Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Č. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia sugyventinės dukrai G. T. pirštais suspaudė krūtinę, tokiu būdu nukentėjusiajai G. T. dėl poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini), buvo vartojęs alkoholio. Namie buvo G. ir jos pusseserė. Einant G. į lauką, jai davė stiklainį, kuriame buvo vanduo ir gėlių puokštė, kad išsineštų ir išmestų. G. nesutiko, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė jam suduoti, bet nepataikė ir išmušė jam iš rankų stiklainį su gėlėmis, kuris nukrito ant žemės. Jis buto koridoriuje ranka stipriai suspaudė G. T. prie kaklo krūtinės srityje. Jis po šio įvykio G. atsiprašė. Taip pat vyksta pas gydytoją gydytis savo priklausomybę alkoholiui.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. Č. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Apklausta nukentėjusioji G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, ką ji kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu viskas buvo tiesa. Šiai dienai jie susitaikę. Kai grįžo namo, susipyko dėl gėlių. Nepakluso liepimui išmesti gėles. Jie susistumdė ir netyčia išmetė vazoną ant žemės. Tada jis ją laikė prispaudęs prie sienos ir neišleido į lauką. Laikydamas suspaudė prie krūtinės. Tai buvo pirmas kartas, kai jis jos atžvilgiu naudojo smurtą. Jie susitaikė ir dabar ant jo pykčio nelaiko. Sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad šių metų rugsėjo 30 dieną apie 20.30 val. ji grįžo namo kartu su savo pussesere I. R. adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus mamos sugyventinis D. Č.. Grįžus namo su pussesere, nuėjo į virtuvę. Bebūnant virtuvėje, iš kambario atėjo mamos sugyventinis D. ir liepė eiti į kambarį ir ten būti, ji jam pasakė, kad jos nori pasidaryti arbatos, dėl to ir bus virtuvėje. Joms su pussesere likus virtuvėje, D. išsuko virtuvėje šviesos lemputę. Kadangi D. buvo girtas ir nenorėjo su juo konfliktuoti, ji su pussesere išėjo į miegamąjį kambarį. Bebūnant kambaryje girdėjo, kaip D. kažką kalba. Ji su pussesere nusprendė išeiti iš namų. Koridoriuje D. jai liepė eiti išsiplauti indus, išsimesti gėlę. Kadangi D. dažnai priekaištauja, jam ji jam nieko neatsakė. D., pasiėmęs gėlę, norėjo nešti į jos kambarį, tačiau ji jam neleido atsistodama prieš duris. Jai neleidus įeiti į jos kambarį jis ją ranka bandė nustumti, ji gindamasi jį taip pat ranka pastūmė. Jis staiga dešine ranka paėmė jai už kaklo ir suspaudė. Ji išsigandusi taip pat D. paėmė už kaklo. Konflikto metu D. gėlę su stiklainiu išmetė ant žemės. Po šio konflikto ji išėjo iš namų. Po kiek laiko grįžus namo, D. vėl pradėjo su ja konfliktuoti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Išsigandusi, kad D. vėl nepradėtų prieš ją smurtauti, ji paskambino į policiją. Po konflikto su D. ji patyrė fizinį skausmą. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. Č., buto koridoriuje uždėjęs ranką ties kaklu krūtinės srityje, jai stipriai spaudė, dėl ko liko kraujosruva krūtinės dešinėje. Dėl jo spaudimo jai krūtinės srityje ji jautė fizinį skausmą. D. ji sakė, kad jis patrauktų rankas, kad jai skauda. D. jai už kaklo ranka suėmęs nebuvo. Po šio įvykio D. išsikėlė iš jų namų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant visoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. T. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinio žasto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais paveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Liudytoja I. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 20.15 val. ji atėjo pas G. T. į jos namus. Ji su G. atsisėdo virtuvėje. Į virtuvę atėjo G. patėvis D. ir pradėjo kaltinti G., kad ji išvijo iš virtuvės savo brolį. Taip nebuvo. D. piktai rėkė, mano, kad jis buvo išgėręs, nes jis buvo labai garsus ir prie visko kibo, buvo labai priekabus. G., kol jis ją kaltino, atsikalbinėjo, sakė, kad taip nebuvo. D. G. pradėjo vadinti visokiais negražiais žodžiais ir G. jį atgal taip vadino. Galiausiai jų ginčas priėjo prie to, kad D. pradėjo ją kaltinti netvarkingumu todėl, kad ji nesusitvarko gėlių, kurios jau labai ilgai buvo ant stalo. G. atsikalbinėjo. D. griebė gėles nuo virtuvės stalo ir ketino jas numesti jai ant lovos. G. buto koridoriuje užstojo D. kelią ir neleido jam eiti į jos kambarį. Norėdamas praeiti, D. ją pastūmė, G. jį atgal pastūmė ir jie abu sustumdė, vienas kitam rankas uždėdami krūtinės srityje. Besistumdant D. iš rankų iškrito ir sudužo vaza. Tada D. trenkė G. gėlėmis per galvą. G. gynėsi, sudavė D. per petį, tada D. jai paėmė už kaklo. Tada G. jam daug kartų sudavė -per petį, per galvą. D. šaukė, kad jis jos nemuša. Tada G. išbėgo per duris, o ji - paskui ją. G. verkė, kai D. jai paėmė už kaklo ir pradėjo labai verkti, kai jos atsisėdo lauke ant laiptų. Ant G. kaklo buvo raudonos žymės ir ji sakė, kad jai skauda kaklą, ten, kur jai buvo suėmęs D.. Kai jie abu stumdėsi ir D. jai buvo suėmęs už kaklo, ji buvo trijų metrų atstumu ir jai viskas gerai matėsi. Ji bandė juos skirti. Ji išsigando to momento, kai viskas peraugo į muštynes, jai buvo neramu ir nesmagu, kai jie pradėjo ginčytis žodžiais, bet ypač neramu pasidarė, kai jie pradėjo stumdytis.

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai. Pagal

Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su sugyventinės dukra, pirštais suspaudė krūtinę, tokiu būdu nukentėjusiajai G. T. dėl poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis, būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su sugyventinės dukra, nesuvaldęs pykčio sugriebė jai už krūtinės ir taip ja sužalojo. Smurtaudamas kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais jis sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sukeltas fizinis skausmas) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. Č. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. T. pareiškė, kad ji atleido kaltinamajam už jo neteisėtus veiksmus ir neturi jam jokių pretenzijų, todėl prašė nebausti kaltinamojo. Kaltinamasis D. Č., duodamas teisme paaiškinimus, patvirtino, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Kaltinamojo gynėja prašė teismo kaltinamąjį D. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir atsiprašė nukentėjusiosios, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Nukentėjusioji G. T. proceso eigoje nekėlė reikalavimų kaltinamajam atlyginti jai padarytą žalą. D. Č. anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 68-69). Kaltinamasis nurodė, kad dirba, pripažįsta priklausomybę alkoholiui ir paaiškino, jog pradėjo gydytis. Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, tačiau gydėsi, diagnozė F10.2 (b. l. 72), 2022 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1006/2022 nurodyta, kad D. Č. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 73). Administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 67). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. Č. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Įvertinus D. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą (tyčia), ir siekiant įgyvendinti prevencinius bausmės tikslus, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti D. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus esančius byloje palikti saugoti prie bylos.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.