Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. U. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 2019-06-21 Ignalinos r. sav., dėl atsakovo E. U., vairavusio transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria vairavo atsakovas, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas tarp ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2002-03-29 sudarytos Paslaugų teikimo Sutarties Nr. 1 ( toliau ir – Sutarties ) pagrindu ( Sutarties 1.1 p. ), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ ) nuostatomis, pagal nukentėjusiosios asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, išmokėdamas nukentėjusiam asmeniui 1587 € dydžio draudimo išmoką. Žala apskaičiuota žalos sąmatos, transporto priemonės vidutinės rinkos vertės nustatymo skaičiuotės, išvados apie transporto priemonės rinkos vertę, išvados apie transporto priemonės likutinę vertę ir žalos apskaičiavimo išvados duomenimis bei pranešimu apie 2019-06-21 eismo įvykį. Ieškovas 2019-08-05 mokėjimo nurodymu kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1587 € išmoką ( Sutarties 2.1.3 p. ) ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas 2019-09-04 ir 2019-10-24 raštu pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas grąžinti ieškovo išmokėtą 1587 € sumą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ( transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t. ), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą ( identifikuotą ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu ( Sutarties 1.1 p. ), vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, apskaičiavo 1587 € dydžio žalą, kurią atlygino išmokėdamas nukentėjusiam asmeniui 1587 € dydžio draudimo išmoką. Atsakovas yra pripažintas kaltu dėl minėtos autoavarijos kilimo, todėl turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašomos priteisti sumos dydžio neginčija, todėl laikytina, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra ( CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 1587 € dydžio nuostoliai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 1587 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2020-02-07 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 36 € dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 36 € dydžio žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.263, 6.270, 6.280 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš E. U. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1587 € nuostolių, 36 € bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1623 € ( vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris € ) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 1587 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2020-02-07 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.