Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pažįsta O. V. iš matymo. Jis su O. V. susistumdė, O. V. jį pastūmė ir jis, neišlaikydamas pusiausvyros, ją užkabino bei jie nukrito. Jis uždengė O. V. burną. O. V. pradėjo muistytis ir jis nepastebėjo, kad ateina pašalinis žmogus, tai O. V. paleido. Tą dieną buvo išgėręs apie du butelius alaus po 1 litrą. Gal dėl girtumo negali visko detaliai paaiškinti. Konfliktas taromate su O. V. įvyko, nes jis pamatė taromato čekį pas O. V., paprašė jį atiduoti, norėjo jį paimti ir nusipirkti mineralinio vandens. O. V. parkrito jį stumdama. Sutinka, kad nepraleido O. V. išeiti iš taromato. Prieš konfliktą nematė, kad nukentėjusioji O. V. būtų sužalota. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusiajai atsirado specialisto išvada nustatyti kūno sužalojimai. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. V. Negali paaiškinti, kaip vertina tokį savo elgesį, gailisi. Šiuo metu dirbu (duomenys neskelbtini), dirbti pradės nuo 2022 m. gegužės 5 d. Iki šiol pragyveno iš invalidumo pašalpos. Atsiprašo nukentėjusiosios O. V. dėl savo poelgio, suveikė alkoholis.

Nukentėjusioji O. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo namo ir užėjo į taromatą priduoti taros. Pamatė greitai bėgantį ir juodai apsirengusį A. R. Tuo metu ji pridavė butelius ir A. R. ją puolė, reikalavo atiduoti taromato čekį. A. R. laikė ją prispaudęs, prispaudė burną. Vėliau į patalpą užėjo pažįstama valytoja ir A. R. pasišalino. Iki įvykio nepažinojo A. R. ir juo nebendravo. Ji sutiko atiduoti čekį A. R., nes šis reikalavo per prievartą tą čekį atiduoti. Ji bandė išeiti iš taromato patalpos bet A. R. jos nepaleido, išėjo tik tuomet, kai įėjo moteris. A. R. ją prispaudė ant grindų, prispaudė jos burną. Iki įvykio neturėjo jokių sveikatos sužalojimų.

2022 m. liepos 24 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog O. V. pareiškė, kad ją užpuolė nepažįstamas asmuo, kuris užėjęs į taromatą griebė ją už gerklės, pargriovė ant žemės ir rankomis užspaudė burną, kad ji negalėtų šaukti pagalbos, užspaudęs burną pradėjo rėkti, kad ji atiduotų čekį. Ji bandė atsikelti, tačiau nepažįstamas vyras jai neleido atsikelti, tada pradėjo rankomis draskyti veidą. Po kurio laiko į taromatą atėjo moteris ir tik tada nepažįstamas vyras paleido O. V., tačiau kai pastaroji išėjo iš taromato, jis ir vėl ją užpuolė. O. V. parodė, kad tai įvyko 2022 m. liepos 24 d. apie 19.00 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, prie PC „Maxima“ esančiame taromate. Dėl nepažįstamo vyro padarytų veiksmų O. V. teigia jutusi fizinį skausmą (b. l. 22-32).

Specialisto išvada Nr. G 2309/2022 (01) O. V. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvimui. Sužalojimų jai padarymo metu O. V. galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. V. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d. apie 18-20 val., negali tiksliai pasakyti, vakare, jis ėjo priduoti tarą, išgirdo pagalbos šaukiančią moteriškę, prie taromato buvo sudėtos dėžės, tai būtent ten ją ir pamatė. Ji paprašė pagalbos, pasakė, kad ją kažkas sumušė. Kai liudytojas ją pamatė, kažkokių sumušimų nei ant (jos) veido, nei kitur nepastebėjo. Jis pamatė link jo einantį šlubuojant vyriškį, kuris, priėjęs prie liudytojo, pasakė: "ką dabar mane invalidą muši"?, tada rankas susidėjo į kišenes, bet nieko iš jų neištraukė. Liudytojas atsakė, kad nemušė, kad nustotų kabinėtis, o jei kabinėsis, tada ir gaus. To vyro šneka buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, ar buvo išgėręs, nežino. Po šio pasakymo tas vyras kažkur nuėjo. Moteriškės liudytojas taip pat nebematė, todėl pats nuėjo į taromatą priduoti depozitą, o paskui ėjo į PC „Maxima“ (b. l. 47-49).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas taromate esančios vaizdo kameros įrašas. Vaizdo įraše matoma, kaip šalia taromato patalpos stovi vyras dėvintis juodą kepurę, ranka pasirėmęs į taromato sieną iš lauko pusės, stebi moterį, esančią taromato patalpoje. Tuo metu moteris, pasilenkusi, tvarkosi, kažką deda į maišus, vyro nemato. Ji yra nusisukusi nuo taromato patalpų atidarytų durų. Kelias sekundes vyras stebi minėtą moterį, palaukia, kol pro jį pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, kol galiausiai užeina į taromato patalpas. Kai vyras įžengia į taromato patalpas, moteris iškart atsisuka į jį ir tuo pačiu metu pasiima kvitą, kuris yra išlindęs iš taromato aparato. Moteris dėvi rausvos spalvos kepurę. Minėtas vyras prieina arčiau moters ir bando kažką iš jos atimti. Moteris nuo jo pasitraukia labiau į taromato patalpos kampą. Moteris rankose laiko maišus, atsukusi jam nugarą bando jo vengti. Vyras nieko nelaukdamas čiumpa moterį savo abejomis rankomis jai už pečių, taip bandydamas ją patempti arčiau savęs. Moteris bando priešintis jam ir bando pabėgti pro taromato patalpos atidarytas duris, tačiau minėtas vyras, rankomis laikydamas jai už pečių, tempia ją atgal ir abu pargriūna ant žemės. Moteris nugara krenta ant vyro ir bando iškart atsistoti, tačiau vyras ranka griebia jai už veido, lyg bandytų uždengti jos burną, ir kita ranka stengiasi kažką iš jos atimti. Vyksta grumtynės, vyras nepaleidžia moters, laiko ją apglėbęs rankomis, jog ši negalėtų pajudėti ar atsistoti. Matoma, kad vyras iš moters rankos ištraukia turėtą čekį ir įsideda jį į savo burną. Tada savo kaire ranka uždengia moters burną, o dešine ranka jos akis. Vaizdo įraše pasirodo kita moteris, nešdama juodą maišą, ir tuo pat metu minėtas vyras staiga paleidžia moterį, kuri sunkiai atsistoja ir išeina iš taromato patalpos (b. l. 56-58).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 19.06 val. gautas pranešimas, jog prieš 5 min. šalia parduotuvės „Maxima“ taromatų moterį užpuolė keli asmenys, mušė, apvogė, nuo GMP atsisakė (b. l. 8).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 20.46 val. A. R. nustatytas 2,22 prom. girtumas (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad dalinai prisipažįsta, tačiau neigia nukentėjusiąją smaugęs ir draskęs. 2022 m. liepos 24 d. vakare, valandos nežino, už PC „Maxima“, esančios Šaltkalvių g., yra taromatas, jis pamatė moterį, kuri užėjo į taromato patalpas. Tą vakarą pats buvo neblaivus. Jis užėjo į taromato patalpas ir jai pasakė: "ar nepameni, kai pas mane alų pavogei?" Tada ji kažką jam nesuprantamai pasakė, pusiau nusisukusi kažką burbuliavo. Jis pamatė išlindusį čekį iš taromato, norėjo paimti, tačiau ji pirma pagriebė ir laikė suspaudusi čekį savo rankoje. To čekio jam reikėjo nusipirkti alui, jis suprato, kad ten jos čekis. Tiesiog ji buvo iš jo pavogusi alų, jis norėjo taip tą skolą susigrąžinti. Kadangi ji čekį laikė savo rankoje, jis bandė iš jos paimti tą čekį. Jis mėgino pagriebti už rankos ir išplėšti tą čekį, tada ji pradėjo rėkti, jiedu susistumdė, jis uždengiau ranka jos burną, kad ji nerėktų. Jis buvo už jos nugaros, jis pabandė apsikabinęs uždengti (jos) burną, tačiau jiedu susistumdė, jis krito atbulas ir ji ant jo krito. Toliau jis laikė uždengęs (jos) burną, jis rankas spaudė, kad (ji) nesimuistytų. Tada jis sakė jai: "duok tą čekį". Tada ji atleido ranką ir pati atidavė jam tą čekį. Ji pašoko klykdama, išbėgo iš to taromato ir tada ji sako įtariamajam: "telefoną atiduok". Kai jiedu stumdėsi taromato patalpose, jai, turbūt, iškrito tas telefonas. Tada dar šiek tiek jiedu pasiginčijo ir nuėjo, bet kur nuėjo ji, jis nežino. Kai viskas vyko, aplink žmonių jokių nebuvo. Šią moterį (nukentėjusiąją) įtariamasis teigia pažįstąs tik iš matymo, yra ją matęs kelis kartus. Įtariamasis atgal nuėjo prie pažįstamų, su jais buvo jis šalia "Maxima", iki kol prie įtariamojo priėjo apsaugos darbuotojas ir nuvedė pas policijos pareigūnus, kurie įtariamąjį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Pripažįsta, kad jis norėjo iš jos pasiimti jai priklausantį čekį, tačiau tikrai jos nesmaugė, nedraskė, nes nagų neturi. Gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 77-79, 80-83).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. R. kaltė pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta O. V. iš matymo. Jis su O. V. susistumdė, O. V. jį pastūmė ir jis, neišlaikydamas pusiausvyros, ją užkabino bei jie nukrito. Jis uždengė O. V. burną. O. V. pradėjo muistytis ir jis nepastebėjo, kad ateina pašalinis žmogus, tai O. V. paleido. Tą dieną buvo išgėręs apie du butelius alaus po 1 litrą. Gal dėl girtumo negali visko detaliai paaiškinti. Konfliktas taromate su O. V. įvyko, nes jis pamatė taromato čekį pas O. V., paprašė jį atiduoti, norėjo jį paimti ir nusipirkti mineralinio vandens. O. V. parkrito jį stumdama. Sutinka, kad nepraleido O. V. išeiti iš taromato. Prieš konfliktą nematė, kad nukentėjusioji O. V. būtų sužalota. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusiajai atsirado specialisto išvada nustatyti kūno sužalojimai. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. V. Negali paaiškinti, kaip vertina tokį savo elgesį, gailisi. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma.

