Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-866-621/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-31
Bylos Nr.: I-866-621/2012
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Donatas Daunys
Pareiškėjas: Šiaulių apygardos vyriausiojo
Atsakovas: Raseinių rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo: L. Š.

Administracinės bylos Nr. I-866-621/2012

Teisminio proceso numeris.: 3-64-3-00516-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 38. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Žano Kubecko,

kolegijos narių teisėjų Donato Daunio ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Aušrai Jovaišaitei,

dalyvaujant atsakovės Raseinių rajono savivaldybės atstovui Karoliui Žibui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (1.l)TS-317 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kuriuo paskirtas L. Š. keturių asmenų šeimai 78,71 kv. m bendrojo ploto butas, esantis Žemaičių g. 5, Nemakščių sen., Raseinių r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-1569-6400:4606, ir įpareigotas SĮ Raseinių butų ūkis sudaryti su L. Š. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir surašyti gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2012 m. gegužės 11 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (1.l)TS-317 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kuriuo paskirtas L. Š. keturių asmenų šeimai 78,71 kv. m. bendrojo ploto butas, esantis Žemaičių g. 5, Nemakščių sen., Raseinių r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-1569-6400:4606, ir įpareigotas SĮ Raseinių butų ūkis sudaryti su L. Š. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir surašyti gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė tenkinti pareiškimą. Atstovė nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. L. Š. pateikė prašymą Raseinių rajono savivaldybės administracijai įrašyti ją į sąrašą asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą. Su šiuo prašymu L. Š. pateikė teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus: duomenis apie asmens (šeimos) turtą ir praėjusių paskutinių metų pajamas, pažymą iš teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybos apie asmens ir visų jos šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą iš valstybės įmonės Registrų centro apie šeimos narių nuosavybės teise turimas gyvenamąsias patalpas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, asmens dokumentų ir liudijimų kopijas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus „51.9 Piliečių prašymų, norinčių įsirašyti į sąrašus socialiniam būstui gauti“ registre Nr. TS3 fiksuota, kad 2008 m. birželio 2 d. L. Š. pateikė prašymą ir buvo įrašyta eilės numeriu 28. 2008 m. birželio 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (5.3)A1-570, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-202, L. Š. buvo įtraukta į Raseinių rajono savivaldybės šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių), sąrašą socialiniam būstui gauti. Minėto įsakymo 3 priede „Raseinių rajono savivaldybės šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), sąrašas socialiniam būstui gauti“ eilės Nr. 21 įrašyta L. Š., kurios nurodomas šeimos narių skaičius – 5, dokumentų pateikimo data –2008 m. birželio 2 d. 2011 m. gruodžio 15 d. L. Š. pateikė prašymą Raseinių rajono savivaldybės merui, prašydama skirti jos šeimai socialinį būstą, adresu Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Nemakščių mstl., Žemaičių g. 5, nes viename iš šio namo butų jie gyvena nuo 1997 metų, kuris priklausė V. Š. (Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariui). L. Š. savo prašyme nurodė, kad šiame būste gyvena penki asmenys, šiuo metu ji yra vienintelis dirbantis asmuo, vyras V. Š. šiuo metu bedarbis, registruotas Raseinių teritorinėje darbo biržoje, iš gaunamų pajamų neturi galimybės įsigyti nuosavą būstą. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės Juditos Norvilaitės aiškinamajame rašte „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kuris adresuotas Raseinių rajono savivaldybės tarybai, nurodoma, kad parengtas tarybos sprendimo projektas „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kadangi buvo gautas L. Š. prašymas. Sprendimo projektas teikiamas savivaldybės tarybai svarstyti. Šeima neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurias būtų galima skirti būstą išimties tvarka. Byloje yra pateiktas 2011 m. gruodžio 27 d. Raseinių rajono tarybos sprendimo Nr. (1.2)TP-329 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“ projektas, iš kurio matyti, kad šis sprendimo projektas buvo nesuderintas, kadangi jam nepritarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorė, Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė, Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas. 2011 m. gruodžio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1 )TS-317 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu, atsižvelgiant į 2011 m. gruodžio 15 d. L. Š. prašymą, Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė: 1) skirti L. Š. keturių asmenų šeimai 78,71 kv. m bendrojo ploto butą, esantį Žemaičių g. 5, Nemakščių sen., Raseinių r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-1569-6400:4606; 2) įpareigoti SĮ Raseinių butų ūkį sudaryti su L. Š. gyvenamųjų patalpų, nurodytų šio sprendimo 1 punkte, nuomos sutartį ir surašyti gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą. 2012 m. sausio 4 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr.2 (toliau – ir Sutartis) Raseinių rajono savivaldybė išnuomojo L. Š. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 5 kambarių buto, unikalus Nr. 4400-1569-4600:4606, 78,71 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Nemakščiai, Raseinių r. sav., Žemaičių gatvėje, namo Nr. 5, buto Nr. 2. Su nuomininku gyvenamosiose patalpose turi teisę apsigyventi jos šeimos nariai: vyras V. Š., sūnūs V. Š., gimęs 1991 m. rugpjūčio 24 d., J. Š., gimęs 2002 m. kovo 21 d. Sutarties 2 punkte numatyta, kad nuomininkas moka 0,45 Lt už kv. m gyvenamosios patalpos mokestį kas mėnesį, iš viso 35,42 Lt. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis įtvirtina principą, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, pagal sudarytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, tai yra: savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-86 patvirtintame Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 11 punkte yra numatyta, kad sprendimus dėl butų paskirstymo sąrašams ir konkrečiam asmeniui priima rajono savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės socialinio būsto nuomos komisijos teikimu. Administracijos direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus rengia rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus atsakingas darbuotojas. Aprašo 12 punkte numatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos asmenims (šeimoms) nuomojamos atsižvelgiant į būsimo nuomininko gyvenamąją vietą ir laikantis sąrašų eiliškumo. Aprašo 19 punkte yra numatyta, kad sąrašų prioritetus ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima rajono savivaldybės administracijos direktorius. Tame pačiame punkte yra numatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio aprašo 12 punkte nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Buvo nustatyta, kad L. Š. ir jos šeimos situacija neatitiko atvejų, numatytų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, todėl socialinis būstas L. Š. šeimai galėjo būti išnuomotas tik laikantis nustatyto eiliškumo. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus tam tikras išimtis (neįgalūs asmenys, pripažinti nedarbingais ir t.t.), ta pati nuostata įtvirtinta ir Aprašo 13 punkte. L. Š. savo prašyme nurodo, kad jos šeimą sudaro penki asmenys. Tarybos sprendime nurodyta, kad socialinis būstas skiriamas L. Š. keturių asmenų šeimai. Išnuomoto socialinio būsto bendras naudingas yra 78,71 kvadratinių metrų (5 kambarių butas), o tai reiškia, kad socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam iš keturių L. Š. šeimos nariui, yra 19,67 kvadratinių metrų, tai yra viršijantis nustatytą naudingą plotą. 2012 m. balandžio 25 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos rašte Nr. (4.9.) 13-79 nurodoma, kad L. Š. vyriausias sūnus V. Š., gimęs 1991 m., studijuoja Pasieniečių mokykloje Medininkuose, sūnus G. Š., gimęs 1992 m., šiuo metu išvykęs į užsienį. Dėl to iš esmės galima teigti, kad išnuomotame bute vienam asmeniui tenka 26,23 kvadratiniai metrai naudingo ploto. Įvertinus situaciją L. Š. šeimoje, matyti, kad šioje šeimoje nėra neįgalių ar pripažintų nedarbingais asmenų, pilnamečiai šeimos nariai yra jauno amžiaus, darbingi, todėl šios šeimos socialinė padėtis nebuvo išskirtinė, palyginti su kitais asmenimis: našlaičių arba be tėvų globos likusių asmenų, kurių eiliškumas yra prioritetinis, arba neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad L. Š. buvo paskirtas socialinis būstas išimties tvarka tik dėl to, kad ji pateikė prašymą savivaldybės merui. Taigi, atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad tarybos sprendimas skirti L. Š. keturių asmenų šeimai socialinį būstą išimties tvarka, nesilaikant nustatyto eiliškumo, pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3, 6 dalis, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-86 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 11, 12, 19 punktus, todėl jis yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Atsiliepimas

Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės atstovas Karolis Žibas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atstovas atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu pažymėjo, jog L. Š. su 5 asmenų šeima Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu teiktame gyventi bute gyveno nuo 1997 m. Šis butas jai nuosavybės teise nepriklausė, o buvo suteiktas gyventi kaip patikėjimo, panaudos pagrindais. 2011-12-08 pirkimo–pardavimo sutartimi buvęs buto savininkas nuosavybės teisę į butą perdavė Raseinių rajono savivaldybei, susidarė situacija, kad L. Š. ir jos šeima neteko gyvenamosios vietos. Neturėdama kito gyvenamo būsto L. Š. 2011 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą su prašymu skirti šeimai socialinį būstą Žemaičių g. 5, Nemakščių mstl. Šios aplinkybės įrodo, kad susidarė faktinė situacija spręsti socialinio buto suteikimo klausimą išimties tvarka. L. Š. ir šeima ne nuo savo valios priklausančių aplinkybių neteko gyvenamojo būsto, o kito gyvenamojo būsto jie neturėjo. L. Š. prašymą Raseinių savivaldybės meras vizavo savivaldybės mero pavaduotojui S. Vaičiui, kuris vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 24 str. straipsnio 2 punktu bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011-05-23 d. sprendimu Nr.(l.l)TS-57, 19.2 ir XV skyriaus nuostatomis inicijavo tarybos sprendimo projekto „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“ parengimą ir pateikimą Raseinių rajono savivaldybės tarybai. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 6 d. nuostata suformuoja iš esmės du tipus asmenų (šeimų), kuriems išimties tvarka gali būti skiriamas socialinis būstas. Atsižvelgiant į minėto įstatymo 11 str. 6 d. formuluotę bei pirmojo šio straipsnio 6 d. sakinio skyrybą būtų galima daryti išvadą, kad socialinis būstas gali būti skiriamas: 1) šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, ir 2) šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Iš to išeitų, jog pirmu atveju (pirmoji sakinio dalis) socialinis būstas gali būti skiriamas tik šeimoms ir asmenims, kurie neteko būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių ir tik tada, kai jie neturi kito tinkamo gyventi būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje, o antruoju atveju (antroji sakinio dalis), kad socialinis būstas gali būti skiriamas išimties tvarka ir toms šeimoms ar asmenims, kurie nors ir turi kitą tinkamą gyventi būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į jų turimo būsto plotą, pritaikymą specifiniams šeimos poreikiams (t.y. tiems, kuriems turimas būstas negarantuoja minimalių kokybiško gyvenimo sąlygų) taip pat gali būti skiriamas socialinis būstas, nežiūrint į tai, kad asmuo ar šeima turi jai nuosavybės teise priklausantį nuosavą būstą. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011-03-24 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-86 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 19 p. antrojoje pastraipoje iš esmės atkartojama įstatymo 11 str. 6 d. nuostata, todėl šiai nuostatai taikytina tokia pati traktuotė. Pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir savivaldybės 2011-12 turėtus duomenis, L. Š. ir jos vyras neturėjo kito savivaldybės teritorijoje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje tinkamo gyventi būsto, tai įrodo VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2011-12-21 pažyma Nr.(9.6.7,)s-3263271 ir 2008-05-27 pažyma Nr. 201531 bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (šiuos dokumentus bylai pateikė pareiškėjas). Taigi, pagal aukščiau minėtas ir pareiškėjo pateiktas pažymas matyti, jog nei L. Š., nei jos šeimos nariai kito tinkamo gyventi būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėjo. 2011-12-15 L. Š. pateiktame prašyme dėl socialinio būsto skyrimo nurodoma, kad viename iš namo adresu Žemaičių g. 5, Nemakščių mstl., Nemakščių sen., Raseinių r. ji gyvena nuo 1997 m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog minėtu adresu esantis butas anksčiau priklausė V. Š., kuris būdamas šio buto savininku galėjo jį parduoti, nuomoti ar kitaip juo disponuoti. V. Š. 2011-12-08 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus minėtą butą Raseinių rajono savivaldybei L. Š. faktiškai neteko minėto buto, t. y. dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių ji ir jos šeima, kurioje yra mažametis sūnus J. Š. (gim. 2002-03-21), neteko teisės gyventi šiame būste. Pažymėtina, kad sprendimą parduoti butą priėmė buto savininkas V. Š., nes būdamas turto savininku jis tokią teisę turėjo, šiuo atveju darytina išvada, jog buto, esančio Žemaičių g. 5, Nemakščių mstl., Nemakščių sen., Raseinių r., pardavimas visiškai nepriklausė nuo L. Š., tuo metu gyvenusios šiame bute, valios. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p. numatyti atvejai, kuomet laikytina, kad atsirado nuo žmogaus valios nepriklausančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių 3.5 p. nurodo, kad nuo žmogaus valios nepriklausančios aplinkybės atsiranda dėl teisėtų ar neteisėtų valstybės valdymo institucijų veiksmų, o taisyklių 3.6. p. nurodoma, kad nuo žmogaus valios nepriklausančios aplinkybės taip pat gali susidaryti ir dėl kitos nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į aukščiau atsiliepime pateiktą informaciją, Raseinių rajono savivaldybė mano, kad V. Š. nusprendęs parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą Raseinių rajono savivaldybei, o Raseinių rajono savivaldybės tarybai 2011-11-29 d. sprendimu Nr.(l.l)TS-244 „Dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto įsigijimo rajono savivaldybės nuosavybėn“ nusprendus nupirkti šį butą iš savininko V. Š. ir 2011-12-08 sudarius su juo minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, kilo nuo L. Š. valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. L. Š. neteko būsto, kuriame ji ir jos šeima gyveno. Pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos 2011-12-20 pažymą Nr. (1.22.)7-521 „Dėl L. Š. šeimos sudėties“ buvo nustatyta, kad L. Š. šeima susideda iš V. Š. (vyras, gim. 1968-04-28) V. Š. (sūnus, gim. 1991-08-24) ir J. Š. (sūnus, gim. 2002-03-21). Apie tai, kad L. Š. sūnūs dirba užsienyje ar studijuoja, šioje pažymoje nebuvo nurodyta. Minėta informacija tapo žinoma tik pareiškėjui kartu su pareiškimu pateikus Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos 2012-04-25 pažymą Nr. (4.9.)13-79 „Dėl L. Š. šeimos“. Kaip matyti, pažyma pareiškėjui yra pateikta po ginčijamo tarybos sprendimo priėmimo, todėl savivaldybė nežinojo, jog L. Š. sūnūs, nors ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Žemaičių g. 5-2, Nemakščių mstl., Nemakščių sen., Raseinių r., faktiškai joje negyvena. Todėl priimant sprendimą buvo remiamasi tuo metu turimais duomenimis. Matyti, kad L. Š. atitiko socialinio būsto skyrimo išimties tvarka sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 6 d. bei 2011-03-24 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (l.l)TS-86 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 19 p.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. Š. atsiliepime (b.l. 148) nurodoma, jog su pareiškimu nesutinka. Susipažinusi su prokuroro pareiškimu, nurodė, kad 1997 m. V. Š. leido šeimai apsigyventi bute, esančiame Žemaičių g. 5-2, Nemakščių mstl., Nemakščių sen., Raseinių r., jokių rašytinių sutarčių su juo nesudarinėjo, kadangi visuomet gerai sutardavo. Šiame bute gyveno nemokėdami jokio nuomos mokesčio, V. Š. prašydavo laiku sumokėti mokesčius ir dėl to leido gyventi jam priklausančiame bute. Apie tai, kad Raseinių rajono savivaldybė iš V. Š. nupirko butą, kuriame gyvenamo, žinojo anksčiau, kadangi V. Š. apie tai buvo informavęs, taip pat pranešė, kad jeigu butas bus nupirktas, turės išsikraustyti. 2011 m. gruodžio mėnesį sužinoję, jog butas yra parduotas ir greitu metu reikės išsikraustyti, parašė prašymą merui, tikėdamiesi, kad savivaldybė leis šiame bute gyventi, kadangi niekur kitur neturi prisiglausti. Neturi jokio kito buto ar namo nei Raseinių rajone, nei kitur. Šiuo metu vienas sūnus mokosi pasieniečių mokykloje, kitas išvažiavęs uždarbiauti į užsienį. Su vyru augina mažametį vaiką, todėl šio būsto praradimas būtų sukėlęs didelę nelaimę, kadangi žiemos metu būtų neturėję kur pasidėti, todėl mažąjį sūnų būtų iš jų atėmę. Socialiniam būstui gauti sąrašuose buvo nuo 2008 m., tačiau taip jo ir negavo. Atkalbėti V. Š. nuo pardavimo neturėjo jokios teisės, kadangi buvo dėkingi vien už tai, kad jis leido gyventi šiame bute. Be to, butas yra jo nuosavybė, todėl tai, ką su tuo butu daryti, sprendžia V. Š..

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Šalies argumentai

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2012 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pagal 2012 m. kovo 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-127. Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti. 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (5.28)R5-875 Raseinių rajono savivaldybės administracija išsiuntė prašomus dokumentus, kurie prokuratūroje gauti 2012 m. balandžio 16 d. Papildomai aiškinantis aplinkybes, Raseinių rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.28)R5-974 pateikė papildomą informaciją ir dokumentus, kurie prokuratūroje gauti 2012 m. balandžio 30 d. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2012 m. gegužės 11 d. (b.l. 2), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti), sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

Minėto įstatymo 2 str. 11 dalyje nustatyta, kad šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai: 1) jaunų šeimų; 2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų; 4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys; 5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus; 6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. birželio 30 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (5.3)A1-570, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-202, L. Š. buvo įtraukta į Raseinių rajono savivaldybės šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių), sąrašą socialiniam būstui gauti. Minėto įsakymo 3 priede „Raseinių rajono savivaldybės šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), sąrašas socialiniam būstui gauti“ eilės Nr. 21 įrašyta L. Š., kurios nurodomas šeimos narių skaičius – 5 (b.l. 31).

To paties straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui.

Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

To paties straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims.

2011 m. gruodžio 15 d. L. Š. pateikė prašymą Raseinių rajono savivaldybės merui, prašydama skirti jos šeimai socialinį būstą, adresu Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Nemakščių mstl., Žemaičių g. 5, nes viename iš šio namo butų jie gyvena nuo 1997 metų, kuris priklausė V. Š. (Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariui), kuris 2011 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ASR2437) pardavė butą adresu Žemaičių g. 5-2, Nemakščių mstl., Raseinių r. sav. Raseinių rajono savivaldybei. L. Š. savo prašyme nurodė, kad šiame būste gyvena penki asmenys, šiuo metu ji yra vienintelis dirbantis asmuo, vyras V. Š. šiuo metu bedarbis, registruotas Raseinių teritorinėje darbo biržoje, iš gaunamų pajamų neturi galimybės įsigyti nuosavą būstą (b.l. 36).

Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė: nuomojamų gyvenamų patalpų perdavimo priėmimo aktą, kuriuo Raseinių buto ūkis perdavė nuomininkei L. Š. butą; pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą, t. y. pažymą, patvirtinančią, kad L. Š. šeimos narys V. Š. iki skundžiamo tarybos sprendimo priėmimo dirbo, iš pažymos matyti, kad V. Š. darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva; pažymą apie asmens socialinį draudimą, patvirtinančią tą aplinkybę, kad L. Š. dirbo ir gavo pajamas, nurodoma, kad š.m. kovo mėn. ji nutraukė darbo santykius savo iniciatyva; pažymą apie asmens socialinį draudimą, kuri patvirtina, kad V. Š. dirbo ir gavo pajamas iki ginčijamo tarybos sprendimo priėmimo; VĮ Regitra Šiaulių filialo duomenis, kurie patvirtina, kad V. Š. yra įregistravęs 2 transporto priemones – „Audi 80“ ir „Renault espace“; pažymas, patvirtinančias aplinkybes, kad tiek V. Š., tiek L. Š. važinėja automobiliais, nes kaip matyti iš administracinių nuobaudų, jiems yra skirtos nuobaudos už atitinkamus KET pažeidimus (b.l. 188-202). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus dėl gautų pajamų ir duomenis apie turimas transporto priemones ir padarytus pažeidimus, konstatuoja, kad L. Š. šeima nebuvo išskirtinė ir jos padėtis nebuvo sudėtinga, kuri galėjo išsiskirti iš šeimų, kurioje yra neįgalūs asmenys ar našlaičiai ir panašiai. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. Š. šeima neteko būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, todėl socialinis būstas L. Š. šeimai galėjo būti išnuomotas tik laikantis eiliškumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2349-244/2009).

Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės Juditos Norvilaitės aiškinamajame rašte „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kuris adresuotas Raseinių rajono savivaldybės tarybai, nurodoma, kad parengtas tarybos sprendimo projektas „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kadangi buvo gautas L. Š. prašymas. Sprendimo projektas teikiamas savivaldybės tarybai svarstyti. Šeima neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurias būtų galima skirti būstą išimties tvarka. Byloje yra pateiktas 2011 m. gruodžio 27 d. Raseinių rajono tarybos sprendimo Nr. (1.2)TP-329 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“ projektas, iš kurio matyti, kad šis sprendimo projektas buvo nesuderintas, kadangi jam nepritarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorė, Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė, Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas.

Dėl atsakovo teiginių, kad V. Š. nusprendus parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą Raseinių rajono savivaldybei, o Raseinių rajono savivaldybės tarybai 2011-11-29 sprendimu Nr.(l.l)TS-244 „Dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto įsigijimo rajono savivaldybės nuosavybėn“ nusprendus nupirkti šį butą iš savininko V. Š. ir 2011-12-08 sudarius su juo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kilo nuo L. Š. valios nepriklausančias aplinkybės, t. y. L. Š. neteko būsto, kuriame ji ir jos šeima gyveno, teisėjų kolegija pažymi, kad nenugalima jėga apibūdinama kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nenugalimos jėgos (force majeure) – neišvengiamų skolininko nekontroliuojamų bei nepašalinamų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 3 dalis, 6.212 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, V. Š. leido šeimai apsigyventi bute, esančiame Žemaičių g. 5-2, Nemakščių mstl., Nemakščių sen., Raseinių r. Nemokėjo jokio nuomos mokesčio, V. Š. prašydavo tik laiku sumokėti mokesčius ir dėl to leido gyventi jam priklausančiame bute. L. Š. žinojo anksčiau, kad Raseinių rajono savivaldybė ketina iš V. Š. pirkti butą ir V. Š. apie tai buvo informavęs, kad jeigu butas bus nupirktas, turės išsikraustyti (b.l. 148). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad šios susidariusios situacijos negalima traktuoti kaip nenugalimos jėgos (force majeure).

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Aprašo 13 punkte. 2012 m. gruodžio 15 d. L. Š. prašyme nurodoma, kad šiame būste gyvena penki asmenys (b.l. 36). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos 2011 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. (1.22.)7-521 nurodoma, kad šeima susideda iš keturių asmenų (b.l. 37). Priimtame Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendime nurodoma, kad socialinis būstas skiriamas L. Š. keturių asmenų šeimai 78,71 kvadratinių metrų, taigi vienam iš keturių L. Š. šeimos narių tenka 19,67 kvadratinių metrų, t. y. viršija nustatytą plotą. Taip pat 2012 m. balandžio 25 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos rašte Nr. (4.9) 13-79 nurodoma, kad vyriausiasis sūnus V. Š., gimęs 1991 m., studijuoja Pasieniečių mokykloje Medininkuose, sūnus G. Š., gimęs 1992 m., šiuo metu išvykęs į užsienį, o jauniausiasis sūnus Juozas, gimęs 2002 m., mokosi Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius įrodymus galima teigti, kad išnuomotame socialiniame bute faktiškai gyvena trys asmenys, t. y.: L. Š., jos sutuoktinis V. Š. ir sūnus Juozas. Todėl vienam šeimos nariui tenka 26,23 kvadratiniai metrai naudingo ploto. Taip pat pažymėtina, jog L. Š. šeimoje nėra neįgalių ar pripažintų nedarbingais asmenų arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis. Pilnamečiai šeimos nariai yra jauno amžiaus, darbingi, todėl dėl šios priežasties šios šeimos socialinė padėtis nebuvo išskirtinė nuo kitų asmenų, t. y. našlaičių arba be tėvų globos likusių asmenų, kurių eiliškumas yra prioritetinis, arba neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys.

Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-86 patvirtintame Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 11 punkte yra numatyta, kad sprendimus dėl butų paskirstymo sąrašų ir konkrečiam asmeniui priima rajono savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės socialinio būsto nuomos komisijos teikimu. Administracijos direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus rengia rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus atsakingas darbuotojas. Aprašo 12 punkte numatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos asmenims (šeimoms) nuomojamos atsižvelgiant į būsimo nuomininko gyvenamąją vietą ir laikantis sąrašų eiliškumo. Aprašo 19 punkte yra numatyta, kad sąrašų prioritetus ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima rajono savivaldybės administracijos direktorius. Tame pačiame punkte yra numatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio aprašo 12 punkte nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija, šiuo atveju matyti, kad savivaldybės administracija nepritarė tokiam sprendimui ir šeima neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurias būtų galima skirti būstą išimties tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais ir pažymi, kad L. Š. buvo įtraukta į Raseinių rajono savivaldybės šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių), sąrašą socialiniam būstui gauti. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis įtvirtina principą, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sudarytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. ir jos šeimos situacija neatitiko atvejų, numatytų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, socialinis būstas L. Š. šeimai galėjo būti išnuomotas tik laikantis nustatyto eiliškumo. Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad tarybos sprendimas skirti L. Š. keturių asmenų šeimai socialinį būstą išimties tvarka, nesilaikant nustatyto eiliškumo, pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3, 6 dalis, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (l.l)TS-86 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 11, 12, 19 punktus, todėl jis yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (1.l)TS-317 „Dėl socialinio būsto skyrimo L. Š.“, kuriuo paskirtas L. Š. keturių asmenų šeimai 78,71 kv. m bendrojo ploto butas, esantis Žemaičių g. 5, Nemakščių sen., Raseinių r. sav., kurio unikalus Nr. 4400-1569-6400:4606, ir SĮ Raseinių butų ūkis įpareigotas sudaryti su L. Š. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir surašyti gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Žanas KubeckasDonatas DaunysVirginijus Stankevičius