- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-3019-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18125-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- Č. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Č. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti praleistą terminą motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad jo motina J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K., jiems esant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė J. S.. Santuokos metu 1992 m. balandžio 2 d. J. K. ir L. K. įsigijo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas tik L. K. vardu. Pareiškėjo teigimu, 1/2 dalis buto priklauso pareiškėjo motinai J. K., nes įgytas santuokos metu nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. J. K. testamento nepaliko, todėl likęs po motinos mirties turtas gali būti paveldėtas pagal įstatymą. Pareiškėjas su savo seserimi J. S. yra pirmos eilės įpėdiniai, o motinos sutuoktiniui, kaip palikėją pergyvenusiam įpėdiniui paveldint pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais priklauso 1/4 dalis J. K. palikimo. Po J. K. mirties, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. po sutuoktinės J. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Tik po L. K. mirties pareiškėjas sužinojo, jog 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ir pareiškėjo motinai J. K.. L. K. testamentu visą jam priklausiusį turtą paliko savo dukrai J. S., kuri kreipėsi į Vilniaus m. 35 notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Civilinės bylos Nr. 2YT-43052-816/2017 nagrinėjimo metu J. S. žadėjo pareiškėjui, kad parduos paveldėtą butą ir išmokės kompensaciją už pareiškėjui priklausančią motinos palikimo dalį, tačiau ji savo pažado neištesėjo. Pareiškėjui buvo diagnozuota onkologinė liga, o nuo 2017 m. lapkričio 6 d. neterminuotai nustatytas specialių poreikių lygis. Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 9 d. gydėsi Nacionaliniame vėžio institute ir onkologine liga serga iki šiol. Pareiškėjas teigė, jog svarbios termino praleidimo priežastys yra tai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir prieš tai niekada neteko spręsti paveldėjimo klausimų, be to, sunki liga turėjo reikšmės jo galimybėms įgyvendinti savo teisę, t. y. tai buvo priežastimi, kodėl pareiškėjas laiku nesikreipė į notaro biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai į motinos palikimą niekam nėra išduoti, todėl termino priimti motinos palikimą pareiškėjui atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų teisių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas terminą praleido daugiau kaip 6 metus (t. y. žymiai). Jei pareiškėjas įrodytų, kad buvo svarbios termino praleidimo priežastys, tai neprieštarautų dėl termino atnaujinimo.
3. Suinteresuotas asmuo J. S. prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesirūpino mama iki jos mirties, neprisidėjo prie mamos laidotuvių išlaidų, nesirūpino kapo sutvarkymu. Po mamos mirties likusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu rūpinosi ne pareiškėjas, o J. S. ir tėvas L. K.. 2012 m. metais pareiškėjas nesirgo jokia liga, kuri jam būtų sutrukdžiusi laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad mamai su L. K. priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes butas buvo privatizuotas 1992 m. balandžio 2 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi Č. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo atmetė. Priteisė iš Č. K. 250 Eur atstovavimo išlaidų J. S..
5. Teismas nustatė, kad J. K. (buvusi K.) yra pareiškėjo Č. K. motina. J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K. ir jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė J. S. (buvusi K.). J. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o jos sutuoktinis L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra įregistruota J. K. surašytų testamentų, o L. K. 2015 m. liepos 23 d. paliko testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6 notarų biuro, kuriuo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. S. ir jos dukroms. J. S. 2017 m. liepos 14 d. pateikė Vilniaus m. 35 notarų biurui pareiškimą dėl tėvo L. K. palikimo priėmimo.
6. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-43052-816/2017 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sutuoktinis L. K. po J. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Toje byloje pareiškėjas dalyvavo suinteresuotu asmeniu ir neprieštaravo, kad pagal J. S. pareiškimą būtų nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas. Ginčo butas registruotas L. K. vardu. Pareiškėjui nuo 2017 m. lapkričio 6 d. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nuo 2017 m. gegužės 15 d. nustatytas 65 procentų netektas nedarbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad pareiškėjas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis yra 0-25 procentai. Nacionalinio vėžios instituto išduotame išraše nurodyta, kad pareiškėjui diagnozė (duomenys neskelbtini) nustatyta 2017 m. vasario 1 d.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jo nežinojimas apie esamą motinos nuosavybę yra svarbi priežastis, pateisinanti termino praleidimą. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), kai galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalies nuostata apie tai, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuo to laiko iki pareiškėjo kreipimosi į teismą (2018 m. birželio 13 d.) praėjo daugiau kaip 6 metai. Teismo nuomone, per tokį ilgą laiką, net ir įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pagal jo išsilavinimą, socialinę padėtį gal ir turėjo kiek mažesnes galimybes išsiaiškinti, ar po mamos mirties liko koks nors turtas, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo Č. K. pareigos imtis bent minimalių veiksmų tam, kad sužinoti, ar nereikia pateikti notarų biurui pareiškimo dėl motinos palikimo priėmimo.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys apie jo sunkią sveikatos būklę yra 2017 m. laikotarpio, todėl nėra reikšmingi sprendžiant termino dėl kreipimosi priimti palikimą, praleidimo priežasčių, kurios buvo reikšmingos po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), svarbumo klausimą. Teismas konstatavo, kad 2012 m. pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia, jog būtų sutrukdžiusi įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į motinos palikimą. Pažymėjo, kad net ir nuo momento, kai pareiškėjas, jo teigimu, sužinojo apie motinos palikimą, dalyvaudamas civilinėje byloje Nr. 2YT-43052-816/, jis į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams. Teismo nuomone, toks pareiškėjo veikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų numatytą terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių svarbių priežasčių. Pareiškėjas, inicijuodamas šią bylą sugebėjo įgyvendinti savo teises, o jokių svarbių priežasčių, buvusių po motinos palikimo atsiradimo ((duomenys neskelbtini)), kurios galėjo iš tikro sutrukdyti pareiškėjui per nustatytą terminą priimti motinos palikimą, nenurodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas (apeliantas) Č. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjui terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. K. palikimui priimti. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Apeliantas nurodo, kad buto privatizavimo metu jis buvo 38 metų amžiaus ir negyveno ginčo bute, todėl susitarti dėl ginčo buto privatizavimo negalėjo. Apie tai kaip jo motinos šeimos nariai susitarė pirkti butą ir kieno vardu sudarė buto pirkimo sutartį jam nebuvo žinoma. Mirus jo motinai, jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas joks nekilnojamasis turtas. Po motinos mirties bute toliau liko gyventi jos sutuoktinis L. K.. Kadangi po motinos mirties į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė nei jos sutuoktinis L. K., nei jo sesuo J. S., pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad likęs butas yra motinos sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl nebuvo pagrindo įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl po motinos mirties atsiradusio palikimo priėmimo.
9.2. Sužinojęs apie motinos palikimą, t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2YT-43052-816/2017, apelianto nuomone, jis per protingą terminą ėmėsi veiksmų palikimui priimti. Anksčiau tokių veiksmų atlikti negalėjo, nes nuo 2017 m. sausio mėn. serga onkologine liga, buvo gydomas stacionare, operuotas. Be to, apeliantas minėtos bylos nagrinėjimo metu ir po sprendimo priėmimo buvo įsitikinęs, kad jo sesuo su juo pasidalins motinos palikimą, todėl iš karto nesikreipė į notarą.
9.3. Apeliantas teigia, kad faktinė aplinkybė, kad paveldimas turtas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, bei jo sesers pažadai, kad turtą jie pasidalins geruoju pas notarą, laikytina objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad po motinos mirties pareiškėjas nesidomėjo turto išlaikymu, neišreiškė valios priimti nekilnojamąjį ar kitą paliktą motinos turtą. Faktas, kad J. ir L. K. turėjo nuosavybės teise butą buvo išviešinti įstatymo nustatyta tvarka ir pareiškėjas, kaip pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis turėjo galimybę sužinoti apie motinai priklausantį turtą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo elgesys po motinos mirties nesudaro galimybės laikyti terminą palikimui priimti praleistą dėl pateisinamos priežasties.
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių. Jei į bylą pateikti dokumentai, liudytojų parodymai ir/ar kiti įrodymai, leistų teismui vienareikšmiškai įsitikinti, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, tai jis neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad J. K. (buvusi K.) yra pareiškėjo Č. K. motina. J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K., jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė J. S. (buvusi K.). Santuokos metu 1992 m. balandžio 2 d. J. K. ir L. K. įsigijo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas L. K. vardu. Pareiškėjo motina J. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o jos sutuoktinis L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra įregistruota J. K. surašytų testamentų, o L. K. 2015 m. liepos 23 d. paliko testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6 notarų biuro, kuriuo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. S. ir jos dukroms. J. S. 2017 m. liepos 14 d. pateikė Vilniaus m. 35 notarų biurui pareiškimą dėl tėvo L. K. palikimo priėmimo.
15. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: kad tik po L. K. mirties sužinojo, jog ginčo butas priklauso ir jo motinai J. K., be to sunkiai sirgo ir negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat sesers pažadai, kad turtą pasidalins geruoju, buvo priežastis palikimo priėmimo termino praleidimui.
16. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti palikimo priėmimo būdai, o CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pažymėtina, jog terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
17. Nustatyta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Apeliantas jį turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2018 m. birželio 13 d., t. y. po 6 metų. Nors apeliantas nurodo, kad sunki jo sveikatos būklė buvo viena iš termino praleidimo priežasčių, tačiau pažymėtina, kad duomenys apie apelianto sunkią sveikatos būklę pateikti už 2017 metus. Duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas sunkiai sirgo 2012 metais, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2012 metais pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia, jog būtų sutrukdžiusi jam įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į motinos palikimą.
18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog apie tai, kad ginčo buto 1/2 dalis priklauso mirusiai motinai, sužinojo civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo, nagrinėjimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nežinojimas apie esamą motinos nuosavybę nėra svarbi priežastis, pateisinanti termino palikimui priimti praleidimą, apeliantas galėjo kreiptis į notarą, kuris būtų suteikęs visą būtiną informaciją dėl paveldėjimo. Įvertinus laiko tarpą nuo palikimo atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nenurodė jokių svarbių priežasčių galinčių pateisinti jo pasyvų elgesį. Pareiškėjo pareiškimas dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas 2018 m. birželio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo pareiškėjo sužinojimo apie palikimo atsiradimą ir praėjus daugiau nei 6 metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad per tokį ilgą laiką, net ir įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pagal jo išsilavinimą, socialinę padėtį gal ir turėjo mažesnes galimybes išsiaiškinti, ar po motinos mirties liko koks turtas, tačiau tai nepaneigia jo pareigos imtis bent minimalių veiksmų tam, kad sužinoti ar nereikia pateikti notarų biurui pareiškimo dėl motinos palikimo priėmimo. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių ir pagrindų jį atnaujinti nėra.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ją naikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Č. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.