- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-1926-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03093-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Baltisches haus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) UAB „Baltisches haus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Baltisches haus“ dėl kelio servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti kelio servitutą atsakovo valdomam sklypui adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Traksalis“ parengtą servituto planą. Iki byla bus išnagrinėta iš esmės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog po to, kai buvo aukštesnės instancijos teismo nutartimi panaikintos apylinkės teismo taikytos laikinosios pasaugos priemonės, atsirado naujos aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo įvertintos: atsakovas aklinai užtvėrė savo sklypą tvora, taip panaikindamas bet kokią galimybę ieškovui patekti į savo žemės sklypą; 2018-03-14 valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija nurodė, kad atsakovo vykdomi griovimo darbai yra baigti, o statybą leidžiantys dokumentai, nėra išduoti; 2018-01-16 vykusio patikrinimo metu NŽT konstatavo, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis mažoji (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, įvažiavimo neturi; atsakovo žemės sklypas ir statiniai suprojektuoti taip, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo įgyvendinimas taptų neįmanomas dėl atsakovo numatomo žemės sklypo lygio pakėlimo bei statinių išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-04-12 nutartimi prašymą tenkino ir nutarė įpareigoti atsakovą UAB „Baltisches haus“, į.k. 111543781, buv. adr. J.Jasinskio g. 16A, LT 01112, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., netrukdyti ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).Teismas, atsižvelgdamas į 1996-10-14 ieškovo garažo su malkine projekto ir ieškovo 1995 m. žemės sklypo planą, nustatė, jog privažiavimas prie ieškovo garažo numatytas iš Lentvario vartotojų kooperatyvo žemės sklypo (šiuo metu atsakovui priklausantis žemės sklypas). 2018-01-16 NŽT konstatavo, kad ieškovo žemės sklypas oficialaus įvažiavimo neturi. Iš nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 metais formuojant atsakovo žemės sklypą ir nustatant jo kadastro duomenis, nenustatyta jokių jo naudojimo sąlygų, kurios galėtų būti vertinamos kaip sudarančios ieškovui galimybę patekti į savo žemės sklypą. Teismas, įvertinęs atsakovo planuojamus vykdyti statybos darbus ir tai, kad atsakovui pradėjus statybas savo sklype ir nesant jo pareigos užtikrinti ieškovui galimybę patekti į ieškovo žemės sklypą iki šios bylos išsprendimo, konstatavo, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas arba labai apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apelianto atsakovo UAB „Baltisches haus“ atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atmesti.Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo įpareigojimas netrukdyti ieškovui patekti į savo žemės sklypą per atsakovo sklypą iš esmės sutampa su ieškinio dėl servituto nustatymo reikalavimais. Be to, pakartotiniu prašymu siekiama pritaikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones, kurias jau anksčiau panaikino apeliacinės instancijos teismas.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo interesui patekti į savo žemės sklypą per atsakovo sklypą yra suteikiamas prioritetas, tuo tarpu atsakovo nuosavybės teisė į žemės sklypą be jokio pagrindo lieka antroje vietoje.Privažiavimas į atsakovo žemės sklypą galimas tiek per kaimyninį sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek per sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ieškovas turi visas galimybes į savo žemės sklypą patekti per šiuos kaimyninius sklypus ir nėra jokios būtinybės laikinosiomis apsaugos priemonėmis varžyti ieškovo nuosavybės teisės.Ieškovas jokių teisių į atsakovo žemės sklypą neturi, jokio kelio (nei oficialaus, nei faktinio), vedančio per atsakovo žemės sklypą į ieškovo sklypą nėra ir niekuomet nebuvo. Tokiu būdu įpareigojimu netrukdyti ieškovui patekti į jo žemės sklypą per atsakovo sklypą sukuriama situacija, kai ieškovui suteikiama teisė važiuoti per bet kurią atsakovui priklausančio sklypo – statybvietės dalį. Atsakovas patirs neproporcingus suvaržymus, kadangi dėl negalimumo vykdyti statybos darbus, atsakovas bus priverstas pažeisti sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui.Skundžiamoje nutartyje nenurodyta argumentų, patvirtinančių, kad atsakovo žemės sklypo aptvėrimas yra laikomas nauja grėsme, kadangi sklypas buvo aptvertas dar 2017 m. rudenį ir ši aplinkybė egzistavo taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmąjį kartą. Tvora nėra jokia nauja kliūtis būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ieškinio tenkinimo atveju) – teismo sprendimą būtų galima įvykdyti tiek išėmus vieną ar kelis tvoros segmentus, tiek įrengus joje vartus, tiek ją apskritai nugriovus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo atstovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškiniu prašoma nustatyti kelio servitutą, pagal byloje pateiktą planą, tiksliomis koordinatėmis, tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas prašo bylos nagrinėjimo metu (laikinai) netrukdyti ieškovui patekti į savo gyvenamąją vietą, taigi prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesutampa su ieškinio reikalavimu. Per kitų kaimynų sklypus ieškovui privažiavimo nėra. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jį įgyvendinti bus neįmanoma dėl numatomo žemės sklypo lygių perskirstymo (pakėlimo) bei statinių išdėstymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui netrukdyti ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.Apeliantas teisingai nurodė, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa. Tačiau, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais, jeigu nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1814/2014; 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Be to, laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina nustatyti ar šiuo atveju yra pagrindas laikinai užtikrinti ieškovo teises iki galutinio išsprendimo ir ar ieškovo konkrečiai prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės leistų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, ar nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012, kt.). Tai reiškia, kad paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai taikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjo, kad ieškovas nurodė naujas aplinkybes, kurios anksčiau nebuvo įvardintos: atsakovas aklinai užtvėrė savo sklypą tvora, taip panaikindamas bet kokią galimybę ieškovui patekti į savo žemės sklypą; 2018-03-14 valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija nurodė, kad atsakovo vykdomi griovimo darbai yra baigti, o statybą leidžiantys dokumentai, nėra išduoti; 2018-01-16 vykusio patikrinimo metu NŽT konstatavo, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, įvažiavimo neturi. Apeliantas teigia, kad privažiavimas į atsakovo žemės sklypą galimas tiek per kaimyninį sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek per sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl ieškovo galimybių patekti į jam priklausantį žemės sklypą tarp šalių yra ginčas ir tai yra esminė bylos aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo 2018-03-21 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 3, el. b. l. 1-5) sutinka su apeliantu, kad dauguma ieškovo nurodytų aplinkybių nėra naujos (kaip matyti iš prie 2017-03-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų foto nuotraukų (t. 1, b. l. 10-17), aplinkybė dėl atsakovo žemės sklypo aptvėrimo tvora jau buvo taikant laikinąsias apsaugos priemones ir pirmąjį kartą). Tačiau ieškovo pateikti nauji įrodymai, tame tarpe Nacionalinės žemės tarnybos 2018-01-16 konstatavimas, jog ieškovo žemės sklypas oficialaus įvažiavimo neturi, leidžia šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti prielaidą, kad ieškovas negali netrukdomai patekti į jam priklausantį žemės sklypą, atsakovui užtvėrus visą sklypą (kaip buvo minėta, šios aplinkybės gali būti objektyviai nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės). Tokiu atveju, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovo daiktinės teisės būtų neproporcingai apribotos.Bylos duomenimis atsakovas jam priklausančiame žemės sklype vykdo statybos darbus, o statybvietė yra aptverta tvora. Taigi, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje, suteikiant ieškovui teisė netrukdomai bet kokiu būdu patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t.y. per bet kurią statybvietės dalį, neatitiktų statybos darbų saugumo reikalavimų bei yra neproporcingos atsakovo teisių suvaržymų apimčiai bei byloje ieškovo siekiamam tikslui, nes prašomų taikyti priemonių taikymo ribos nėra tiksliai apibrėžtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovo parinktos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
panaikinti 2018-04-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-424/2018 ir ieškovo V. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.