- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1055-873/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- O. K.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. K. 2014 m. rugpjūčio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, stadione, adresu Vilniuje, Minties g. 3, paėmė nukentėjusiojo A. D. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y300“, 499 litų vertės (144,52 eurų), su jame buvusia „Tele 2“ sim kortele, 20 litų (5,79 eurų) ir atminties kortele, 40 litų vertės (11,58 eurų), šiais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiojo A. D., nedidelės, 559 litų (161,89 eurų), vertės turtą.
O. K. kaltu dėl vagystės prisipažino. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad nurodytą dieną jis sutiko A. D. ir jo kaimyną A. Š.. Jie sėdėjo, buvo degtinė, alus, pavaišino O. K. alumi. O. K. pamatė pas A. D. telefoną. A. D. buvo išgėręs, jam O. K. padėjo sutvarkyti rankinę, O. K. davė dar alaus išgerti, jis alų įdėjo į rankinę. O. K. pasakė A. D., kad gali padėti jam pareiti į namus, nes jis vos stovėjo ant kojų. A. D. pargriuvo, bet pasakė, kad nueis pats. O. K. nuėjo į kitą pusę, į parduotuvę. A. Š. paskui pradėjo skambinti draugė, O. K. nuėjo į stotelę. Jam paskambino A. D., pasakė, kad pametė telefoną, klausė, ar O. K. jį matė, O. K. pasakė, jog nematė. Tada O. K. grįžo į tą vietą, kur jie buvo. Turėjo prožektorių, pradėjo ieškoti telefono. Pamatė telefono dangtelį. Paėjęs toliau, pamatė telefoną, gulintį tarp krūmų. Baterijos nebuvo, ją vėliau surado. Kortelės nebuvo, viskas buvo išardyta. O. K. paėmė, įstatė savo kortelę, telefonas nepriėmė jo PIN kodo. Atminties ir SIM kortelės jau nebuvo. O. K. paėmė telefoną, nuvažiavo namo. Paskui jis suprato, kad tai gali būti A. D. telefonas. Reikėjo pinigų, telefoną atidavė į lombardą. Telefonas grąžintas. Kodėl telefono negrąžino, nežino. Buvo išgėręs, padarė klaidą. Į lombardą jis važiavo po savaitės, tada išgėręs nebuvo. A. D. pats išėmė alų iš rankinės. O. K. rankų į rankinę nekišo. Kai O. K. rado telefoną, įstatė savo kortelę. Telefonas įsijungė, veikė, bet buvo užblokuotas, jo negalėjo įjungti. A. D. jam paskambinęs reikalavo grąžinti kortelę, O. K. jam pasakė, kad jokios kortelės nebuvo, jei būtų buvusi, grąžintų. Papildomai O. K. paaiškino, kad viskas buvo vakare. O. K. paprašė A. D. kelių gurkšnelių alaus, tada butelį įkišo atgal į rankinę. O. K. siūlė palydėti A. D. namo, bet jis pasakė, kad eis pats, tada O. K. nuėjo į „Senukus“. Jis laukė stotelėje autobuso, kai jam paskambino A. D., pasakė, kad dingo telefonas, tada O. K. grįžo, apėjo tą vietą, rado telefoną jau išardytą.
Nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad nurodytą dieną jie „taisė sveikatą“, vakare prieš tai buvo gėręs. Pamatė O. K., pasikvietė. Pajautęs, kad jam negera, A. D. suprato, jog turi eiti namo, dar netyčia išvertė rankinę. Jam sudėjo rankinę O. K., kaip sakė A. Š., nes A. D. nelabai atsimena. Grįžęs nutrenkė rankinę, atsigulė. Naktį jis ieškojo telefono, mama jam pasakė, kad jau patikrino, jis atėjo be telefono. Ji pasakė, kad ieškotų, kur gėrė. Telefonas dar veikė iki ryto, A. D. pagalvojo, kad tamsoje neieškos. Skambino O. K., paklausė, ar rado telefoną, ar užblokavo. A. Š. A. D. pasakė, kad jis pagaliau suprato, kodėl O. K. landžiojo po jo rankinę. Pats A. D. to neatsimena. A. Š. pasakė, kad pagąsdins O., skambino jam tris dienas, bet tas vis tiek sakė, kad telefono neėmė. Vasarą 23-24 val. dar šviesu, po 5 min. telefono nebūtų likę. Nurodytą dieną jie trise sėdėjo ant vamzdžio, turėklų sportui. A. D. išvirto rankinė. A. Š. pasakė, kad išvirto rankinė, O. K. ją sutvarkė. A. D. jau sunkiai prisimena. Jie visi žiūrėjo nuotraukas. Telefonas visada būda džinsų kišenėje. Kai žiūrėjo nuotraukas, telefonas buvo rankose. Kai išgėrė, A. D. telefoną gal į rankinę, gal į kišenę įkišo telefoną, buvo girtas. Paprastai jis visada laikydavo telefoną kišenėje. Ir dabar turi du telefonus kišenėse. A. D. vakare buvo gėręs alų ir degtinę, tai buvo jau kitos dienos vakaras. A. D. jautėsi labai išgėręs, atsikėlė jau nieko nesuvokdamas. A. D. nuėjo tiesiai į namus, į lovą. „Samsung“ telefonas buvo džinsų kišenėje. Gal ir galėjo tuo metu telefoną įsidėti į rankinę, negali pasakyti, kaip ten buvo. Rankinės išvirtimą matė A. Š.. Rankinė buvo išvirtusi pabaigoje, kai jau visi buvo girti. Kaip A. Š. sakė, O. K. sudėjo visą rankinę. Ten buvo ir pinigų, niekas daugiau nedingo. Kortelė, atrodo, dar po 03 val. veikė. A. Š. A. D. naktį neskambino, O. K. sakė, kad skambino jam, bet to neprisimena. Kitą dieną O. K. klausė, ar jis surado telefoną. A. D. telefonas iškristi negalėjo, nes labai saugodavo. Eidamas nebuvo pargriuvęs. Iš namų A. D. išėjo apie 12 val. dienos, jie sėdėjo visą dieną. Nebuvo taip, kad A. D. dėl girtumo nesugebėjo įjungti telefono. Atsimena, kad žiūrėjo nuotraukas. A. D. kreipėsi į policiją po trijų dienų, nes norėjo viską išsiaiškinti. Tuo metu jam pasirodė, kad telefonas buvo rankinėje, bet paskui A. D. pagalvojo, kad jis visada kišenėje nešiojosi telefoną. Gal sėdint nepatogu buvo telefoną trauktis, todėl darė prielaidą, kad telefonas galėjo būti ir rankinėje.
Liudytojas A. Š. paaiškino, kad dieną, kai buvo įvykis, jis išgėrinėjo kartu su A. D.. Pro šalį ėjo O. K., jį pasikvietė, smarkiai išgėrusiam A. D. pradėjo surinkinėti atsegtą rankinę. Paskui su A. D. išsiskyrė, jis šiaip taip nukeliavo namo. Kitą dieną A. D. paskambino, klausė, ar A. Š. nežino, kur yra jo telefonas. A. Š. atsakė, kad, greičiausiai, žino, skambino O. K., prašė grąžinti telefoną, šis prisiekinėjo, kad jokio telefono neėmė. Tą dieną A. Š. kartu su A. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo gerti ryte. A. Š. gėrė alų, A. D. – degtinę ir alų, bet jis jau buvo ir taip apsvaigęs. Viskas vyko ryte, tęsėsi apie valandą, iki 12 val., A. Š. grįžo apie 14 val. A. Š. matė A. D. telefoną, kai jis bandė išsitraukti, parodyti nuotraukas, bet nesugebėjo įjungti. A. D. ištraukė telefoną iš rankinės. Rankinėje buvo gėrimai, kiti daiktai, telefonas. A. D. tą dieną turėjo du telefonus. Antrasis telefonas buvo rūbuose. Telefonas, kuriame buvo nuotraukos, buvo rankinėje, nes, kai A. D. nesugebėjo jo įjungti, įmetė atgal į rankinę. Paskui buvo O. K. pagalba susegti rankinę. Ji buvo atsegta, bet tai niekam netrukdė. Nebuvo rankinė išvirtusi, niekas nebuvo iškritę. A. D. dėl girtumo nesugebėjo įjungti aparato, tada numetė jį atgal į rankinę. Paskui prasidėjo O. K. padėjimai susegti rankinę, jis kalbėjo, kad A. D. išvartys savo daiktus. Ar P. K. buvo įkišęs rankas į rankinę, A. Š. nematė. Telefonas negalėjo iškristi, A. Š. būtų jį matęs. Pasėdėjus, A. D. norėjo eiti namo. O. K. jį palydėjo iki tvoros. Paskui A. D. nuėjo jau vienas, A. Š. pasakė, kad eina į parduotuvę, O. K. pasisiūlė eiti su juo. Jie išgėrė butelį alaus, paskui A. Š. nuėjo į namus. Apie telefono dingimą A. Š. sužinojo kitą dieną, kai jam apie 12 val. paskambino A. D.. A. Š. įtarė, kad telefonas gali būti pas O. K.. Visas įvykis buvo ryte, gal 10-12 val., tikrai pirmoje dienos pusėje. Telefonas buvo „Huawei“. A. D. pargriuvęs nebuvo. O. K., neva, daiktus tvarkė prieš susegant rankinę.
Pareiškimo duomenimis, A. D. 2014 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. naktį pasigedo mobilaus ryšio telefono, jis dingo neaiškiomis aplinkybėmis. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val., jis su kaimynu A. Š. sėdėjo stadione, adresu Minties g. 3, Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu A. D. savo krepšyje turėjo išmanųjį mobilaus ryšio telefoną „Huawey“. Po to prie jų prisijungė kaimynas O., kuris kartu su jais gėrė. A. D. nieko įtartino nepastebėjo, visi daiktai jo krepšyje yra, išskyrus dingusį telefoną ( b. l. 3).
Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-09-24 protokolo duomenimis, O. K. pateikė lombardo paskolos bilieto Nr. D-195 kopiją ( b. l. 34). Iš Lombardo paskolos bilieto Nr. D-195 matyti, kad O. K. įkeitė mobilaus ryšio telefoną „Huawey“ ( b. l. 35).
Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-09-24 protokolo duomenimis, lombardo darbuotojas pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawey“ ( b. l. 36).
Telefonas „Huawey“ po apžiūros (b. l. 16-8), pakvitavimu ( b. l. 19) grąžintas nukentėjusiajam.
Teismas, vertindamas asmenų parodymus apie telefono vagystę, daro išvadą, kad jie yra prieštaringi.
Kaltinamasis teigė, kad jis telefoną rado grįžęs į išgertuvių vietą, po to, kai pasigedęs telefono jam paskambino A. D..
Nukentėjusysis A. D. nurodė, kad jam nežinomos telefono dingimo aplinkybės. Įvykio metu jis buvo išgėręs, tiksliai visko neatsimena. Jis darė prielaidą, jog telefonas buvo rankinėje, paprastai telefonus nešiojasi kelnių kišenėse. Apie tai, kad jam išvirto rankinė, O. K. ją sutvarkė, A. D. pasakė A. Š., pats jis to neprisimena. Jis darė prielaidą, kad telefonas galėjo būti ir rankinėje.
Liudytojas A. Š. parodė, kad jis A. D. telefoną matė, kai šis bandė išsitraukti, parodyti nuotraukas, bet nesugebėjo įjungti. Telefonas, kuriame buvo nuotraukos, buvo rankinėje, nes, kai A. D. nesugebėjo jo įjungti, įmetė atgal į rankinę. Paskui buvo O. K. pagalba susegti rankinę. Ji buvo atsegta, bet tai niekam netrukdė. Nebuvo rankinė išvirtusi, niekas nebuvo iškritę. Ar O. K. buvo įkišęs rankas į rankinę, A. Š. nematė. Telefonas negalėjo iškristi, A. Š. būtų jį matęs. Apie telefono dingimą A. Š. sužinojo kitą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą dėl telefono vagystės būtent iš rankinės, bylos nagrinėjimo metu negauta. Visų apklaustų asmenų parodymais, įvykio metu jie buvo vartoję alkoholio, A. D. – smarkiai apsvaigęs. Teismas vertina, kad ši aplinkybė įtakojo asmenų gebėjimą įsiminti įvykio aplinkybes, duoti apie juos parodymus. Teismas šią išvadą daro remdamasis ir aplinkybe dėl asmenų nurodomo įvykio laiko – O. K. ir nukentėjusysis A. D. nurodė įvykį vykus vakare, šią aplinkybę A. D. nurodė ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo, tuo tarpu A. Š. apklausos metu tvirtino, kad įvykis vyko ryte, iki 12 val. Taip pat, A. D. teisme parodė, kad jis išgertuvių metu rodė nuotraukas, A. Š. teisme teigė, jog dėl girtumo A. D. nesugebėjo įjungti telefono. Nukentėjusysis A. D. paaiškino, jog įvykio dieną jo rankinė buvo išvirtusi, apie tai jam papasakojo A. Š., tuo tarpu A. Š., apklaustas liudytoju, teigė, jog A. D. rankinė nebuvo nukritusi. Išvada apie asmens kaltę negali būti grindžiama prielaidomis. Abejonės, kai jų negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Teismas daro išvadą, kad telefono paėmimo iš rankinės momento nematė nei A. Š., nei A. D., nukentėjusysis A. D. teisme negalėjo patvirtinti, kur jis laikė telefoną, - nurodė, kad jis jautėsi labai išgėręs, atsikėlė jau nieko nesuvokdamas, gal ir galėjo tuo metu telefoną įsidėti į rankinę, negali pasakyti, kaip ten buvo. Teismas vertina, kad kaltinamojo parodymai apie tai, jog nukentėjusiojo telefoną jis, grįžęs į išgertuvių vietą, paėmė nuo žemės, negrąžino nukentėjusiajam, bylos duomenų visuma nepaneigti, todėl kaltinamojo veika iš BK 178 str. 2 d., numatančio atsakomybę už kišenvagystę, perkvalifikuotina į BK 178 str. 4 d., numatantį atsakomybę už nedidelės vertės turto vagystę (pagrobto turto vertė – 559 litų (161,89 eurų ). Nusikalstamos veikos tikslus laikas asmenų parodymais nenustatytas, ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas vertina jo kaltės prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamasis neteistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas ( b. l. 60), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( b. l. 63), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas ( b. l. 64), gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ( b. l. 65), iš dalies darbingas – nustatytas 55 procentų darbingumas ( b. l. 52).
Nusikalstamą veiką O. K. padarė būdamas neteistas, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta iki 2015 m. sausio 1 d., MGL dydis skaičiuojamas pagal tuomet galiojusį dydį – 130 Lt, tada konvertuojamas į eurus.
O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 48-49), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
O. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., skirti bausmę – 6 MGL dydžio baudą (225,90 Eur/780 Lt).
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, O. K. palikti, kol įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.