Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirta 5 metai laisvės atėmimo, BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį - paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą reguliavimą, teismas, įvertinęs Komisijos 2025 m. birželio 13 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-498 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam V. J. gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistojo asmenybė, jo pokytis, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti charakterizuojantys duomenys, Komisijai priimant, tvirtinti pateiktą, nutarimą buvo įvertinti tinkamai, bausmės tikslų kontekste.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Vis tik be formalaus pagrindo egzistavimo reikia nustatyti ar nuteistojo elgesyje egzistuoja materialusis pagrindas, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pastangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net gi nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą, tai nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, teismas kiekvienu atveju turi vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį teigiama linkme viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Iš Socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą ir buto savininkės sutikimą, kad ji sutinka lygtinio paleidimo atveju priimti gyventi V. J., dirba, darbo pobūdžiui nėra išrankus, kalėjime dirbti nori, asmuo turi išsilavinimą, pakankamus darbinius įgūdžius ir oficialiai patvirtintą įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. teigė esantis išsiskyręs, turi dvi dukras ir sūnų. Šiuo metu nėra vienišas - turi sugyventinę, su kuria, kaip teigia, palaiko artimus ryšius, bendrauja su laiškais, skambina iš taksofono, sugyventinė lanko pasimatymuose. Artimieji - tėvas, brolis bei sesuo. Nuteistasis turi suaugusią dukrą, o su sugyventine turi dukrą ir sūnų. V. J. yra pakankamai orientuotas į santykių užmezgimą ir palaikymą, vertindamas save kaip asmenybę, labiau linkęs išskirti savo teigiamas puses, šiuo metu jam svarbiausi santykiai su artimaisiais, šeima. Darytina išvada, kad nuteistojo savikritiškumas savo netinkamam elgesiui, pilnavertiški socialiniai santykiai yra veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinimo metu stebimi pakankami nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: pokalbio metu bendrauja mandagiai, akių kontaktą palaiko, mintis reiškia sklandžiai, bendrauja taktiškai, pokalbio metu sudaro ramaus, mandagaus asmens įspūdį. Save apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, nurodo, jog gyvenime linkęs elgtis apgalvotai ir atsakingai. Suvokia savo problemines sritis, nurodo, jog didžiausia problema yra jo patiklumas, suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes sau bei kitiems, o taip pat ir visuomenei. Ateities planai sietini su išėjimu į laisvę, noru gyventi kitaip-toliau tęsti individualią veiklą, išlaikyti šeimą. Artimesni tikslai - su dalyvavimu visose įmanomose programose, geru elgesiu, stengiantis nenusikalsti. Supranta kitą požiūrį labiau, kai to prašomas bei linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu. Tai, jog nuteistojo suvokia savo netinkamo elgesio priežastis, pasekmes sau bei visuomenei, yra pasiruošęs tolesnei pozityviai savo elgesio kaitai, gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis jo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu bando spręsti problemas - dirba, nepažeidinėja nustatytos tvarkos; išreiškia teigiamas nuostatas į priežiūrą, apribojimus, neturi didelių finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastos grupės sąlygomis.

Iš asmens byloje esačių duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį – nusikaltimų sunkėjimas; turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; negeba atpažinti problemų (veiksnys susijęs su nusikalstamumu); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (susijęs su nusikalstamumu, aktualus); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (susijęs tiek su elgesiu laisvėje ir su nusikalstamumu); priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad nors per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nuo bausmės pradžios stebimos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, o jo elgesys šiuo metu atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo vietų namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, šešis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, kas parodo, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį bausmės atlikimo metu koreguoti teigiama linkme. Tai, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje reikšmingai pakito ir teigiama dinamika laikosi jau kurį laiką, atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu deda maksimalias pastangas savo nusikalstamo elgesio koregavimui, o ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai integracijai visuomenėje.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pokytį, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, sutinkama su Komisijos priimtu nutarimu ir teismas pritaria, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Įvertinęs pateiktą nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kliūčių tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. LK-N-498 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.