Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2100-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1-2100-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21937-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
  • 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2100-1096/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21937-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3.; 1.1.8.1.1.;1.1.9.2.;1.1.9.8.;2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson,kaltinamajam T. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba MB „A. V.“ statybos darbuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu, pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 50 MGL (1883 Eur) baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams (įsiteisėjo 2017 m. liepos 11 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2019 m. gegužės 26 d. apie 02.42 val. Trimitų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė jo iškvėptame ore 2,05 promiles etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad alkoholį vartojo Vilniaus senamiestyje, išgėrė apie 3 – 4 litrus alaus. Įvykio naktį, 2019 m. gegužės 26 d. apie 02.00 val. automobiliu VW Golf, kuris priklauso „CityBee“, važiavo pas draugę. Sustojęs Vilniuje, Trimitų g., pamatė, jog atvažiavo pareigūnai, kurie jam nustatė 2,05 promilių girtumą, dėl kurio ginčas nekilo. Pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 25 d. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, o iki šio įvykio specialiąją teisę buvo atgavęs (b. l. 55-56).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. K. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas. 2017 metais buvo teistas dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, jam buvo paskirta bauda bei dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėjo, jog Lenkijoje, praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas. Parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 01.00 val. Vilniuje, Totorių gatvėje esančioje kavinėje vartojo alkoholį, išgėrė apie 3 litrus alkoholinio alaus. Savo telefonu per mobiliąją „CityBee“ programėlę rezervavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 26 d. apie 02.00 val. nuėjo iki minėto automobilio, kuris stovėjo Vilniuje, netoli Dzūkų gatvės. Automobilį atrakino per mobiliąją „CityBee“ programėlę, automobilio viduje buvo automobilio užvedimo rakteliai. Apie 02.42 val. vairuojant automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trimitų gatvėje, Vilniuje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Blaivumas buvo tikrintas du kartus, nustatytos 2,05 promilės. Pažymėjo, jog su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutinka visiškai. T. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja. 2019 m. gegužės 26 d. apie 02.35 val. patruliuojant kartu su tyrėju Š. V. pastebėjo Kalvarijų gatve važiuojantį „CityBee“ automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažeisdamas kelio ženklo Nr. 301 reikalavimą įvažiavo į Trimitų gatvę. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Trimitų g. ties namu Nr. 3. Patruliams pradėjus bendrauti su automobilio vairuotoju kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus, kadangi iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas, prisistatė T. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, pateikė Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad prieš valandą išgėrė du butelius alaus. Pirminio patikrinimo metu T. K. nustatytas 2,05 promilių girtumas, atlikus antrąjį patikrinimą, nustatytas 2,23 promilių girtumas. Automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir paliktas stovėti Trimitų g. 6, Vilniuje. Pažymėjo, kad automobilio viduje taros nuo alkoholinių gėrimų nepastebėta (b. l. 32).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 26 d., apie 02.42 val. gautas pranešimas, jog Trimitų g., 3, Vilniuje sustabdytas „CityBee“ priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus (b. l. 6).

Šalies argumentai

Š. V. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kaip ir V. K. duotuose paaiškinimuose (b. l. 8).

Neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio parodymuose nurodyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510” Nr. ARJK-0151 (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) T. K. 2019 m. gegužės 26 d. 02.42 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, 02.59 val. – 2,23 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais T. K. sutiko (b. l. 9-13 ).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2018 m. automobilio VW Golf kaina Lietuvoje 12 920 Eur su PVM, 10 678 Eur be PVM (b. l. 15).

Baudžiamosios bylos ir Liteko duomenimis, T. K. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 64¹, 68 straipsnių nuostatomis skirta galutinė bausmė – 50 MGL dydžio bauda, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 2 metams uždrausta vairuoti transporto priemones ir taikytas automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 2 270 Eur konfiskavimas (b. l. 37-38). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 11 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad patikrinus kaltinamojo neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 02.42 val. jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkotesteriu 02.59 val. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. T. K. su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Be T. K. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojos V. K. parodymai. Visa tai įrodo, kad T. K. pagrįstai nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.

Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. T. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio gailisi (b. l. 47). Kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. K. dirba, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 37-38), baustas administracine tvarka, tarp jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 39-40). Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir šioje byloje, lemia T. K. neteisėtą veikimą, kuriuo keliamas pavojus kelių eismo ir jo dalyvių saugumui.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamajam skirti 90 MGL baudą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirti 60 MGL baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi į skirtiną bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 parą, kuri prilyginama 2 MGL ir skirti galutinę 58 MGL baudą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog su prokurorės pasiūlyta bausme sutinka ir ją įvykdys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam T. K. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 26 d. 02.45 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 17.23 val. (1 para) (b. l. 17, 26), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti T. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis) nuo nusikalstamos veikos padarymo momento; 2) automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 12 920 Eur konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. T. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. K. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2019 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 29) ir 2019 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 24, 25). Atsižvelgiant į tai, kad T. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. gegužės 26 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų naudojęsis šia teise nuo kardomųjų priemonių paskyrimo momento, teismas sprendžia, jog T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 26 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas transporto priemonės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 12 920 Eur sumai (b. l. 15). Ginčo dėl automobilio vertės byloje nėra. Pažymėtina, kad į minėtą sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 2 242 Eur. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 12 920 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi kaltinamasis T. K. nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 10 678 Eur.

Kaltinamasis T. K. teismo posėdžio metu prašė teismo leisti konfiskuojamą automobilio vertės sumą sumokėti dalimis arba prokurorės siūlomą dydį sumažinti, kadangi kaltinamojo mėnesio pajamos sudaro 950 Eur.

Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, T. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje.

Kiti klausimai

Kaltinamajam 2019 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

T. K. ikiteisminio tyrimo metu tuo pačiu nutarimu paskirta kardomoji priemonė –dokumento (Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 24, 25), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam 2019 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 29), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, 281¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 26 d. 02.42 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 17.23 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir T. K. paskirti galutinę bausmę – 58 MGL (2 900 eurų).

Paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti T. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. K. konfiskuotino automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 678 Eur į valstybės biudžetą.

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitrai“.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė