Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos vertinimu, Tarnyba galėjo priimti Sprendimą Nr. 1 tik tokiu atveju, jei pareiškėjai būtų buvęs pateiktas nurodymas pateikti trūkstamą informaciją (t. y. konkrečius dokumentus, reikalingus įvertinti, ar darbuotojams gali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis) ir ji būtų neįvykdžiusi atitinkamų konkrečių Tarnybos reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju, jai nebuvo pateikta jokių klausimų ir/ar nurodymų tikslinti pateiktą paraišką dėl A1 pažymėjimų išdavimo. Teigia, kad būtų papildžiusi / patikslinusi paraiškos duomenis ir Tarnybai būtų tapę aišku, jog pareiškėjos darbuotojams Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma. Kadangi Tarnyba jokios papildomos informacijos neprašė, pareiškėja nurodo turėjusi teisėtą lūkestį manyti, jog jos pateikta informacija yra išsami ir pakankama, o apie pateiktų duomenų trūkumus pareiškėja teigia sužinojus tik gavusi Sprendimą Nr. 1. Mano, kad sprendimas privalo būti grindžiamas konkrečiomis taikytinų teisės aktų nuostatomis, o ne „informacijos nepakankamumu“, todėl jis akivaizdžiai neatitinka VAĮ, priimtas skubotai, neišanalizavus ir neįvertinus visos reikiamos informacijos, prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir kitiems kertiniams taikytinos teisės principams ir privalo būti panaikintas.

Teigia, kad Sprendimo Nr. 2 motyvas, kad Bendrovė iki darbuotojų faktinių siuntimų dirbti į Vokietiją pradžios ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdė, yra absoliučiai nepagrįstas ir taip pat neatitinka faktinės situacijos bei priimtas nepaprašius pareiškėjos papildomų duomenų.

Nurodo, kad pareiškėja įsteigta 2018 m. spalio 17 d. ir jau 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė inžinerinių tinklų statybos ir tranšėjų įrengimo/kasimo darbų sutartį su UAB „Technikos gidas“ dėl nurodytų darbų vykdymo Lietuvoje, taip pat sudarė subrangos sutartį su UAB „Drilingas“ dėl tapačių darbų vykdymo, t. y. pasisamdė subrangovą ir pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ką nenutrūkstamai darė ir 2019 metais. Taigi, pareiškėja 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo vykdyti veiklą Lietuvoje ir ją tebetęsia. Pabrėžia, Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.1 punkte nenustatytos/neapibrėžtos darbdavio veiklos Lietuvoje apimtys – šiame punkte kalbama apie „ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje“, tačiau nėra įtvirtintos kokios nors privalomos tokios veiklos apimtys, t. y. veiklos ribiniai rodikliai, kuriuos būtina pasiekti prieš kreipiantis į Tarnybą dėl pažymėjimų išdavimo. Mano, kad esant tokiai situacijai, Tarnyba negalėjo pagal šią Tvarkos aprašo nuostatą atmesti paraišką, kadangi pareiškėja ilgiau nei du mėnesius iki paraiškos pateikimo vykdė veiklą Lietuvoje. Tuo pačiu teigia, kad Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimus, kadangi jų šiuo atveju buvo prašoma darbuotojams, kurie buvo išsiųsti dirbti į Vokietiją praėjus daugiau nei porai mėnesių nuo Bendrovės veiklos Lietuvoje pradžios.

Papildomai pažymi, kad Tarnyba taip pat neprašė pareiškėjos pateikti duomenis/įrodymus apie tai, jog pastaroji vykdė veiklą Lietuvoje ir prieš 2019 m. vasarį. Teigia, kad pareiškėja Tarnybai taip pat būtų pateikusi dokumentus, kuriuos pridėjo prie skundo teismui. Tuo pačiu teigia turėjusi teisėtą lūkestį manyti, jog Tarnybai pateiktų dokumentų pakanka teigiamam sprendimui priimti, todėl teigia, kad ir Sprendimas Nr. 2 prieštarauja VAĮ, todėl turi būti panaikintas.

Nurodo, kad Valdyba, gavusi Bendrovės skundą dėl Tarnybos sprendimų, privalėjo išnagrinėti ginčą, t. y. pasisakyti dėl klausimo iš esmės arba įpareigoti jai pavaldžią įstaigą – Tarnybą priimti reikiamus sprendimus ir/ar atlikti reikiamus veiksmus. Kompetencijos išduoti A1 pažymėjimus neturėjimą vertina kritiškai ir mano, kad tai nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos skundą.

Vadovaujasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (OJ 2010 C 106, p. 5), Tvarkos aprašu ir teigia, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį, asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija dvidešimt keturių mėnesių, ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

Teigia, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatą detalizuoja Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalys: 1. Taikant pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 12 straipsnio 1 dalį, ,,asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai.

Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį. Sprendime A2 taip pat išaiškinamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio turinys: antra lemiamoji minėto (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 12 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra darbdavio ir valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, ryšiai. Todėl darbuotojus turėtų komandiruoti tik įmonės, kurios paprastai savo veiklą vykdo valstybės narės, kurios teisės aktai toliau taikomi komandiruotam darbuotojui, teritorijoje; dėl to daroma prielaida, kad minėtos nuostatos taikomos tik įmonėms, kurios paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jos įsisteigusios, teritorijoje.

Tvarkos Aprašo 5 punkte yra numatytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvoje darbdaviui, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui, būtų išduotas A1 pažymėjimas. Viena iš sąlygų – siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 punktas). Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar darbdavio veikla Lietuvoje laikytina didele. Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti atvejai, kai darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, t. y. jei: 1) iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių; 2) po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; 3) Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; 4) darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais, darbdavio pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iš bendros darbdavio pajamų, gautų iš veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iš 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis. Vertinant, ar yra pagrindas išduoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitą valstybę, turi būti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iš 8 punkte nurodytų sąlygų.

Nurodo, kad priimdama Sprendimą Nr. 2 Tarnyba vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos Bendrovė įregistruota 2018 m. spalio 17 d.; 2) darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos 3 punkto duomenis, pagal kuriuos Bendrovėje viso dirbo 8 darbuotojai, iš kurių 2 administracijoje, o 6 užsienyje; 5 ir 7 punktuose pateiktą informaciją, jog Bendrovė ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdė; 3) 2019 m. vasario mėn. 4 d. subrangos sutarties Nr. 2019 02 04/1 sąlygas, pagal kurias „atliekamų darbų kaina, kiekis ir darbų atlikimo terminai nurodomi Šalių įgaliotų asmenų parašais patvirtintuose užsakymuose“ (užsakymai Tarnybai pateikti nebuvo); 4) 2019 m. kovo 1 d. statybos rangos sutarties Nr. 2019 03 01-1 sąlygas, pagal kurias rangovas (Bendrovė) pagal atskirus užsakovo užsakymus įsipareigoja atlikti telekomunikacijų tinklų statybos darbus (užsakymai Tarnybai pateikti nebuvo). Tarnyba, sistemiškai įvertinusi nurodytus duomenis nustatė, kad Bendrovė iki darbuotojų siuntimų dirbti į Vokietiją Lietuvoje ekonominės veiklos nevykdė, todėl 2019 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-724, kuriuo A1 pažymėjimai Bendrovės darbuotojams, išsiųstiems dirbti į Vokietiją, nebuvo išduoti.

Teigia, kad pakartotinai dėl taikomų teisės aktų nustatymo ir tai patvirtinančių A1 pažymėjimų išdavimo darbuotojams laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėja kreipėsi 2019 m. liepos 10 d. Tarnyba, nustačiusi, kad pateikti ne visi sprendimo priėmimui būtini dokumentai 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr.(1.13E) SDE-3313 nurodė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus: Valdybos direktoriaus patvirtintos formos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos, bei sutarčių, įrodančių pareiškėjos vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius nuo įmonės įkūrimo dienos iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę, patvirtintų kopijų, taip pat darbuotojų, išsiųstų dirbti į užsienio valstybę, darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtintų kopijų, įsakymų dėl komandiruotės siunčiamiems darbuotojams dirbti į užsienio valstybę patvirtintų kopijų bei kitos informacijos ar išsamaus veiklos aprašymo apie pareiškėjos veiklos pobūdį Lietuvoje. Teigia, jog atsakydama į šį raštą, pareiškėja pateikė tik darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo kopijas. Nurodo, kad priimdama Sprendimą Nr. 2, Tarnyba kartu vertino ir pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktas darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei įsakymų dėl komandiruočių patvirtintas kopijas, ir nustatė, kad Sprendime Nr. 2 išvardinti pareiškėjos darbuotojai dirbti į Vokietiją faktiškai buvo išsiųsti anksčiau, nei nurodyta su 2019 m. liepos 10 d. prašymu pateiktose siunčiamų asmenų anketose, t. y. darbuotojai dirbti į Vokietiją su trumpomis pertraukomis buvo siunčiami jau nuo 2019 m. vasario 7 d. Vadovaujantis Sprendimu A2 „trumpalaikis darbuotojo veiklos darbo valstybės įmonėje nutraukimas dėl bet kokios priežasties (atostogų, ligos, mokymo komandiruojančioje įmonėje ir pan.) nelaikomas komandiruotės laikotarpio pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį nutraukimu“.