Štai nukentėjusioji O. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo namo ir užėjo į taromatą priduoti taros. Pamatė greitai bėgantį ir juodai apsirengusį A. R. Tuo metu ji pridavė butelius ir A. R. ją puolė, reikalavo atiduoti taromato čekį. A. R. laikė ją prispaudęs, prispaudė burną. Vėliau į patalpą užėjo pažįstama valytoja ir A. R. pasišalino. Iki įvykio nepažinojo A. R. ir juo nebendravo. Ji sutiko atiduoti čekį A. R., nes šis reikalavo per prievartą tą čekį atiduoti. Ji bandė išeiti iš taromato patalpos bet A. R. jos nepaleido, išėjo tik tuomet, kai įėjo moteris. A. R. ją prispaudė ant grindų, prispaudė jos burną. Iki įvykio neturėjo jokių sveikatos sužalojimų. Tokie jos parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 22-25). Tokias nukentėjusiosios O. V. nurodytas aplinkybes patvirtina policijos registruojamų įvykių išklotinė, iš kurios matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 19.06 val. gautas pranešimas, jog prieš 5 min. šalia parduotuvės „Maxima“ taromatų moterį užpuolė keli asmenys, mušė, apvogė, nuo GMP atsisakė (b. l. 8).

Be to, tokius nukentėjusiosios O. V. parodymus patvirtina ir liudytojo F. V. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. V. parodė, kad ėjo priduotą tarą, kai pamatė pagalbos šaukiančią moterį. Be to, jis matė link jo einantį šlubčiojantį vyriškį, kurio šneka buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 47). Taip pat pabrėžtina, kad taromato viduje vykusį konfliktą užfiksavo vaizdo kamera. Iš vaizdo įrašų matyti, kad A. R. naudoja smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu siekdamas iš jos pagrobti svetimą turtą, t. y. taromato čekį. Taip pat alkotesterio rodmenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu A. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad įvykio dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog kaltinimas pasitvirtino. Teismas nustatė, jog A. R. pasikėsino padaryti plėšimą, o būtent: jis 2022 m. liepos 24 d. apie 19.00 val. Vilniuje, prie Šaltkalvių g. 2 esančio PC „Maxima“, būdamas apsisvaiginęs alkoholiu (2,22 prom. girtumas), užėjęs į taromato patalpą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalaudamas nukentėjusiąją atiduoti jam jai priklausantį taromato čekį, nukentėjusiajai atsisakius jį atiduoti,panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu, rankomis suimdamas nukentėjusiąją už kaklo, pargriaudamas ją ant grindų, rankomis užspausdamas jos burną, jėga neleisdamas nukentėjusiajai pakilti nuo grindų, iš nukentėjusiosios rankos ištraukdamas taromato čekį, taip veikdamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose jos žastuose ir kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, ir tokiais veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai O. V. priklausantį turtą – taromato čekį, kurio vertė 0,40 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į taromato patalpą atėjo kitas žmogus.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, nes jis pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

IV. Dėl skirtinos bausmės

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą – plėšimą, viešoje vietoje – taromate. Pasikėsinta įgyti turto vertė yra nedidelė (0,40 Eur), tačiau tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad tolimesni kaltinamojo veiksmai nutrūko tik todėl, kad į taromatą užėjo pašalinis asmuo.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo laipsnį, jo teigimu, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina Sodra registro duomenys, nevedęs, pragyvenimui lėšų teigia gaunantis iš pašalpų. Be to, svarbu ir tai, kad A. R. anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, tai neigiamai jį charakterizuoja.

Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios nuobaudos rūšies minimalus dydis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė privalomai mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 24 d. 19.45 val. iki 2022 m. liepos 26 d. 13.24 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, atsižvelgiant į išnykusį teistumą laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis yra įsidarbinęs, jo darbingumas yra ribotas, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, t. y. įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. R., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 310 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors A. R. yra formaliai įsidarbinęs, tačiau bylos nagrinėjimo metu realiai nedirbo ir iš to pajamų neturėjo, teisiamojo posėdžio metu A. R. nurodė, kad iki šiol pragyveno iš invalidumo pašalpos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. R. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas su CD laikmena, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti. Laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. liepos 24 d. 19.45 val. iki 2022 m. liepos 26 d. 13.24 val. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.