- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- eI-3357-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. N., N. A., R. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N., N. A., R. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gegužės 25 d. spendimu Nr. 3I-719, 320, 321/17I-233, 234 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui A. N. pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė pareiškėjai N. A. išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui R. N. atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l–12) ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą, įpareigoti Departamentą išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį.
2.1. Paaiškino, kad Departamento Sprendimas priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių, neišsamiai, klaidingai, deklaratyviai, nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas A. N. 2012 m. birželio 7 d. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) 50 % akcijų ir akcininkų susirinkime buvo paskirtas direktoriumi, jo tikslas Bendrovėje buvo užsiimti teisėta veikla, todėl jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo nuolat pratęsiamas. Pareiškėjo žmonai N. A. taip pat buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo pratęsiamas. Šeimos susijungimo pagrindu leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti ir pareiškėjo sūnui R. N..
2.2. Pareiškėjas A. N. 2018 m. kovo 16 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės ir Japonijoje registruotos kompanijos „All Ways Ltd“ 2015 m. sausio 1 d. sudarytoje konsultacinių paslaugų sutartyje buvo apibrėžtos konkrečios konsultavimo paslaugos. Departamentas 2017 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą ir atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi kitam Bendrovės akcininkui – R. N. (pareiškėjo sūnui), nes tuo metu pateiktame verslo plane buvo nurodyta, kad pareiškėjo sūnus prižiūri ir yra atsakingas už tarpininkavimo paslaugų Japonijos vinilinių plokštelių gamintojams teikimą ir kad Bendrovė kartu su Japonijos įmone ketina plėtoti verslą bei Kauno rajone pirkti žemės sklypą. Todėl Departamentas sužlugdė verslą, Bendrovė patyrė didžiulius nuostolius, prarado Japonijos įmonės pasitikėjimą, kuri atsisakė ateityje pratęsti sutartį su Bendrovę.
2.3. Bendrovė deklaruoja pajamas, moka valstybei mokesčius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nereiškė jokių prieštaravimų Bendrovei dėl pajamų deklaravimo. Taigi, Departamentas įvykdė netiesioginę diskriminaciją, teigdamas, kad Šveicarijos bendrovės „Champs Elysees SA“ generalinis direktorius ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovės „Watch Me L.L.C.“ direktorius yra tas pats asmuo, t. y. K. L., kuris tikėtina, yra Irano Islamo Respublikos pilietis. Bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pavedimą daro pareiškėjas A. N. iš „Hong Leong“ banko, esančio Malaizijoje, pinigai siunčiami per Vokietijos „Unicredit Bank AG“, kuris yra Medicinos banko korespondentas. Pareiškėjas niekada neturėjo asmeninės banko sąskaitos nei viename Vokietijos banke. Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. lankėsi Malaizijoje 8 kartus, kur praleisdavo ne daugiau 2–3 dienas, visi vizitai buvo reikalingi norint plėtoti verslą Lietuvoje, prašymą vykti į susitikimus pareiškėjas gaudavo iš Japonijos partnerių, pas kuriuos taip pat lankėsi.
2.4. Bendrovė verslo planą buvo parengusi prieš pradedama importuoti laikrodžius, o nurodyta data, t. y. 2018 metai, yra Bendrovės darbuotojo klaida. Bendrovė pakeitė verslo planą vengdama bankroto bei stengdamasi išsaugoti per pastaruosius penkerius metus investuotas lėšas, kurių suma siekia daugiau nei 500 000 Eur, o vien nuo 2017 m. sausio 1 d. Bendrovės apyvarta sudarė daugiau nei 100 000 Eur. Bendrovės veikla prasideda nuo partnerių paieškos, o ne nuo pirmos sutarties pasirašymo ar pirmos prekės pardavimo. Bendrovė veiklą pradėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d., kai atsisiuntė pirmus laikrodžių, kuriais prekiauja, pavyzdžius.
2.5. Teismo pasėdyje pareiškėjų atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (3 t., b. l. 1–7) paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip Bendrovės dalyvis Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus. 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo su pareiškėju pagrindu. Departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
3.1. Pareiškėjo pateiktos sutartys dėl konsultavimo paslaugų bei kiti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Verslo plane nėra nurodyta, kad Bendrovė turėtų verslo partnerių ar klientų Lietuvoje, nors Bendrovė įsteigta 2016 metais. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. kovo 16 d. Bendrovei bendradarbiaujant su Japonijos bendrove „All ways Ltd.“ buvo atliktas tik vienas pavedimas, t. y. 2017 m. spalio 19 d. Bendrovės pateikiamais atsiskaitymo dokumentais galimai buvo siekiama imituoti realią Bendrovės veiklą. Departamentas 2018 m. balandžio 16 d. pranešimu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą, kokios konkrečiai paslaugos buvo (yra) suteikiamos bendrovėms „Watch me“ ir „All Ways Ltd.“, tačiau pareiškėjas pateikė tik apibendrinto pobūdžio, formalius paaiškinimus, kurie nepatvirtino, kad buvo vykdoma verslo plane nurodyta veikla.
3.2. Departamentas teigia, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių realią Bendrovės veiklą ir pareiškėjo minimų Bendrovės gaunamų 100 000 Eur pajamų per metus. Bendrovės veiklos vykdymas prasideda ne nuo partnerių paieškos, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnyje nėra numatyta pareiškėjo minima išimtis. Departamentas įvertino aplinkybę, kad 2017 m. liepos 13 d. sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi kitam Bendrovės akcininkui R. N., ir dėl to nustatė rimtą pagrindą manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, jos veikla imituojama. Pareiškėjo R. N. Bendrovės verslo plane kaip Bendrovės veikla nurodyta tarpininkavimo paslaugų Japonijos vinilinių plokštelių gamintojams teikimas ir autoserviso paslaugos, taigi, ši veikla skyrėsi nuo pareiškėjo A. N. nurodytos veiklos.
3.3. Departamentas 2018 m. balandžio 16 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (15/4-13) 10K-14436, prašydamas pateikti reikiamus duomenis ar dokumentus, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė dalies prašytų dokumentų, todėl prašymo nagrinėjimas atnaujintas ir priimtas ginčijamas Sprendimas. Sutartys, sudarytos pareiškėjo Bendrovės su bendrovėmis „Champs Elysees“ ir „Segal Tanin Iranian“, Departamentui pateiktos nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus neatitiko sąlygų, numatytų leidimui laikinai gyventi gauti šeimos susijungimo pagrindu, kadangi pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjams buvo išduotos kaip asmenims, pateikusiems prašymus pakeisti ir išduoti leidimus laikinai gyventi, todėl Departamentas panaikino išduotas nacionalines vizas.
3.4. Teismo posėdyje Departamento atstovas prašė pareiškėjų skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gegužės 25 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi, panaikintos išduotas daugkartines nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. N. ir N. A. yra sutuoktiniai (3 t., b. l. 117–118). Pareiškėjai ir jų nepilnametis sūnus N. R. turėjo leidimus gyventi, kurie galiojo iki 2018 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 41, 172, 268).
6. Pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (3 t., b. l. 9–19). Pareiškėjo sutuoktinė 2018 m. kovo 16 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, esantis Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (3 t., b. l. 83–94). Pareiškėjų nepilnametis sūnus 2018 m. kovo 16 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (3 t., b. l. 227–239).
7. Departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime nustatė, kad pareiškėjo atveju buvo nustatytos aplinkybės, sudarančios rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, bei nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Taigi, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus neatitinka sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju, kadangi pareiškėjui nebus išduotas leidimas laikinai gyventi. Departamentas taip pat nurodė, kad daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjui, jo sutuoktinei ir sūnui buvo išduotos kaip pateikusiems prašymus pakeisti ir išduoti leidimus laikinai gyventi. Kadangi Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui ir jo sutuoktinei leidimą laikinai gyventi, todėl panaikino išduotas daugkartines nacionalines vizas (1 t., b. l. 323–331).
8. Ginčo klausimus reglamentuoja Įstatymas, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Vizų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (toliau – ir Vizų kodeksas), Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
8.1. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
8.2. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Be to, pagal to paties straipsnio 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
8.3. Pagal Tvarkos aprašo 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 papunktis); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 papunktis); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (100.8 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 papunktis); įmonė, kurios pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, pastaruosius 2 metus deklaruoja įmonės veiklos nuostolius (išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl investuotų lėšų į įmonės veiklą) arba iš savo vykdomos veiklos negauna pajamų (įplaukų) ar pelno (100.10 papunktis); yra įrodymų, kad užsienietis praeityje buvo fiktyvios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys (100.11 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 papunktis).
