- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- 2-666/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Kategorijos
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalies, kuria nutarta atsakovui bankrutuojančiai AB (toliau – BAB) „Paminklų restauravimo institutas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą ir kt. (byla Nr. B2-645-34/2006), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškėlė AB „Paminklų restauravimo institutas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“ (1 t., b. l. 85-86), 2006 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą bei jų reikalavimus (1 t., b. l. 159-160), kuriuos patikslino 2006 m. birželio 19 d., 2006 m. liepos 11 d. ir 2006 m. liepos 26 d. nutartimis (2 t., b. l. 82-83, 91-92, 106-107).
Šalies argumentai
BAB „Paminklų restauravimo institutas“ administratoriaus įgaliotas asmuo M. Rokicki pateikė teismui 2006-08-09 prašymą, kurį 2006-09-11 papildęs (2 t., b. l. 110-111, 165), prašė taikyti bankrutuojančiai įmonei supaprastintą bankroto procesą, nustatyti 3 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę sutvarkyti atsakovo archyvą ir užbaigti bendrovės likvidavimą. Nurodė, kad administratorius perėmė įmonės turtą pagal 2005-12-31 sudarytą finansinę atskaitomybę, kuri buvo patikslinta 2006-03-02 kreditorių susirinkimo nutarimu, už 220 656 Lt: ilgalaikio turto už 84 245 Lt (materialaus turto vertė - 64 245 Lt, o finansinio turto – 20 000 Lt), trumpalaikio turto už 136 411 Lt (debitorinės skolos – 132 823 Lt, grynieji pinigai - 3 548 Lt, atsargos - 40 Lt). Kreditorių susirinkimas 2006-03-02 patvirtino 39 545,63 Lt administravimo išlaidų sąmatą, o 2006-05-19 kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą padidino iki 46 521,63 Lt. Administratoriaus atlyginimas visam bankroto procesui nustatytas 15 270,63 Lt. Teigė, kad kreditorių susirinkimų nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo vykdomas perimto turto ir skolų pardavimas: turto pardavimo pajamos sudarė 15 898 Lt, o kito parduotino materialaus turto bendrovėje nėra; debitorinių skolų parduoti nepavyko; bendrovei priklausantį nekilnojamą turtą (žemos įtampos elektros liniją) nupirko už 6 060 Lt Vilniaus regiono AB „Rytų skirstomieji tinklai“. BAB „Paminklų restauravimo institutas“ turto pardavimo pajamos sudaro 21 958 Lt, iš kurių administratoriui už bankroto proceso administravimą liepos mėnesį sumokėta 2 000 Lt (priklauso – 8 222,65 Lt), archyvarui - 3 500 Lt už archyvo paruošimą pridavimui, todėl iš bankrutuojančios įmonės turto neįmanoma finansuoti bankroto proceso, t. y. gautų lėšų nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl to taikytinas supaprastintas bankroto procesas. Administratorius prašymo papildyme nurodė, kad 2006-03-02 ir 2006-05-19 kreditorių susirinkimo nutarimais iš perimtų 132 823 Lt debitorių skolų realiomis skolomis pripažinta trylika debitorinių skolų, kurių bendra apskaitoma suma – 38 947,66 Lt. Šias skolas 2006-05-19 kreditorių susirinkime nutarta parduoti iš varžytynių, tačiau nei pirmos, nei pakartotinės varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikė BAB „Paminklų restauravimo institutas“ supaprastintą bankroto procesą, nustatydamas šio proceso trukmę iki 2006 m. gruodžio 30 d., nutarė likviduoti įmonę; pavedė bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ 13-1 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus veiksmus; be to, į BAB „Paminklų restauravimo institutas“ kreditorių sąrašą įrašė T. R. , patvirtindamas jo finansinį reikalavimą (2 t., b. l. 179-181). Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ nuostatas supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu surinkti dokumentai patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė turto neturi ir jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turto pardavimą teismas nustatė, kad pajamos už parduotą įmonės turtą sudarys 21 958 Lt (2 t., b.l. 114, 175-178); nors bankrutuojanti įmonė turi debitorinių skolų (132 823 Lt), tačiau 93 875,34 Lt yra skolingi atsakovui bankrutavę arba likviduojami dėl bankroto debitoriai, t. y. šios debitorinės skolos pripažintos beviltiškomis, o likusių debitorinių skolų (38 947,66 Lt) nepavyko parduoti (2 t., b.l. 166-169). Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai 2006-03-02 kreditorių susirinkime patvirtino viso bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kuri 2006-05-19 kreditorių susirikime buvo patikslinta (46 521,63 Lt), o administravimo išlaidų sąmatos įvykdymo lentelėje matyti, kad per 2005-12-09 – 2006-07-31 neapmokėta administravimo išlaidų suma sudaro 8 449,54 Lt (2 t., b. l. 113). Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, padarė išvadą, kad bankrutuojanti bendrovė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl taikytinas supaprastintas bankroto procesas, kurio metu įmonė likviduojama.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo T. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta taikyti atsakovui supaprastintą bankroto procesą ir nustatytas terminas iki 2006-12-30 įmonę likviduoti. Nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja įmonės kreditorių valiai, ĮBĮ nuostatoms ir grindžiama neteisinga bankroto administratoriaus teismui pateikta informacija. Pažymi, jog administratorius nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso finansavimo ir supaprastinto bankroto proceso taikymo, neišklausė kreditorių nuomonės ir negavo kreditorių susirinkimo sutikimo kreiptis į teismą šiuo klausimu. Nurodo, kad administratorius prašyme, o teismas – nutartyje, nenurodė, kas sumokės į teismo depozitinę sąskaitą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatytą pinigų sumą. Teismas turėjo pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėti per 5 dienas į teismo sąskaitą iki 10 000 Lt. Tik ieškovui įmokėjus į teismo sąskaitą teismo nustatytą pinigų sumą, gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto byla. Nesant tokio įmokėjimo, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, supaprastintas bankroto procesas negalimas. Be to, administratorius neatliko teismo įpareigojimo nedelsiant pranešti apie skundžiamą nutartį kreditoriams, Juridinių asmenų registrui (ĮBĮ 13-1 str. 2 d.). Teigia, jog administratorius nebendradarbiauja su kreditoriais, sąmoningai ignoruoja jų susirinkimo nutarimus, būtent 2006-05-19 nutarimą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl buvusio direktoriaus veiksmų, susijusių su atsakovo turto pardavimu, įvertinimo. Pažymi, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų buvusio vadovo veiksmų, administratorius galėtų susigrąžinti neteisėtai kitiems asmenims perleistą atsakovo turtą ir iš jo pardavimo pajamų padengti atsakovo bankroto administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Mabilta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, kad palaiko apelianto argumentus. Pažymi, jog administratorius neatliko ĮBĮ nustatytų veiksmų, kad būtų ištirtos aplinkybės, susijusios su atsakovo turto perleidimu buvusiam vadovui artimiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą. Ikiteisminio tyrimo institucijoms ištyrus neteisėtus sandorius, būtų pagrindo kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir susigrąžinti perleistą didelės vertė nekilnojamąjį turtą bei užbaigti bankroto procesą, o gal net ir atstatyti atsakovo mokumą. Teigia, jog nėra pagrindo taikyti skuboto bankroto proceso.
Bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrindžia nė vieno teiginio, nepateikia įrodymų, kad bankrutuojanti įmonė turi arba gali gauti lėšų bankroto procesui finansuoti. Pažymi, kad taip pat painiojama ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatyta pareiga teismui pasiūlyti pareiškimą pateikusiam asmeniui įmokėti į teismo sąskaitą nustatytą sumą supaprastintam bankroto procesui finansuoti su administratoriaus, nustačiusio, jog nepakaks lėšų padengti administravimo išlaidas, teise siūlyti teismui taikyti mažiau kainuojančią supaprastintą bankroto procesą, numatytą ĮBĮ 13-1 straipsnyje. Teigia, jog sumažino bankrutuojančios įmonės išlaidas, tačiau vis vien jų nepakaks administravimo išlaidoms padengti. Nurodo, kad apeliantas, valdantis asmeniškai ir per savo įsteigtą įmonę UAB „Finansų srautai“ apie 48 proc. atsakovo akcijų, ne mažiau prisidėjo prie jo bankroto, nei buvęs vadovas. Administratorius yra įvykdęs teismo skundžiamoje nutartyje pavestus jam įpareigojimus.
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad inspekcija yra kreditorių susirinkimo pirmininku, klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo buvo derintas su ja. Pažymi, jog ĮBĮ suteikta teisė administratoriui, nederinus su kreditoriais, kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad šiuo klausimu nebuvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, neleidžia teigti, kad buvo pažeistos kreditorių teisės. Tik teismui suteikta teisė spręsti taikyti ar netaikyti supaprastintą bankroto procesą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios taikytinos tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o ne nagrinėjamu atveju, kai jau iškelta bankroto byla ir vykdomos bankroto procedūros. Apelianto nurodyti neva administratoriaus neatlikti veiksmai buvo atlikti iki jo įstojimo į bankroto bylą: 2006-03-02 kreditorių susirinkime administratorius pateikė ataskaitą apie atsakovo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių auditą, o 2006-05-19 susirinkime pateikė išvadas apie bendrovės sudarytus sandorius bei jo atliktus veiksmus susigrąžinant bendrovės turtą. Pažymi, jog pats apeliantas 2002-02-08 buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl buvusio vadovo veiksmų, tačiau policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą nutraukė, neradę jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo arba tiesiogiai savo teises ginti kreipiantis į teisėsaugos institucijas, tačiau tai nelemia supaprastinto bankroto proceso pritaikymo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, tinkamai ir teisingai pritaikė įstatymo nuostatas, tarp jų bankroto įstatymo normas, reglamentuojančias supaprastinto bankroto taikymą.