Nurodo, jog iš pateiktų duomenų nustačiusi, kad Sprendime Nr. 2 nurodyti darbuotojai buvo komandiruoti nuo 2019 m. vasario 7 d., o Tarnyba jau buvo nagrinėjusi ir nustatė, kad tuo metu pareiškėja neatitiko Tvarkos aprašo 5, 7 ir 8 punktuose nurodytų kriterijų, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja iki darbuotojų faktinių siuntimų dirbti į Vokietiją pradžios ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdė, todėl A1 pažymėjimai išvardintiems Bendrovės darbuotojams išduoti nebuvo. Papildomai pažymi, kad Sprendime Nr. 2 nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimai nuo 2019 m. liepos 10 d. prašyme nurodytos datos (2019 m. balandžio 2 d.) negali būti išduoti, kadangi pagal Tvarkos aprašo 5.1 punktą, darbuotojams bent mėnesį iki komandiravimo turi būti taikomi siunčiančios valstybės socialinio draudimo teisės aktai, o šie darbuotojai, vadovaujantis pareiškėjos pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, paskutinį mėnesį iki 2019 m. balandžio 2 d. dirbo Vokietijoje, todėl jiems tuo metu buvo taikomi ne Lietuvos, o Vokietijos socialinio draudimo teisės aktai.

Dėl Sprendimo Nr. 1 nurodo, kad pareiškėja 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę dėl taikomų teisės aktų nustatymo ir tai patvirtinančių A1 pažymėjimų išdavimo Bendrovės darbuotojams. Nurodo vertinusi jau turimus duomenis apie Bendrovės veiklą ir darbuotojų siuntimą dirbti į Vokietiją ir nustačiusi, kad jie nepakankami sprendimui priimti, todėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr.(1.13E) SDE-3313 nurodė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus: Valdybos direktoriaus patvirtintos formos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos, sutarčių, įrodančių bendrovės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius nuo įmonės įkūrimo dienos iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę, patvirtintų kopijų, Įmonės darbuotojų, išsiųstų dirbti į užsienio valstybę, darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtintų kopijų, įsakymų dėl komandiruotės siunčiamiems darbuotojams dirbti į užsienio valstybę patvirtintų kopijų, kitos informacijos ar išsamaus veiklos aprašymo apie bendrovės veiklos pobūdį Lietuvoje. Teigia, kad pareiškėja Tarnybai pateikė tik jos darbuotojų, išsiųstų dirbti į užsienio valstybę, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas ir įsakymų dėl komandiruotės siunčiamiems darbuotojams dirbti į užsienio valstybę kopijas. Teigia, kad neturėjo duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar Sprendime Nr. 1 išvardintų Bendrovės darbuotojų siuntimai dirbti į Vokietiją atitinka teisės aktuose keliamas sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. vasario mėnesį pateiktų sutarčių nepakako nustatyti, ar darbuotojų siuntimai 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais atitiko sąlygas, kadangi pateiktose sutartyse įtvirtintos sąlygos, pagal kurias pareiškėja tik pagal atskirus užsakovų užsakymus įsipareigojo atlikti sutartus darbus, tačiau nustatytos darbų atlikimo apimtys ir jų kopijos Tarnybai pateiktos nebuvo. Teigia, kad neturėdama konkrečių užsakymų su konkrečiomis darbų Lietuvoje apimtimis, šias sutartis vertino tik kaip ketinimų deklaracijas.

Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. liepos 9 d. prašymu išduoti pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą (A1 pažymėjimus) prašyme išvardintiems darbuotojams.

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu „Dėl papildomos informacijos apie UAB „Retera“ vykdomą veiklą pateikimo“ Nr. (1.13E) SDE-3313 kreipėsi į Bendrovę, kurios papildomai paprašė pateikti: 1) Valdybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos užpildytą darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; 2) sutarčių, įrodančių Bendrovės vykdomą ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius nuo įmonės įkūrimo dienos iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę patvirtintas kopijas; 3) Bendrovės darbuotojų, išsiųstų dirbi į užsienio valstybę, darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. patvirtintas kopijas; 4) įsakymų dėl komandiruotės siunčiamiems darbuotojams dirbti į užsienio valstybę patvirtintas kopijas; 5) kitą informaciją ar išsamų veiklos aprašymą apie Bendrovės veiklos pobūdį Lietuvoje.

Bendrovė, atsakydama į Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą, Tarnybai pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir įsakymų dėl darbuotojų komandiravimo kopijas.

