Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą, atlikti 60 val. nemokamų darbų;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, 2022 m. kovo 1 d. apie 01.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu viešojoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties balionėliu papurškė ašarinių dujų G. S. į veidą, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį šoną, tęsdamas nusikalstamą veiką dar kartą papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam į akis bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to koja spyrė į G. S. vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles bei kapotą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. V. parodė, kad 2022 m. vasario 28 d. su draugu V. ir šio drauge, pavardžių nežino, su jais neseniai susipažino, susitiko prie jo namų asmens pažymoje nurodytu adresu, jį paėmė minėtas draugas savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. nežino, automobilį vairavo V. Jis su jais susitiko stipriai neblaivus, išgėręs pusę litro viskio. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį barą, kurio pavadinimo nežino. Įsukant į kiemą, pro jų automobilį labai arti pravažiavo pranešime apie įtarimą įvardintas asmuo savo automobiliu „Toyota“, vairuotojai sukonfliktavo per automobilio langus, aiškinosi, kuris kurį turėjo praleisti. Jis užpyko, kad tas asmuo išvadino jo draugą necenzūriniais žodžiais, išlipo iš automobilio, pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti „Toyota“ automobilio vairuotoją. Tiksliai neprisimena, kaip viskas įvyko, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali neprisiminti kai kurių detalių, bet žino, kad susistumdė su „Toyota“ automobilio vairuotoju, trenkė šiam apie porą kartų, nežino, kur pataikė. Jis žino, kad apspardė minėtą automobilį „Toyota“, bet ašarinių dujų nepurškė, nes jų neturi. Kas purškė – nežino, pats taip pat buvo apipurkštas dujomis. Kas dar matė šį įvykį, nurodyti negali, nes nematė, kokie dar asmenys buvo priėję, daug ko neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad „Toyota“ vairuotojas pirmas jį apstumdė, bet visų šio asmens veiksmų nurodyti negali, neprisimena. Jeigu padarė kažkokią žalą žmogui, galėtų ją atlyginti. Norėtų susitaikyti su tuo asmeniu ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi dėl savo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. V. parodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 01.50 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, ginčo metu balionėliu papurškė ašarinių dujų nepažįstamam asmeniui į veidą, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį šoną, dar kartą balionėliu papurškė ašarinių dujų šiam į akis bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to koja spyrė į šio asmens vairuojamo automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pusės dureles bei kapotą ir šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Kur šiuo metu yra dujų balionėlis su ašarinėmis dujomis, nežino, neprisimena. Su juo buvę asmenys jokių veiksmų neatliko, jis vienas atliko nurodytus veiksmus prieš nurodytą asmenį, tai buvo tik jo ir taksi vairuotojo konfliktas. Su kuo tą vakarą buvo, nurodyti negali, nes su tais asmenimis jis nebendrauja, tai tik sugėrovai, kurie pasitaikė tą vakarą ir tik tą vakarą buvo su jais susitikęs, jų kontaktų nežino. Dėl didelio kiekio suvartoto alkoholio neprisimena, su kuo buvo tą vakarą. Jis klausė savo pažįstamų, galbūt jie žino, su kuo tą vakarą jis buvo, galbūt jiems kažką rašė ar pasakojo, tačiau niekas jam nieko nesako. Tokiam jo elgesiui turėjo įtakos išgerto alkoholio kiekis. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Be M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo R. M. parodymais, 2022 m. kovo 1 d. kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2022 m. kovo 1 d. tarnybiniu pranešimu, kita bylos rašytine medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. V. 2022 m. kovo 1 d. apie 01.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu viešojoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties balionėliu papurškė ašarinių dujų G. S. į veidą, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį šoną, tęsdamas nusikalstamą veiką dar kartą papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajam į akis bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to koja spyrė į G. S. vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles bei kapotą.

Paskelbus M. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę M. V. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. V. – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 1 d. 02.10 val. iki 2022 m. kovo 1 d. 12.56 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M. V. paskirtos bausmės atlikimo, todėl M. V. paskirtos visos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamosios vietos adresu, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 1 d. 02.10 val. iki 2022 m. kovo 1 d. 12.56 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai, ir nustatyti galutinę bausmę M. V. – 29 (dvidešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atidėti M. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamosios vietos adresu, nustatant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.