Įmonių bankroto įstatymas numato atvejus, kuomet taikomas supaprastintas bankroto procesas. Pagal ĮBĮ 13-1 straipsnio 1 dalį supaprastintas bankroto procesas gali būti pritaikytas iki bankroto bylos iškėlimo ir vėliau, jeigu paaiškėja, kad bankrutuojanti ar likviduojama įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti. ĮBĮ 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytos taisyklės dėl piniginio užstato nustatymo, įmokėjimo, numatyti atvejai, kuomet piniginis užstatas gali būti nereikalaujamas, taikomos, kai supaprastinto bankroto proceso pritaikymo būtinybė iškyla bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o ĮBĮ 13-1 straipsnyje nurodyta, kad supaprastintas bankroto procesas gali būti pritaikytas ir įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, bankroto administratoriui nustačius, kad bankrutuojanti (likviduojama) įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Teismas išsprendžia klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bankroto bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į konkrečios bankroto bylos aplinkybes ir įrodymus, bei gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, tiesioginiai taikant likvidavimo procedūras, ĮBĮ 13-1 straipsnio pagrindu, netaikydamas, ĮBĮ 10 straipsnio nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tarp jų, kad pajamos už parduotą bankrutuojančios įmonės turtą sudarys 21 958 Lt (2 t., b.l. 114, 175-178), kad 93 875,34 Lt iš 132 823 Lt debitorinių skolų pripažintos beviltiškomis, o likusių debitorinių skolų (38 947,66 Lt) nepavyko parduoti (2 t., b.l. 166-169), pagrįstai konstatavo, jog bankrutuojančios įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti, ir turėjo pagrindo pritaikyti supaprastintą bankroto procesą (ĮBĮ 13-1 str. 1 d.), nepareikalaudamas iš ieškinį padavusio asmens įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą piniginę įmoką, nustatytą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje.
Neturi pagrindo apelianto motyvai, jog bankroto administratorius neatliko atsakovo sudarytų sandorių įvertinimo, kad bankroto administratorius turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir finansavimo bei gauti jo pritarimą, kad teismas negali taikyti supaprastinto bankroto proceso pasekmės (likvidavimo procedūros), nes nėra užbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio direktoriaus veiksmų, susijusių su atsakovo turto pardavimu, kadangi tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Pagal bylos duomenis bankroto administratoriaus pavedimu buvo atliktas teisinis atsakovo turto perleidimo sandorių įvertinimas, pagal kurio išvadas: trūksta įrodymų bankroto administratoriui teikti ieškinį dėl atsakovo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nėra kompensuojamojo pagrindo įmonės mokumui atstatyti arba susigrąžinti turtą kreditorių reikalavimų patenkinimui ir nenustatyta pakankamo pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, be to, nėra teisinio pagrindo reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės normas buvusiam įmonės vadovui (2 t., b. l. 42-49). Šias išvadas svarstė atsakovo kreditorių susirinkimas ir joms pritarė (2 t., b. l. 23-24), be to, 96 proc. bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų (1 537 787,92 Lt) atsakovui turintis kreditorius Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuris pirmininkauja įmonės kreditorių susirinkimui, pritaria bankrutuojančios įmonės supaprastinto bankroto procesui, o prieštaraujantys jam kreditoriai - apeliantas ir kreditorius UAB „Mabilta“ - turi 0,38 proc. bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų (2 623,14 Lt ir 3 540 Lt; 2 t., b. l. 27, 179-181, 232-234). Be to, pagal apelianto T. R. 2002-02-08 pareiškimą dėl galimai neteisėtų BAB „Paminklų restauravimo institutas“ akcininko (buvusio vadovo) L. T. veiksmų, susijusių su turto perleidimu, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2002 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, nesant L. T. veiksmuose nusikaltimo požymių, numatytų BK 321, 321-1 straipsnių dispozicijose (2 t., b. l. 52-55). Beje, ši nutartis nekliudo apeliantui kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo įstatymų nustatyta tvarka, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį (CPK 338, 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį.