Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. P., N. I., A. Š., J. P., J. Š., R. Š., E. R. ir atsakovų G. A. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. P., N. I., A. Š., J. P., J. Š., R. Š., E. R. ieškinį atsakovams Gintautui A. R. A. dėl prievolių vykdymo natūra ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys L. P., E. I., M. Š., E. P., L. R., I. B., A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimis pardavėjui nustatytų prievolių, susijusių su kelių nutiesimu ir dujotiekio atvedimu, vykdymu, servituto panaikinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus įvykdyti sutartinę prievolę, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė šalių sutarties nuostatas bei sutarčių vykdymą reglamentuojančias teises normas, taip pat sprendžia, kad bylos esmė bylos dalyje dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo dėl servituto panaikinimo liko neatskleista. Tai sudaro pagrindą atitinkamai pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo.

Dėl CK 6.73 str. netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismas įpareigojęs atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nutiesti vidaus kelius privažiuoti prie ieškovų žemė sklypų, atmetė ieškovų reikalavimus priteisti sutartyse numatytas baudas už šios prievoles neįvykdymą. Ieškovai su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, motyvuodami, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, įstatyme tiesiogiai nustatyta galimybė reikalauti ir realiai įvykdyti prievolę ir netesybų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009, nes Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios; išnagrinėtoje byloje ieškovas reikalavo priteisti delspinigius, nustatytus šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje už uždelsimą nustatytu laiku atsiskaityti už atliktus darbus (piniginė prievolė); kasacinis teismas, aiškindamas CK 73 str. nuostatas nurodė, jog tais atvejais, kai skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, įstatyme (CK 6.73 straipsnyje) tiesiogiai nustatyta galimybė reikalauti ir realiai įvykdyti prievolę, ir netesybų. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės kitokios – sutartyse įtvirtinta ieškovų teisė pardavėjui neįvykdžius sutartinius įsipareigojimus atlikti veiksmus ieškovų naudai (tarp jų - įsipareigojimai nutiesti kelius, dujotiekį, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje), pačiam atlikti šios veiksmus ir reikalauti sumokėti baudas (t. 1 b.l. 12, 94, 101-102, 114, 124, 130). Esant tokioms sutarties sąlygoms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudos numatytos už nepiniginės prievolės neįvykdymą ir ieškovai negali kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti netesybas. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. 1 d. nuostatas šalių sutartiniams santykiams; apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, atleidžiančių atsakovus nuo pareigos įvesti dujas iki ieškovų sklypų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl teismo atsisakymo įpareigoti atsakovus įvesti dujas nepagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atvesti dujas iki ieškovų sklypų, šie darbai turėjo būti atlikti iki 2007-11-01 (sutartyje su ieškovu E. R. – iki 2009-11-30). Nors dar iki sutarčių su ieškovais pasirašymo atsakovai buvo informuoti 2005-03-01 AB „Lietuvos dujos“ raštu, kad nuo anksčiau planuotos prisijungimo vietos Grigiškėse, planuojamojo gyvenamojo kvartalo dujofikuoti techniškai nėra galimybių, tačiau atsakovai prisiėmė įsipareigojimus iki paduodamų sklypų atvesti dujas arba įvesti dujotiekį iki konkrečių sklypų. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, kaip sklypų pardavėjai, buvo nesąžiningi sutartinėse santykiuose su ieškovais; bei pažymėjo, kad nuo 2005-03-01 rašto gavimo iki ieškinio padavimo atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl dujų atvedimo į gyvenamąjį kvartalą. Tačiau pripažinęs, kad atsakovai prievoles ieškovams neįvykdė, teismas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo įvesti dujas atmetė, motyvuodamas, kad šio įpareigojimo įvykdymas priklauso nuo trečiojo asmens (dujų įmonės), atsakovai negali būti įpareigojami įvykdyti prievolę natūra iki teismo nustatytos datos, toks sprendimas negali būti įvykdytas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Su tokias teismo motyvais sutikti negalima. Nei viena iš šalių sutarčių sąlygų, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvesti dujas neginčijo, reikalavimų dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (CK 6.224, 6.225 str.), nutraukimo (CK 6.217 str.) arba dėl šių sutarčių sąlygų modifikavimo (CK 6.204, 6.228 str.) pareikšta nebuvo. Sutarčių su ieškovais sąlygas galioja, t.y. atsakovų prievolės ieškovams turi būti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdomos pagal sutarčių nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.); teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti jas įvykdyti, pažeidė pacta sunt servanda principą bei įteisino situaciją, kai atsakovai atsisako vykdyti prievoles ieškovams dėl to, kad atsakovų sutartinių prievolių tinkamam įvykdymui reikia bendradarbiauti su trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, ar atsakovai gali įvykdyti prievoles ieškovams neturėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku, nes reikalavimų dėl sutarties sąlygų, įtvirtinančių tokias atsakovų prievoles pripažinimo negaliojančiomis, nutraukimo ar modifikavimo pareikšta nebuvo, pagrindų pripažinti prievolių pabaigą byloje nėra. Materialinių teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį kurioje atmestas ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo įvesti ieškovams dujas ir patenkinti šį ieškinio reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl teismo argumentų atsisakyti taikyti baudas už prievolės natūra neįvykdymą. Patikslintų ieškinių ieškovai pareikalavo atsakovams nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę (nutiesti kelius bei įvesti dujotiekį) per teismo nustatyta terminą, ieškovų naudai skirti atsakovams teismo nustatyto dydžio, bei ne mažesnę kaip 1000 Lt kiekvienam iš ieškovų už vieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, baudą (b.l. 47 t. 2). CK 6.61 str. 2 d. numato, kad jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę. Teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovams CK 61 str. 2 d. numatytą baudą, nes asfaltuotų kelių ir dujotiekio tiesimo darbus gali atlikti ir patys ieškovai. Apeliantų argumentai, kad kelių bei dujotiekio įrengimo darbai yra brangūs, neįrodo, kad tokius darbus gali atlikti tik atsakovai. Pažymėtina, kad kiekvienoje iš šalių sutarčių taip pat įtvirtinta ieškovo teisė pačiam imtis visų būtinų veiksmų pardavėjų įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti apmokėti pirkėjo turėtas išlaidas bei sumokėti baudas; tokia sutarties sąlyga taip pat patvirtina, kad atsakovų prievoles gali įvykdyti ir kiekvienas iš ieškovų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo netesyboms. Byla nagrinėjantis teismas atmetęs ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo įvesti dujas iki ieškovų sklypų, tokiu būdu pripažino, kad sutarties numatytas įpareigojimas negali būti įvykdytas, todėl pripažino ieškovams teisę reikalauti baudas, numatytas už prievolės neįvykdymą, tačiau taikė ieškinio senaties terminą ir reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad teismas nepagrįsti atleido atsakovus nuo prievolių ieškovams įvykdymo ir pakeitusį šią teismo sprendimo dalį, keičia ir teismo sprendimo motyvus dėl atsisakymo priteisti baudas už prievoles įvesti ieškovams dujas nevykdymą. Reikalavimas dėl baudų ieškovams priteisimo atmetamas CK 6.73 str. 1 d. numatytu pagrindu. Pagal visų sutarčių su ieškovais sąlygas, baudos buvo numatytos už prievolės įvesti dujas neįvykdymą t.y. ieškovai negali kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti netesybas. Patenkinus ieškovų reikalavimą įvykdyti prievoles natūra, reikalavimas dėl baudų priteisimo atmetamas. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo motyvų dėl nepagristo ieškinio senaties termino taikymo nepasisako, nes pakeitus teismo sprendimą, jie neteko aktualumo nagrinėjamoje byloje.

Dėl teismo argumentų panaikinant kelio servitutą I. B. žemės sklype. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas I. B. žemės sklype nustatytas kelio servitutas, nepagrįstumo. Pagal bylos medžiagą kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis) I. B. žemės sklype buvo nustatytas iki sklypo įsigijimo, 2004-07-22 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5502-79(nuo 2010-07-01 teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Pagal LR žemės įstatymo 23 str. 2 d. privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir, antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.). Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 str.). Teismas nagrinėjamoje byloje netyrė, dėl kokių aplinkybių servitutas buvo nustatytas ir ar tos aplinkybės išnyko. Teismas pripažino kad servituto būtinumas išnyko, nes ieškovai A. Š. ir J. P. servitutu nesinaudojo, visada naudojosi valstybiniu keliu, nors byloje nėra duomenų, jog servitutas buvo nustatytas tik šių ieškovų poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos dalies pagal trečiojo asmens savarankišką reikalavimą (ieškinį) dėl servituto panaikinimo liko neatskleista, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str.1 d. 2 p.); teisėjų kolegija pažymi, kad svarstytinas procesinis klausimas dėl Nacionalinė žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies esmės, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; paminėti klausimai spręstini išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl teismo argumentų nepritiesiant palūkanų N. I. ir N. P.. Sutarties su N. P. 6.2 punktas numato už kelio nenutiesimą 4000 Lt baudą ir 3 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos iki nurodytos datos, už dujų neatvedimą – 3000 Lt ir 3 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos iki nurodytos datos (t.1 b.l 101-102) sutarties su N. I. 6.1 punktas numato analogiškas sąlygas - atitinkamai 4000 Lt ir 6000 Lt baudas ir 3 proc. dydžio metines palūkanas (t.1 b.l. 130). Pagal abiejų sutarčių sąlygas palūkanų mokėjimas numatytas atsakovų įsipareigojimų neįvykdymo atveju; tačiau palūkanos yra atlygis kreditoriui už jam priklausančių pinigų naudojimą, kai skolininko prievolė yra piniginė (CK 6.37 str.). Taigi susitarimu dėl palūkanų mokėjimo šalys įtvirtino netesybas, nors pavadino jas palūkanomis. Reikalavimas dėl palūkanų pritiesimo atmetamas, kaip ir reikalavimas dėl baudų pritiesimo CK 6.73 str. 1 d. numatytais pagrindais todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

Dėl teismo argumentų nepriteisti netesybų už išgriebimo duobių neįrengimą. Ieškovai reikalavo priteisti iš atsakovų sutartyse numatytas baudas už išgriebimo duobių neįrengimą. Teismas , atmesdamas šį reikalavimą, tinkamai išaiškino šalių sutarčių sąlygas, pagal kurias sklypo pardavėjas įsipareigojo per šešis mėnesius nuo pirkėjo pareikalavimo ir vietos nurodymo įrengti parduotame žemės sklype nuotekų duobę arba alternatyvią nuotekų sistemą neviršijančią 8000 Lt (t.1,b.l. 10,93,113,122, 129), padaręs išvadą, kad atsakovų įsipareigojimas siejamas su sklypo savininko reikalavimu įrengti atlikti nuotekų duobės įrengimo darbus arba alternatyvią nuotekų šalinimo sistemą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog reikalavo įrengti sklypuose išgriebimo duobes ar kitas valymo sistemas ir šį reikalavimą atmetė. Apeliantai teigia, kad sutarčių sąlygos nereikalavo prašymu pateikimo rašytine forma, tačiau byloje nėra įrodymų apie tokių reikalavimų pateikimą ir kitokia forma. Priešingai, nei teigia apeliantai, atsakovo G. A. mokėjimas ieškovui G. I. neįrodo, kad ieškovai buvo pateikę jam tokius reikalavimus.

Dėl atsakovų G. A. ir R. A. skundo.

Atsakovų skundas atmetamas. Atsakovai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo nutiesti kelią pagal atsakovo parengtą Bendrojo naudojimo kelių tiesimo techninį projektą bei prašo pašalinti iš Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad atsakovai dėl įsipareigojimo įvesti dujotiekį ikisutartiniuose santykiuose su ieškovais elgėsi nesąžiningai, likusioje dalyje prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Savo nesutikimą su įpareigojimu nutiesti kelią atsakovai pagrindžia tuo, kad teismas negalėjo įpareigoti atsakovą vykdyti kelio tiesimo darbus pagal byloje pateiktą E. N. firmos „Edmeta“ 2004 m. parengtą Techninį projektą, nesant statybos leidžiančio dokumento, nepatikrinus, ar visi jo sprendiniai vis dar galimi pagal faktines aplinkybes, be to, atsakovu tvirtinimu Techninis projektas nėra galiojantis. Atsakovų manymu, teismo sprendimu tenkintas reikalavimas negalėjo būti laikomas pagrįstu vien dėl netinkamo jų suformulavimo; teismas įpareigojo atsakovus atlikti darbus , kurių jie neįsipareigojo atlikti.

Teisėjų kolegija su tokias atsakovų argumentais nesutinka. Atsakovas pardavė kiekvienam iš ieškovų po žemės sklypą, kiekvienas jų - viena iš gyvenamųjų namų komplekso dalių, viso komplekso paskirtis – gyvenamųjų namų kvartalas. Nors atsakovų įsipareigojimas nutiesti kelią kiekvienam iš ieškovų įtvirtintas atskiroje sutartyje dėl atskiro žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir suformuluotas kaip individualus įsipareigojimas (nutiesti kelią į parduodamą žemės sklypą (statybų pirkėjų sklype metu panaudoti žvyruotą dangą ir ją užbaigus – asfaltuotą), natūralu, kad tokių įsipareigojimų realizavimui reikalingas bendras viso gyvenamojo kvartalo kelių tiesimo projektas. Bylos duomenimis, toks projektas buvo parengtas pagal atsakovų užsakymą (E. N. firmos „Edmeta“ 2004 m. parengtas Techninis projektas). Apeliantai nurodo, kad su kiekvienu ieškovu buvo tartasi individualiai; sutartyse su N. P., J. P., N. I. buvo numatytas įsipareigojimas nutiesti vidaus komplekso kelius ir juos asfaltuoti po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo, sutartyje A. Š. –nutiesti vidaus kelius komplekso teritorijoje bei atkarpą nuo bendro komplekso teritorijos vidaus kelio iki A. Š. žemės sklypo, kai visoje komplekso teritorijoje bus pabaigti gyvenamieji namai, sutartyje su J. Š. ir R. Š. – įsipareigojo kelią asfaltuoti, kai sklypo savininkai pabaigs namo statybas. Apeliantas nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis Š. ir Š. nėra baigę statyti savo namų, o dalis kitų ieškovų statybas baigė tik 2009-2011 m., taigi atsakovai turėjo teisę sustabdyti savo įsipareigojimų ieškovams vykdymą. Šis argumentas atmetamas, nes pagrįstas netinkamu sutarčių sąlygų dėl prievolės įvykdymo termino aiškinimu. Teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienoje sutartyje su ieškovais (jų tarpe ir su apeliantų paminėtais A. Š., N. P., J. P., Š.) buvo numatytas konkretus galutinis įsipareigojimo nutiesti asfaltuotą kelią įvykdymo terminas - ne vėliau kaip 2008-11-01. Sutartyse numatyta papildoma sąlyga (statybų metu – žvyruota danga ir po gyvenamojo namo (gyvenamųjų namų) statybos – asfaltuota danga) nepaneigia sutartyse įtvirtinto galutinio kelių tiesimo darbų termino, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad keli ieškovai baigė statyti namus 2009-2011 metais, nepanaikina atsakovo G. A. prievolės baigti kelių tiesimo darbus iki 2008-11-01 ir nesuteikia atsakovui teisės sustabdyti savo prievolės įvykdymą dėl kitos šalies sutarties pažeidimo. Apeliantų sutarčių sąlygų aiškinimas, kad keliems ieškovams atsakovas įsipareigojo nutiesti asfaltuotos dangos kelius tik po to, kai visoje komplekso teritorijoje bus pabaigti gyvenamieji namai, atmetamas kaip nesąžiningas. Toks apeliantų sutarčių sąlygų aiškinimas prieštarauja sutartyse įtvirtintam atsakovų įsipareigojimui užbaigti kelių tiesimo darbus iki 2008-11-01, nukelia įsipareigojimo įvykdymo terminą į neapibrėžtą ateitį, t.y. pakeičia terminuotą prievolę neterminuota. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolių nutiesti kelią į kiekvieno ieškovo sklypą įvykdymo terminą bei įpareigojo atsakovus įvykdyti prievoles kiekvienam iš ieškovų pagal parengtą projektą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismas įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos jis nebuvo įsipareigojęs atlikti pagal sutartis su ieškovais: teismo sprendimu atsakovai buvo įpareigoti nutiesti asfaltuotą dangą pagal techninį projektą prie konkrečių ieškovų žemės sklypų, tokia rezoliucinės dalies formuluotė nepaneigia atsakovų pareigos įvykdyti savo prievolę kiekvienam iš ieškovų pagal individualioje sutartyje aptartas sąlygas. nes kelias prie kiekvieno žemės sklypo yra viso gyvenamojo kvartalo kelių tiesimo bendro projekto dalis. Apeliantų argumentai, jog teismo sprendimo įgyvendinimui reikės gauti leidimus statyboms, sklypo savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus ir pan. atmetamas. Dėdeliškių kaimo kvartalo sklypus atsakovas G. A. realizavo kaip verslo projektą, šią aplinkybę jis pripažino teismo proceso metu; t.y. jis yra verslininkas , savo verslo srities specialistas ir atitinkamai jam keliami griežtesni atidumo standartai. Atsakovas prisiimdamas įsipareigojimus ieškovams nutiesti asfaltuotus kelius iki 2008-11-01 , žinojo, kad tokios prievolės įvykdymui be parengto projekto bus reikalingi statybą leidžiantis dokumentai, sutikimai, derinimai ir pan., t.y. jis suvokė, kad prievolė parengti statybą leidžiančius dokumentus yra prievolės nutiesti kelius dalis. Būtinumas gauti statybos leidžiančius dokumentu neatleidžia atsakovus nuo prievolių ieškovams įvykdymo. Apeliantų argumentas, kad teismo numatytas 6 mėnesių terminas nepakankamas prievolių ieškovams įvykdymui nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo vykdymo tvarka (terminai) gali būti keičiami LR CPK 284 str. numatyta tvarka.

Negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad faktinė padėtis pasikeitė, todėl prievolės ieškovams negali būti įvykdytos pagal E. N. firmos „Edmeta“ 2004 m. parengto Techninio projekto sprendinius be projekto korektūros. Apeliantai nurodo, kad vietos apžiūros ir orofotonuotraukų duomenimis ieškovas E. R. naudojosi įvažiavimu iš valstybinės žemės kelio pusės, todėl papildomas įvažiavimas jam nėra reikalingas; argumentų, kad pasikeitė kitų ieškovų faktinė, apeliantai nepateikė. Apeliantai pabrėžia, kad ieškovai neprašė keisti sutarčių sąlygas, nors atsakovai pareiškė, jog sutiktų pakoreguoti sutarties sąlygas ir anksčiau pradėti tiesti kelius, jeigu visos teritorijos namų savininkai atitinkamai pakoreguotų sutartinius įsipareigojimus. Įstatymas numato, kad kai sutarties vykdymas dėl pasikeitusių aplinkybių tampa sudėtingesnis nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismą (CK 6.204 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja prievolių įvykdymo pagal sutarčių sąlygas, apeliantai teigia, kad negali vykdyti savo prievoles ieškovams griežtai pagal sutarčių sąlygas dėl pasikeitusių aplinkybių; tokiu atveju būtent atsakovai (apeliantai) turėtų inicijuoti sutarčių atskirų sutarčių sąlygų pakeitimo procedūras. Pažymėtina, kad pasikeitusios aplinkybės neatleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo. Kol sutarties sąlygos su E. R. nepakeistos, prievolės turi būti vykdomos pagal sutarties nurodymus; apeliantų argumentas, kad papildomas įvažiavimo įrengimas pagal sutarties sąlygas jam nereikalingas, yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamoje byloje, todėl atmetamas.

Atmetamas apeliantų argumentas dėl nepagrįsto atsakovų nesąžiningumo konstatavimo ikisutartiniuose santykiuose dėl atsakovų įsipareigojimo atvesti į žemės sklypus dujas. Teismas nustatė, kad dar iki sutarčių su ieškovais pasirašymo atsakovai buvo informuoti 2005-03-01 AB „Lietuvos dujos raštu, kad nuo anksčiau planuotos prisijungimo vietos Grigiškėse, planuojamojo gyvenamojo kvartalo dujofikuoti techniškai nėra galimybių, tačiau atsakovas G. A. sudarė sutartis su ieškovais prisiimdamas besąlyginį įsipareigojimą atvesti į žemės sklypus dujas, nurodė tokio įsipareigojimo įvykdymo datą, dėl to teismas pagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą. Apeliantų argumentas, jog byloje neįrodyta, kad į žemės sutarčių kainą būtų įskaičiuotos papildomos sumos dujotiekio pravedimui, neįrodo atsakovo sąžiningumo. Atsakovo nesąžiningumo konstatavimui užtenka fakto, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus, kurių įvykdyti pagal sutarties sąlygas ir sutartyse numatytais terminais sutarčių pasirašymo metu nesitikėjo.

Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo jų apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir pakeisti teismo sprendimo motyvus (CPK 263, 329-330 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovų apeliacinį skundą ir iš dalies paketus tesimo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Buvo patenkintas dar vienas ieškovų neturtinis reikalavimas; žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 139 Lt, t.y. kiekvienam iš ieškovų priteisiama dar po 19,85 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei po 83 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš naujo padarius priteistinų sumų įskaitymą, iš kiekvieno ieškovo atsakovui G. A. pritiesiama bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki 225,24 Lt, iš ieškovų R. Š. ir J. Š. –iki 205,39 Lt.

Patenkinus vieną apeliacinio skundo neturtinį reikalavimą, iš atsakovų ieškovams pritiesiama po 24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (144:6). Ieškovai patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (po 250 Lt (1500:6); prašymas dėl jų pritiesimo patenkinamas (CPK93 str. 3 d., 98 str. 3 d. ).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo atvesti iki ieškovų žemės sklypų dujotiekį ir šį reikalavimą patenkinti: įpareigoti atsakovus G. A. ir R. A. savo lėšomis parengti ir suderinti su atsakingomis institucijomis dujotiekio atvedimo iki ieškovų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); projektą bei pagal suderintą su atsakingomis institucijomis projektą atvesti iki ieškovų anksčiau nurodytų žemės sklypų dujotiekį, pastatant reduktorius per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje patenkintas trečiojo asmens I. B. savarankiškas reikalavimas (ieškinys) dėl servituto panaikinimo ir paskirstytos I. B. bylinėjimosi išlaidos ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;

pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ir išdėstyti ją taip: priteisti G. A. iš N. P., N. I., A. Š., J. P. ir E. R. po 225,24 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti G. A. iš J. Š. ir R. Š. solidariai 205,39 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams N. P., N. I., A. Š., J. P. ir E. R. iš atsakovo G. A. po 274 Lt kiekvienam bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti J. Š. ir R. Š. iš atsakovo G. A. po 137 Lt kiekvienam bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.