Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. B. (H. B.) ieškinį atsakovui A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys atsakovo pusėje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. M., Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Mirties įrašą liudijančio išrašo kopija (e.b.l. 7, tomas 1) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). R. B. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto aštuonioliktojo notarų biuro notarės Gelminės Každailienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, kuris priklausys testatorei jos mirties dieną, paliko atsakovui, savo vaikaičiui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10, tomas 1).

Ieškovas yra palikėjos R. B. sūnus, ką patvirtina ieškovo gimimo įrašą liudijančio išrašo kopija (e.b.l. 8, tomas 1). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. H. B. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl palikimo priėmimo, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės Ono Žurauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 1, tomas 1) ir Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Žurauskienės (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. B. paveldėjimo bylos“ (e.b.l. 9, tomas 1) patvirtina, kad ieškovas H. B. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl R. B. palikimo priėmimo. Kadangi R. B. (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinus negaliojančiu, ieškovas, kaip R. B. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galėtų paveldėti R. B. palikimą sudarantį turtą kartu su kitais tos pačios eilės įpėdiniais, ieškovas turi CK 5.17 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę ginčyti R. B. (duomenys neskelbtini) testamentą.

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. CK 5.16 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad numato galimybę teismo tvarka pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patirtinančių, kad R. B. (duomenys neskelbtini) testamente neišreikšta tikroji testatorės R. B. valia. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad testamento sudarymo momentu R. B. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia. Testatorė ginčijamame testamente pasirašė pati testamentą tvirtinusio notaro akivaizdoje. Testatorės parašo tikrumą testamente patvirtina Lietuvos teismo ekspertizė centro 2020 m. kovo 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1417(19) (e.b.l. 2-3, tomas 4). Minėtame akte pateikta kategoriška išvada, kad (duomenys neskelbtini) oficialiajame testamente R. B. vardu, patvirtintame Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės Gelminės Každailienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „(Parašas)“, ir Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės Gelminės Každailienės (duomenys neskelbtini) notariniame registre, 29 lape, notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė R. B. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tokia išvada padaryta įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir nustačius, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą kategoriškai išvadai, jog ginčijame testamente pasirašė testatorė. Be to pažymėtina, jog testamentas pasirašytas notarės akivaizdoje bei notarės patvirtintas. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių testamente nurodytus duomenis apie notarės asmeninį dalyvavimą, sudarant ir testatorei pasirašant ginčijamą testamentą. Tokios aplinkybės bei teismo ekspertizės išvada paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog ginčijamame testamente testatorės parašas suklastotas.

Dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pažymėtina, jog ginčijamas testamentas patvirtintas notaro, testamento sudarymo metu testatorės psichinė būklė sudarė pagrindą notarei įsitikinti testamentą sudarančio asmens gebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. – gegužės 12 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-69/2020 (e.b.l. 17-32, tomas 4) patvirtina, kad testatorė ginčijamo testamento metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Minėtame ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, jog R. B. sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat nurodyta, kad objektyvių duomenų apie tai, kad R. B. (duomenys neskelbtini) būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, nėra. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog R. B. medicininiuose dokumentuos jos pažintinių funkcijų sutrikimo neaprašyta. Gydymo metu R. B. (duomenys neskelbtini) konsultuota psichologo – psichologo konsultacijų lape pažymėta, kad motyvacija reabilitacijai aukšta. Noriai bendrauja. Psichoemocinės būklės įvertinime nurodyta, kad atvykus – lengvas nerimo sutrikimas (galima savarankiška korekcija); depresijos, nuotaikos, elgesio, psichinio aktyvumo ir savo būklės vertinimo sutrikimų nenustatyta, pažymėta, kad tolimesnės psichologo konsultacijos nėra būtinos. Išvykstant – psichoemocinės būklės sutrikimų nenustatyta. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad vertinant retrospektyviai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl operacijų išsivystę ūmios anemijos tikėtinai turėjo įtakos nepakankamam smegenų aprūpinimui deguonimi, ko pasekoje išryškėjo galvos smegenų išemijos simptomatika ir nuo (duomenys neskelbtini) klinikoje stebėti pažintinių funkcijų nusilpimo požymiai. Taigi minėtų įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog testatorė iki ginčijamo testamento sudarymo ir jo sudarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu ir gebėjo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, taip pat ji pati pasirašė testamente. Tik po ginčijamo testamento sudarymo nuo (duomenys neskelbtini) testatorei pasireiškė pažintinių funkcijų nusilpimo požymiai, tačiau ekspertizės akte nenurodyta, taip pat nepateikta kitų įrodymų apie to įtaka testatorės gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis pastebėjo neadekvatų testatorės elgesį, kai ji dar iki (duomenys neskelbtini) metų neadekvačiai reaguodavo į aplinką, nesuvokdavo, kas vyksta aplink ją ir tik kartais būdavo prašviesėjimų, kai ji bendraudavo normaliai, neįrodytos. Ieškovas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis stebėjo minėtus testatorės elgesio sutrikimus, kaip dažnai jis lankydavo motiną, kiek laiko ir kokiais klausimais bendraudavo su ja. Taigi, tokios abstraktaus pobūdžio ieškovo nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo ekspertizės aktų išvadų, kurios sudaro pagrindą teismui spręsti, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuota, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, yra išaiškinęs, kad esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo. Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas testatorės valios išraiškos tinkamumą ginčijamame testamente, atsižvelgia į tai, kad R. B. savo turtą paliko dukrai, kuri daugiau nei trylika metų ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių R. B. norą, ketinimą duoti kitokį, nei ginčijamame testamente išreikštą, patvarkymą dėl jos palikimą sudarančio turto. Taigi, atsižvelgdamas į minėtas R. B. valios ginčijamu testamento išreiškimo aplinkybes, minėtus byloje esančius įrodymus, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijamas testamentas sudarytas asmens, testamento sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat jog testatorė testamente nepasirašė pati, todėl ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 400,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovo atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 66,39 EUR, 386,50 EUR ir 526,20 EUR išlaidos už teismo ekspertizes, taip pat valstybės patirtos kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 260,00 EUR advokato užmokestis, 1,23 EUR pašto išlaidos, 8,47 EUR advokato kelionės išlaidos, priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4475-16971 baigė galioti 2019 m. rugsėjo 27 d. (sprendimo 5 punktas). Advokatės Daivos Jurevičienės kontoros 2020 m. gegužės 25 d. raštas dėl informacijos Nr. J-20-55 patvirtina, jog apie sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui galiojimo pasibaigimą ieškovui pranešta jį atstovavusios advokatės raštu. Ieškovas apie tai buvo informuotas ir teismo posėdžio metu bei jam pasiūlyta kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat išaiškintos sprendimo galiojimo pasibaigimo pasekmės ieškovo pareigai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o teismo sprendimas priimtas ne ieškovo naudai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį ieškovas privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

Likusi nepanaudota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėto užstato ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti suma, sudaranti 487,30 EUR, grąžinama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. B. atsakovui A. B. 400,00 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo H. B. valstybei 66,39 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1182,40 EUR išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1248,79 EUR (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, septyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiosios sąskaitos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 487,30 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, trisdešimt euro centų) užstato, sumokėto ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.