Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-16 · Civilinė byla Nr. 2S-804-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-16
Bylos Nr.
2S-804-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Kreditorius
G.V., L.Z.
Suinteresuotas asmuo
R.B., D.B.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-804-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.1; 122.2; 122.3; 122.4; 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (įkeisto daikto savininkės) R.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorių G.V. ir L.Z. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Suinteresuoti asmenys R.B. (skolininkė ir įkeisto daikto savininkė), D.B. (įkeisto daikto savininkas).

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė R.B., užtikrindama iki 2009-06-10 gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu, 2007-07-10 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė G.V. ir L.Z. skolininkei ir D.B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 45,57 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 93 197 Lt.

Šalies argumentai

2010-01-11 kreditoriai G.V. ir L.Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami areštuoti hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą – 4557 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį R.B. ir D.B.. Kreditoriai nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-07-03 paskolos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nėra vykdoma, todėl turi būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-01-12 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 45,57 kv.m. ploto butą, esantį G.V. ir L.Z., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R.B. ir D.B.., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti.

Teismas įspėjo skolininkę R.B. ir įkeisto daikto savininką D.B., kad negrąžinus skolos, t.y. 25 805,14 Eur negrąžintos paskolos, 15 483,08 EUR delspinigių bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš jų G.V.: 19346,62 EUR negrąžintos paskolos, 11607,97 EUR delspinigių; L.Z.: 6458,52 EUR negrąžintos paskolos, 3875,11 EUR delspinigių bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriams administruoti.

Šalies argumentai

Askiruoju skundu skolininkė R.B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-12 nutartį pakeisti. Atmesti priskaičiuotas delspinigius (15483,08 EUR) už 2 mėnesius ir prailginti skolos grąžinimo terminą.

Apeliantė nurodo sutinkanti su paskolos suma, tačiau nesutinka su nerealiai, sveiku protu nesuvokiamais priskaičiuotais delspinigiais už 2 mėnesius, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje. Teigia, jog įkeisto daikto rinkos vertė vertinimo dieną buvo 146 000 Lt, sandorio sudarymo metu „šalių susitarimu“ įkeistas daiktas įvertintas 93197 Lt. Gauta paskolos suma 89600 Lt. Apeliantės manymu iš karto buvo apskaičiuoti procentai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriai G.V. ir L.Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pagal 2007-07-03 paskolos sutarties sąlygas bei susitarimą Nr. 1 pakeisti bei papildyti paskolos sutarties sąlygas 2009-04-10, skolininkė buvo įsipareigojusi mokėti po 1 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos pasiskolintos sumos. Suėjus paskolos sutarties grąžinimo terminui 2009-06-10, kreditoriai kantriai laukė 6 mėnesius, kol skolininkė grąžins paskolą. neatgavę jokių piniginių sumų kreditoriai kreipėsi į hipotekos teismą su prašymu areštuoti įkeistą turtą. Tačiau suprasdami blogą skolininkės padėtį, jie padarė išimtį ir reikalavo priteisti delspinigius tik už 2 mėnesius, o ne kaip įstatyme numatyta už 6 mėnesius. Teigia, jog skolininkė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad įsipareigojimas kreditoriams būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir kitokių pagal paskolos sutartį grąžinimo terminų.

Kreditoriai taip pat pažymi, jog įkeisto daikto įvertinimas yra „Šalių susitarimu“. Skolininkė savo iniciatyva nustatė tokį įvertinimą, kad mažiau tektų mokėti už notarines paslaugas. Be to, skolininkė nepagrįstai nurodo, kad buvo apskaičiuoti procentai. Teigia, jog Paskolos sutartyje bei Susitarime pakeisti bei papildyti paskolos sutarties sąlygas 2009-04-10 yra aiškiai nurodyta pasiskolinta suma 25 805,14 eurų ir jokių procentų Paskolos sutartys nenumato. Pažymi, jog skolininkė nurodo neteisingas faktines aplinkybes ir klaidina teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios hipotekos objektą bei procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.). Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Remiantis CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistas daiktas parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G.V. ir L.Z., bei R.B. 2007-07-03 sudarė Paskolos sutartį (b.l. 38-39), pagal kurią kreditoriai suteikė skolininkei R.B. 25 805,14 EUR kreditą iki 2009-06-10. Skolininkės prievolių įvykdymui užtikrinti 2007-07-10 hipotekos lakštu buvo įkeistas R.B. ir D.B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – 45,57 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3). Tačiau paskolos grąžinimo terminui pasibaigus, skolininkė paskolos negrąžino. 2010-01-11 kreditoriai kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė iš skolininkės R.B. ir įkeisto daikto savininko D.B. išieškoti 25 805,14 EUR negrąžintos paskolos, ir 15 483,08 EUR delspinigių. (b.l. 30). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-12 nutartimi šį pareiškimą tenkino ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 45,57 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį R.B. ir D.B. (b.l. 41-42) .

Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos nutartyje priskaičiuotų delspinigių suma.

Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.

Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Taigi apeliantė nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš skolininkės 15483,08 EUR delspinigių. Kadangi ginčai dėl skolos ir netesybų dydžio nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas, skolininkės atskirojo skundo argumentai, kad hipotekos teisėjas neteisėtai priteisė delspinigius už 2 mėnesius, taip pat yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdama su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka, skolininkė ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus normomis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės priteistina 11,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R.B. 11 (vienuolika) litų ir 30 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski