- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- A-143-1354-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01216-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. B. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas, Širvintų rajono policijos komisariatas) 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 10-95-IL-89 ir įpareigoti išduoti jam neterminuotą leidimą laikyti ir registruoti dujinį pistoletą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrių su prašymu išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (toliau – ir Leidimas), kurį jis nusipirko savigynai, kai dar nebuvo reikalingas leidimas tokio ginklo įgijimui, laikymui ir registravimui. Pareiškėjo teigimu, pasikeitus įstatymo nustatytai tvarkai, jis nutarė įteisinti turimą dujinį pistoletą, kaip numatyta įstatyme. Tačiau 2011 m. gegužės 10 d. Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialistas priėmė skundžiamą sprendimą, pagal kurį leidimas jam neišduotas, nes 1990 m. rugpjūčio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimu, o 1992 m. balandžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismas nuteisė jį pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir 148 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose yra nustatyti apribojimai, kuriems esant asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų, iš kurių vienas yra asmens nepriekaištinga reputacija (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d.). Asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį straipsnio sankcijoje numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo terminą, o jis 1992 m. balandžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo buvo nuteistas pagal BK 148 straipsnio 5 dalį, kurios sankcijoje numatyta iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjo manymu, priimtas administracinis aktas ir atliktas veiksmas pažeidžia jo teises ir interesus, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2010 m. gruodžio 14 d. priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Nr. XI-1146 įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d., tačiau šio įstatymo nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklą įsigijo iki šio įstatymo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotoju pagal darbo sutartį ir turi leidimą nešiotis ginklus (leidimas Nr. 9187-337), tarp jų ir kovinį ginklą. Paminėtas leidimas galioja iki 2016 m. sausio 28 d. Taigi skundžiamas sprendimas nelogiškas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi, jį priėmus, jis turi teisę nešiotis kovinį ginklą, o dujinio pistoleto – ne. Be to, pareiškėjo manymu, asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo, o jo teistumas yra išnykęs (pagal Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį jis buvo nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, tačiau dėl amnestijos bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių, o 1996 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi jis buvo lygtinai atleistas nuo bausmės atlikimo), todėl pagal BK 97 straipsnio 6 dalį laikoma, kad jis neturi teistumo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9–10) nesutiko su skundu.
Atsakovas nurodė, kad teisė laikyti ginklą suteikiama asmenims, kuriems keliami tam tikri reikalavimai: dėl asmens sveikatos būklės, dėl asmens nepriekaištingos reputacijos. Asmens nepriekaištingos reputacijos sąrašas baigtinis (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d.). Pareiškėjas 1992 m. balandžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuteistas už plėšimą, o tai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kai pareiškėjas įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 148 straipsnio 5 dalyje, BK už šį nusikaltimą buvo numatyta maksimali bausmė iki 12 metų laisvės atėmimo, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi įstatymas taikomas tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po įstatymo įsigaliojimo. Iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje dujinių pistoletų (revolverių) apyvarta nebuvo reglamentuota taip, kad būtų atliekami asmenų patikrinimai pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnius bei asmenims, kurie atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, būtų išduodami leidimai. Toks dujinių pistoletų (revolverių) apyvartos reglamentavimas atsirado nuo 2011 m. kovo 1 d. Todėl pareiškėjo atžvilgiu taikomas nuo 2011 m. kovo 1 d. galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis pareiškėjui negali būti taikoma, nes leidimas jam išduodamas pirmą kartą, o iki 2011 m. kovo 1 d. dujinių pistoletų (revolverių) registracija nebuvo vykdoma, leidimai jiems nebuvo išduodami, ir asmenims, ketinantiems įsigyti dujinius pistoletus (revolverius), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniai iš viso nebuvo taikomi. Parduotų dujinių pistoletų (revolverių) apskaitą vykdė tik ginklais prekiaujančios įmonės, turinčios licenciją jais prekiauti. Jeigu pareiškėjui būtų išduotas leidimas, jis įgytų galimybę ne tik įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinį pistoletą (revolverį), kurį įsigijo iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo, tačiau ir įsigyti neribotą tokių ginklų kiekį ateityje, o to jis negalėtų padaryti pirmą kartą kreipdamasis dėl leidimo išdavimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (b. l. 50–54) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Širvintų rajono policijos komisariato priimto administracinio akto – 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 10-95-IL-89 ,,Dėl neterminuoto leidimo neišdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-76 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje bei 148 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, pagal BK 148 straipsnio 2 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Subendrinus bausmes, pareiškėjas buvo nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Teismas vadovavosi 1961 m. birželio 26 d. BK 148 straipsnio 2 dalimi (1982 m. gruodžio 29 d. įsako Nr. X-2767 redakcija). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. Širvintų rajono policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir užregistruoti dujinį pistoletą EKOL MAJOR, kal. 9 mm P. A. savigynai, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Širvintų rajono policijos komisariatas 2011 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 10-95-IL-89 neišduoti pareiškėjui leidimo, kadangi jis 1992 m. balandžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį pagal tuo metu galiojusią BK redakciją numatyta didžiausia bausmė buvo iki 12 metų laisvės atėmimo, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnį, asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų ir šaudmenų, jei nėra nepriekaištingos reputacijos. Teismas įvertino iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 6 straipsnio 4 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), 2002 m. sausio 15 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalies, 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 (įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d.) 5 straipsnio 6 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 priedo 2 straipsnio 4 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešiotis dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6, 8, 9, 19 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 57 punkto nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, kadangi jis siekia gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinį pistoletą (revolverį), kuriam įsigyti, laikyti (nešiotis) pagal ankstesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimo nereikėjo. Jo atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatyti apribojimai gauti leidimą iki 2011 m. kovo 1 d. nebuvo taikomi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis taikytina asmenims, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. įsigijo ginklus, tačiau nuo tos dienos įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija jų atžvilgiu numatė griežtesnius apribojimus, nei prieš tai galiojusi redakcija, t. y. tokiems asmenims, kuriems iki 2011 m. kovo 1 d. galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyti apribojimai. Kad turi būti atliekami asmenų, siekiančių įgyti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešioti) ir registruoti dujinį pistoletą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., patikrinimai, patvirtina Aprašo 19 punktas, Taisyklių 53 punktas. Be to, Taisyklių 59.3 punkte nustatyta, kad neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti Leidimą Širvintų rajono policijos komisariate buvo gautas 2011 m. balandžio 15 d., t. y. įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai. Teismas pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikytos 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos (17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 1 p.). Skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl pagal 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teistumo, nes C kategorijos ginklo įsigyti ir turėti fiziniai asmenys dėl teistumo negali ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kuris buvo nurodytas skundžiamame sprendime, bet Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pareiškėjo atžvilgiu netaikė. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti apskųstą sprendimą, administracinėje byloje teismas nenustatė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Širvintų rajono policijos komisariatas pagrįstai nusprendė pareiškėjui neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ir neregistruoti dujinio pistoleto EKOL MAJOR, kal. 9 mm P. A., Nr. EM7100202, skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Jame aiškiai išdėstyti motyvai, pagrindžiantys atsisakymą patenkinti prašymą, nurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis rėmėsi pareigūnas. Ginčijamas aktas, pasirašytas policijos įstaigos vadovo, atitinka Taisyklių reikalavimus, keliamus sprendimams atsisakyti išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Nėra juridinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. Pripažinus, kad administracinis aktas dėl neterminuoto leidimo neišdavimo yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti ir registruoti dujinį pistoletą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 58–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jam netaikytina Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis. Pažymi, kad nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija dujinius pistoletus perkėlė iš D kategorijos į C kategoriją, ir jų įsigijimui bei turėjimui pradėjo galioti šios redakcijos 18 straipsnio reikalavimai. Senos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio reikalavimus jis atitinka ir dabar, o naujos – ne. Nauja įstatymo redakcija iš esmės pakeitė 18 straipsnyje numatytą nepriekaištingo asmens sąvoką ir ją sugriežtino, taip pat ir sprendžiant jo, kaip nepriekaištingos reputacijos asmens, klausimą. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ir nustatė išlygą, numatytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad leidimo įsigyti dujinį pistoletą nereikėjimas ankstesnėje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje reiškia ir naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų jam taikymą, taip pat Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies netaikymą, sprendžiant anksčiau įsigyto dujinio pistoleto klausimą. Pareiškėjo nuomone, griežtesnių apribojimų atsiradimas dabar galiojančioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje negali būti siejamas su leidimo dujinio pistoleto įsigijimui neprivalomumu ankstesnėje šio įstatymo redakcijoje. Tiek ankstesnės, tiek dabar galiojančios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 17 straipsnis aptaria asmenis, galinčius įsigyti ir turėti ginklus. Dujinį pistoletą jis jau turi ir jį įsigijo legaliai, kaip asmuo, atitinkantis tuo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, kadangi jis siekia gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinį pistoletą, kuriam įsigyti, laikyti (nešiotis) pagal ankstesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimo nereikėjo. Pareiškėjo atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatyti apribojimai gauti leidimą iki 2011 m. kovo 1 d. nebuvo taikomi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis taikytina asmenims, kurie iki 2011 m. kovo 1 d. įsigijo ginklus, tačiau nuo tos dienos įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija jų atžvilgiu numatė griežtesnius apribojimus, nei prieš tai galiojusi redakcija, t. y. asmenims, kuriems iki 2011 m. kovo 1 d. galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyti apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos matyti, kad 2011 m. balandžio 15 d. pareiškėjas padavė atsakovui prašymą išduoti leidimą turėti (laikyti ir nešioti) savigynai dujinį pistoletą, kurį jis įsigijo 2008 m. gegužės 20 d. ir faktiškai turėjo iki tol, kai toks leidimas tapo privalomu pagal 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusią naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Utenos rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 5 dalį (t. y. už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) laisvės atėmimu 8 metams ir šešiems mėnesiams. Kolegija pažymi, kad šios faktinės bylos aplinkybės ginčo šalys nekvestionuoja. Šalys taip pat nekvestionuoja, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusio nuo 2011-03-01) taikymo prasme ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, tarp jų ir dujinio pistoleto.
Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011-03-01, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma byloje nagrinėjamoje situacijoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamame atsakovo sprendime nurodyta argumentacija, teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija, pagal kurią paminėtas jo teistumas nebuvo kliūtimi turėti jo legaliai įsigytą dujinį pistoletą. Šiai pozicijai pagrįsti pareiškėjas nurodė ir aplinkybę, kad, dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotoju pagal darbo sutartį, turi iki 2016 m. sausio 28 d. galiojantį leidimą nešiotis ginklus (leidimas Nr. 9187-337), tarp jų ir kovinį ginklą.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus ginčo šalių argumentus, kolegija pripažįsta būtina pateikti byloje taikytinos teisės normos (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. abiejų nurodytų redakcijų) galiojimo laike ir tarpusavio sąsajos aiškinimą. Tai darydama, kolegija pažymi, kad situacija dėl abiejų paminėtų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijų taikymo laike yra specialiai aptarta (sureglamentuota) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Aptariamo priedo straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aptarta situacija, kaip turi būti legalizuoti tie ginklai (tarp jų ir nagrinėjamam ginčui aktualūs dujiniai pistoletai), kuriems pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimai juos įsigyti ir turėti nebuvo reikalingi, o po nurodytos datos (pagal 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakciją) tapo būtini. Pagal straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 (šiame punkte kalbama apie dujinius pistoletus (revolverius)), 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pagal straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.
Aiškindama išvardintas nuostatas, kolegija pirmiausia pažymi, kad jos turi būti aiškinamos ne atskirai viena nuo kitos, o jų visuma, t. y. kiekviena iš nurodytų teisinio reglamentavimo nuostatų negali būti supriešinta su kita, nes jos visos yra skirtos užtikrinti sklandų ir teisės taikymo požiūriu nepriekaištingą perėjimą prie naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliuojamų teisinių santykių reglamentavimo. Šiame kontekste kolegija taip pat pažymi, kad aptariamo straipsnio konstrukcija (jo dalių išdėstymo eiliškumas) leidžia daryti išvadą, kad 4 dalyje nurodytos nuostatos (be jų tiesioginio taikymo šioje dalyje aptartoje situacijoje) yra taikytinos ir straipsnio 2 bei 3 dalyse aprašytose situacijose. Pasisakydama atskirai dėl aptariamo straipsnio 4 dalies aiškinimo, kolegija išskiria ir pripažįsta esmine šios dalies principinę nuostatą, kurioje įtvirtinamas principas, kad griežtesnį teisinių santykių reglamentavimą nustatanti teisės norma neturi galioti atgal. Tai aiškiai matyti iš šioje dalyje tiesiogiai aptarto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyse (naujos ir prieš tai buvusios redakcijų) taikymo aiškinimo. Atsižvelgiant į paminėtą šios dalies principinį pobūdį bei į aukščiau aptartą šios dalies tamprią sąsają su kitomis aptariamo straipsnio dalimis, darytina išvada, kad paminėta nuostata dėl neleistinumo griežtesnio teisinių santykių reglamentavimo taikymo atgal galioja ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamai situacijai, t. y. situacijai, kai pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos buvęs nereikalingu leidimas turėti dujinius pistoletus (revolverius) tapo reikalingu (būtinu) pagal naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atitinka aptariamo straipsnio 4 dalies reikalavimus ta prasme, kad naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo dieną (2011-03-01) buvo įsigijęs ir turėjo paminėtą dujinį pistoletą, o aplinkybė, dėl kurios jo atžvilgiu galėjo būti taikomas apribojimas turėti šį ginklą, taip pat buvo atsiradusi iki naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio aiškinimą bei į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovo pareiškėjui pritaikytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas apribojimas negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas kolegijos pripažintinas nepagrįstu (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 str.). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.).
Pasisakydama dėl galimybės patenkinti šioje administracinėje byloje kitą pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti išduoti jam neterminuotą leidimą laikyti ir registruoti dujinį pistoletą, kolegija pažymi, kad paminėtame atsakovo sprendime nėra pasisakyta dėl kitų būtinų išduoti pareiškėjui leidimą turėti dujinį pistoletą sąlygų. Tokių sąlygų patikrinimas ir nustatymas yra viešojo administravimo subjekto - atsakovo – kompetencija. Todėl paminėtas pareiškėjo 2011 m. balandžio 15 d. prašymas išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., turi būti atsakovo išnagrinėtas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 10-95-IL-89 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo P. B. 2011 m. balandžio 15 d. prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d.
Sprendimas neskundžiamas.