8.4. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT nutartis administracinėje byloje A-560-602/2016).
9. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrovė nuo 2017 m. liepos 1 d. nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178–182), o iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Bendrovė įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrovė įregistruota nuo 2012 m. gegužės 31 d., pareiškėjas yra Bendrovės direktoriumi nuo 2012 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 37–38). Taip pat pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas (3 t., b. l. 40).
10. Bendrovės 2017 metų pateiktame verslo plane nurodyta, kad Bendrovė įkurta 2012 m. ir įregistruota gegužės 31 d., jos pagrindinė veikla yra tarpininkavimas vinilinių plokštelių gamintojui, automobilių serviso paslaugų teikimas. Bendrovė užsiima elektros instaliacijos automobiliuose remontu, elektros instaliacijos automobiliuose programavimu. Didžioji dauguma klientų – tai nuolatiniai klientai, su kuriais yra sudarytos sutartys. Bendrovė yra tarpininkė bei automobilių serviso firma, todėl visi darbai atliekami Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 52–65).
11. Bendrovės 2018 metų pateiktame verslo plane nurodyta, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra tarpininkavimas laikrodžių gamintojams, prekyba Šveicariškais prabangiais laikrodžiais. Bendrovė užsiima naujų klientų paieška, naujų parduotuvių atidarymu. Dauguma klientų dirba Lietuvoje ir turi pajamų. Bendrovė tarpininkauja išimtinai tik Lietuvos Respublikoje. Verslo plane 2018 m. taip pat nurodyta, kad Bendrovė šiuo metu derasi su daugeliu parduotuvių dėl prekybos laikrodžiais vietų įsteigimo. Įmonė naudojasi Medicinos banko paslaugomis, turi įsteigusi pardavimo vietų Vilniuje, prekybos centre „Europa“ (3 t., b. l. 41–54).
12. Iš Bendrovės ir UAB ,,BH Europa” 2017 m. spalio 12 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BOFEU-17-10-RV47 matyti, kad Bendrovė išsinuomojo patalpas, esančias Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje (3 t., b. l. 62–64). Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius, atlikęs Bendrovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad prekybos centre „Europa“ yra įrengta Bendrovės prekybos vieta, kurioje vykdoma prekyba šveicariškais laikrodžiais, o prekybos centre ,,Europa“ dirbantys darbuotojai patvirtino, kad ši prekybos vieta veikia nuo 2018 m. kovo pradžios. Atsižvelgdama į tai, teismas daro išvadą, kad pateikta nuomos sutartis neįrodo Bendrovės vykdomos veiklos pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes pareiškėjas ir jo šeimos nariai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo / suteikimo 2018 m. kovo 16 d., siekdami atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus.
13. Bendrovės ir „ALL WAYS Ltd“ konsultacinių paslaugų sutartis įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. (3 t., el. b. l. 131–132). Iš byloje pateiktos Bendrovės ir ,,Watch Me” Konsultavimo sutarties matyti, kad Bendrovė kartais teikia paslaugas / pagalbą ,,Watch Me” pagal ,,Watch Me” prašymą, bei konsultuoja ,,Watch Me” apie laikrodžių verslą Lietuvoje. Minėta sutartis galiojo nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (3 t., b. l. 135–136). Bendrovės ir UAB ,,Artimartas” 2017 m. lapkričio 17 d. sutartyje nurodyta, kad Bendrovė užsako prekybinius baldus, o UAB ,,Artimartas” juos pristato Bendrovei (3 t., b. l. 138–139). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė yra vietinis ,,Champs Elysees SA” partneris, įgaliotas importuoti ir pardavinėti jos gaminius (3 t., b. l. 142). Byloje pateiktos Bendrovės ir „Watch Me L.l.c.“ 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias mokėtina suma siekia 6 000 Eur (3 t., b. l. 144, 146, 149, 152, 155, 158), taip pat Bendrovės ir „All Ways LTD“ 2017 m. gruodžio 29 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias mokėtina suma siekia 1 650 Eur (3 t., b. l. 148, 154, 157). Teismo vertinimu, pateiktos konsultavimo paslaugų sutartys ir sąskaitos faktūros, susijusios su Bendrovės veikla vykdant prekybą laikrodžiais, kai Bendrovės verslo plane buvo nurodyta, kad pagrindinė jos veikla yra tarpininkavimas vinilinių plokštelių gamintojui, automobilių serviso paslaugų teikimas, nepagrindžia Bendrovės vykdomos veiklos.
14. Nors iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dienos Bendrovėje buvo įdarbinti 6 darbuotojai, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbuotojai realiai dirbo. Vien įdarbinimo faktas nepatvirtina, kad darbuotojai vykdė jiems priskirtas darbines funkcijas, darbo metu buvo savo darbo vietose ir pan. Iš Bendrovės sąskaitos (4 t., b. l. 46–77), esančios Medicinos banke, išrašo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. matyti, kad buvo vykdomi apmokėjimai, tačiau nėra aišku, ar jie buvo vykdomi už Bendrovės teikiamas paslaugas, kurios buvo nurodytos steigimo dokumentuose.
15. Bendrovės pateikti elektroniniai laiškai (4 t., b. l. 6–13, 19) taip pat nepatvirtina Bendrovės faktiškai vykdomos veiklos per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Įvertinus pateiktų laiškų turinį, darytina išvada, kad Bendrovės veikla buvo planuojama, buvo derinami užsakymai ir pan., tačiau šie laiškai nepatvirtina, kad Bendrovė faktiškai vykdė veiklą. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. K. nepatvirtino Bendrovės faktiškai vykdomos veiklos, todėl teismas jo paaiškinimus vertina kritiškai.
16. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyme nurodytą pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
17. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam, kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovės 2017 m. verslo plane deklaruojama, kad jos pagrindinė veikla yra tarpininkavimas vinilinių plokštelių gamintojui, automobilių serviso paslaugų teikimas, tačiau Departamentui Bendrovė pateikė duomenis apie 2017 m. sudarytas sutartis, iš kurių matyti, kad Bendrovė su kitomis įmonėmis tarėsi dėl tarpininkavimo paslaugų laikrodžių gamintojams. Taip pat Bendrovėje iki pareiškėjo kreipimosi dienos buvo įdarbinti 6 asmenys, tačiau nėra nustatyta, kad jie realiai dirbo Bendrovėje. Bendrovė šiuo metu tik rengiasi vykdyti veiklą, pateikti dokumentai patvirtina, kad ji derina pirminius veiksmus su užsakovais. Taigi, šios aplinkybės nepatvirtina, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi į Departamentą dienos realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.
18. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, ar atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza). Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
19. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai: 1) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai; 2) Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi; 3) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis; 4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi; 5) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi; 6) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis; 7) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai, kurie yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo ir turi leidimą nuolat gyventi; 8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų šio Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygų, jo šeimos nariams taip pat negali būti suteiktas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
21. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c papunktyje trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
22. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą, viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas.
23. Vizų kodekse, kaip viena svarbiausių vizų politikos sričių, nurodytas neteisėtos imigracijos sustabdymas (Preambulės 3 straipsnis), jame taip pat įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
24. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Pagal Įstatymo 11 straipsnio l dalį, užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (Įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Įstatymo 12 straipsnyje išskirtos 2 rūšių vizos: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza.
25. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 70.10 papunktis nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Aprašo 78.11 papunktį, Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, turi pateikti įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas su vizų išdavimu susijusius klausimus, 2013 m. gruodžio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodė, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); 3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą ,,nelegalios migracijos riziką“, skirti ,,ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60–62 punktai); 4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).
27. Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi pareiškėjams nacionalinės vizos buvo išduotos kaip asmenims, pateikusiems prašymus pakeisti / išduoti leidimus laikinai gyventi, jie neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto. Vadinasi, Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento 2018 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjams atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos, paliktinas galioti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis, 91 straipsnis).
28. Teismui konstatavus, kad ginčijama sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas netenkinamas.
30. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. N., N. A. ir R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.