudė stovintį „BMW 330“ automobilį, apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė supratęs padaręs eismo įvykį, pripažino iš jo sąmoningai išvažiavęs, tačiau nurodė aplinkybę, jog vėliau sugrįžo į įvykio vietą ir neva paliko lapą su užrašytu savo vardu bei telefono numeriu, tokiu būdu sudarydamas galimybes nukentėjusios transporto priemonės savininkui su juo susisiekti (beje, aplinkybės dėl raštelio S. K. po įvykio net neminėjo ir ją nurodė tik po kelių mėnesių rašytame paaiškinime). Nors aplinkybė dėl palikto raštelio ir nepaneigia pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, tikėti, kad buvo būtent taip, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, netgi ir nėra objektyvaus pagrindo. Tikėtina, jog duodamas tokius parodymus, S. K. siekia sušvelninti ar pateisinti savo veiksmus. Visgi teisme apklausti liudytojas P. J. bei nukentėjusioji I. Š. paneigė radę bent kokį lapelį (raštelį) su galimo kaltininko vardu bei telefono numeriu. Pažymėtina, jog liudytojas P. J. buvo tas asmuo, kuris pirmas atėjo prie apgadinto automobilio, tačiau jokių paliktų duomenų jis nerado. Kaip matyti iš ataskaitų žiūryklės, pranešimas policijos sistemoje buvo registruotas 2016-07-19, 06.57 val. (b. l. 4). Taigi, prie automobilio buvo prieita gana ankstyvą rytą, dėl ko sunku patikėti, jog raštelį galėjo kas nors paimti, juo labiau, atmestina versija, kad jis, užkištas už valytuvo, transporto priemonei nejudant, galėjo savaime iškristi. Galiausiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo painiojosi pasakodamas įvykio aplinkybes, dėl ko taip ir neaišku, kokiu tikslu jis paliko raštelį, jei pats nurodė, kad jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs. Teismo posėdyje iš pradžių tvirtinęs, jog po to, kai atsitrenkė į nukentėjusiosios „BMW“ markės automobilį, jis iš karto nuvyko pas kitą draugę miegoti, vėliau, teismui uždavus papildomus klausimus, susijusius su automobilyje įmontuotos GPS sistemos duomenimis, pradėjo teigti, jog visgi jis tą naktį važinėjosi toliau, vyko tai vieną, tai pas kitą draugę, ieškodamas vietos pernakvoti. Iš byloje esančių automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GPS sistemos duomenų matyti, kad po eismo įvykio transporto priemone buvo važinėjamasi toliau, automobilis judėjo iki pat ryto - 2016-07-19, 05.30 val. (b. l. 11-16), kas rodo, jog nukentėjusiojo automobilio savininkas niekaip nebūtų galėjęs susisiekti su S. K., kuris po eismo įvykio toliau važinėjosi po miestą su išsikrovusiu telefonu. Teismui S. K. taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl, padaręs eismo įvykį, nepranešė apie jį pareigūnams, o neva paliko raštelį su tuo metu neveikusio telefono numeriu. Atsižvelgtina ir į tai, kad atvykus pareigūnams S. K. neigė vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį (iš T. Ž. pareiškimo taip pat matyti, jog S. K. ne tik nepranešė apie įvykį, bet bandė neigti esantis susijęs su pažeidimais, tvirtino nieko nežinantis ir nieko nepadaręs (b. l. 9)), taip pat tai, jog jis, kaip parodė teisme, pakartotinai grįžęs į Druskio g. 5-ojo namo kiemą, automobilį paliko nuošalyje, viešojo transporto sustojime, pats laukė ir stebėjo apgadintą automobilį, stovėdamas prie kitos laiptinės, matyt, tokiu būdu tikėdamasis likti neidentifikuotas. Visgi kitą rytą su pastaruoju susisiekė pareigūnai, iš pradžių dėl kitos priežasties (pagal gautą iškvietimą dėl užstatyto garažo), kurią aiškinantis nustatyta ir tai, jog S. K. 2016-07-19 naktį padarė eismo įvykį Druskio g. 5-ojo namo kieme. Esant akivaizdiems jo išsinuomoto automobilio apgadinimams, taip pat sidabrinės spalvos dažų likučiams ant nukentėjusiosios automobilio, nuomos bendrovės pateiktai informacijai, S. K. iš esmės nebebuvo prasmės neigti padarytus pažeidimus. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių S. K. nevykdė KET 222 punkte numatytų pareigų (daryti išvados, kad pastarasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, objektyvaus pagrindo nėra), kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią - prisipažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino nuostolį MB „Nuomamobilis“ (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama S. K. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nurodė nedirbantis ir esantis registruotas darbo biržoje užsienio valstybėje, administracine tvarka nebaustas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus S. K. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams ne tik baudą (nuo 868 iki 1 158 eurų), bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas išskirtiniais atvejais (tačiau tai nereiškia, jog turi egzistuoti ekstraordinarios aplinkybės), t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad S. K. sukeltas eismo įvykis nesukėlė itin ženklių pasekmių, pastarasis atlygino transporto priemonę išnuomojusiai bendrovei padarytą žalą dėl apgadinto automobilio, byloje nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, atkreiptinas dėmesys į tai, jog S. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, anksčiau jokių pažeidimų padaręs nebuvo, turėdamas ilgametį vairavimo stažą nė karto nenusižengė KET. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius kiek trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė, t. y. nustatant dvejus metus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, S. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16061685182. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).