Tarnyba, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE-2774, kuriuo atsisakė šiame sprendime nurodytiems 12 Bendrovės darbuotojams išduoti A1 pažymėjimus, kadangi Bendrovė Tarnybos raštu prašytų Valdybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos užpildytą darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos, sutarčių, įrodančių Bendrovės vykdomą ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius nuo įmonės įkūrimo dienos iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę, bei kitos informacijos ar išsamaus veiklos aprašymo apie Bendrovės veiklos pobūdį Lietuvoje atsakovei nepateikė, o Tarnyba neturi duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar Bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 5 punktą ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį.

Tarnyba, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, taip pat priėmė 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. SPRE-2799, kuriuo atsisakė šiame sprendime nurodytiems 5 Bendrovės darbuotojams išduoti A1 pažymėjimus, kadangi darbuotojų siuntimai dirbti į Vokietiją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, nes šie darbuotojai dirbti į Vokietiją faktiškai buvo išsiųsti anksčiau, nei nurodyta su prašymu pateiktose anketose, t. y. šie darbuotojai dirbti į Vokietiją su trumpomis pertraukomis buvo siunčiamai nuo 2019 m. vasario 7 d., o Bendrovė iki darbuotojų faktinių siuntimų dirbti į Vokietiją pradžios ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdė.

Nesutikdama su šiais Tarnybos sprendimais, pareiškėja pateikė Valdybai skundą, prie kurio pridėjo 2020 m. sausio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. 2018 11 28/1 ir subrangos sutarties Nr. 2018 11 29/1 išrašus.

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2, kuriais buvo netenkintas Bendrovės prašymas išduoti A1 pažymėjimus jos nurodytiems darbuotojams, bei Valdybos sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 ir šį skundą atmetus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnyje nurodyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, ,,asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (1 dalis); Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelį veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (2 dalis).

Lietuvos Respublikoje taikytinos teisės nustatymo taisyklės įtvirtintos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraše (nagrinėjamam ginčui aktuali 2019 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-148 redakcija), kuris nustatė A1 pažymėjimų išdavimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką, asmenų, kuriems išduoti A1 pažymėjimai, pareigą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes ir grąžinti išduotus pažymėjimus, išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, Tarnybos bendradarbiavimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis tvarką.

Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kuomet A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis). Viena iš šių sąlygų yra reikalavimas siunčiančiam darbdaviui vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje (5.5). Didelės veiklos dalies vykdymo Lietuvoje taisyklė aiškinama Tvarkos aprašo 7-9 punktuose. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į: 7.1. buveinės registracijos ir administracijos vietą; 7.2. administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas; 7.3. sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje; 7.4. pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; 7.5. ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį); 7.6. ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti; 7.7. kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį. Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti kriterijai, kuomet darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele. Tai: iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (8.1.); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (8.2.); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (8.3.); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje (8.4.).

Tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad darbdavys kreipdamasis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos prašymą išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos prašymo išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, priedą dėl kiekvieno siunčiamo darbuotojo ir, be kita ko, prideda: Valdybos direktoriaus patvirtintos formos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą. Įmonė, nuolat (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) siunčianti darbuotojus dirbti į kitą valstybę narę, darbdavio užpildytą anketą pateikia kartą per metus arba Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai paprašius (25.2. papunktis); dokumentus, įrodančius įmonės veiklą Lietuvoje ir užsienyje: bendradarbiavimo sutarties su priimančia įmone (kitu priimančiu asmeniu), darbo sutarčių su siunčiamais darbuotojais, sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje ir užsienyje, patvirtintas kopijas, jei siunčianti įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – dvylikos praėjusių mėnesių laikotarpio iki darbuotojų siuntimo išrašomų sąskaitų faktūrų registro patvirtintą išrašą (kopiją) (25.3. papunktis).

Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, kad gavusi prašymą išduoti A1 pažymėjimą, Tarnyba per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo informuoja pareiškėją apie trūkstamus dokumentus (informaciją), reikalingus taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimui (tai yra dokumentus ir informaciją, išvardintus Tvarkos aprašo 25, 26, 27, 28, 29 punktuose, o esant reikalui – ir kitus dokumentus), ir paprašo juos pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, nurodydama konkrečią datą. Jei reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Tokiais atvejais sprendimas dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą priimamas per 20 darbo dienų nuo trūkstamų dokumentų pateikimo dienos, o jeigu pareiškėjas jų nepateikė, per 20 darbo dienų nuo termino trūkstamiems dokumentams pateikti pabaigos.

Pareiškėja skunde teigia, kad Tarnyba priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų neatitinkančius sprendimus, kadangi pastaroji iš Bendrovės nepaprašė papildomų duomenų ir informacijos, kurių neturėdama Tarnyba, pareiškėjos manymu, negalėjo padaryti ginčijamuose sprendimuose esančių išvadų. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.