Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-14 · Administracinė byla Nr. I-2085-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
I-2085-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00715-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2085-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00715-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 32–34) priimti nagrinėti pareiškėjo L. V. skundai bei jų papildymai (b. l. 1, 13, 30), kuriuose pareiškėjas prašo teismo priteisti jam 500 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jis ilgą laiko tarpą yra kankinamas. Pareiškėjo teigimu, jis turi būti gydomas. Gydymas neturi būti imituojamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) yra atsakinga už įkalinimo įstaigų priežiūrą, tačiau ji pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir 1995 m. pasirašytą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) konvenciją. Nurodo, kad dėl tokių aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–43).

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde dėstomos faktinės aplinkybės yra neaiškios ir nekonkrečios. Šiuo atveju neaišku, kokie reikalavimai keliami atsakovei, todėl Teisingumo ministerija negali tinkamai atsikirsti į pareiškėjo skunde dėstomus argumentus. Be to, pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės niekaip nesusijusios su Teisingumo ministerijos vykdoma veikla ar priimtais administraciniais aktais. Nors teismas pareiškėjo skundą priėmė po trūkumų šalinimo, mano, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių skundui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo patirta žala galimai atsirado ne dėl teismo ar Teisingumo ministerijos veiksmų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo atžvilgiu buvo atliktas sveikatos būklės patikrinimas, kokia buvo priimta GKK išvada, bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog kažkuri institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teisingumo ministerija taip pat pasisakė ir nurodė teisinį reglamentavimą, susijusį su tvarka, reglamentuojančią atleidimą nuo bausmės asmeniui susirgus nepagydoma liga.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo sveikata kasdien vis blogėja, jis pats savimi pasirūpinti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką tinkamai pranešta, neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi (b. l. 75–79) administracinėje byloje Nr. AS-522-622/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį (b. l. 32–34), kuria atsisakyta priimti apreiškėjo skundą bei jo papildymus dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (1.23) E7R-700, kuriuo persiųstas pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. skundas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-613 panaikinimo. Taigi, teismas nepasisakys dėl nurodytų raštų teisėtumo ir pagrįstumo bei nevertins pareiškėjo Teisingumo ministerijai 2018 m. sausio 15 d. adresuoto skundo turinio.

Dėl pareiškėjo teismui pateikto skundo atitikties ABTĮ nuostatoms

Atsakovės atstovė pirmiausia prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas atitinka ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, t. y. pareiškėjas nenurodė skundžiamo veiksmo, aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismas pažymi, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, nėra saistomi jokių įpareigojimų, kokiais argumentais ar motyvais gali ginti savo pažeistas teises.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir jo papildymuose nurodė argumentus, kuriais grindžia savo patirtą neturtinę žalą. Nurodyti argumentai laikytini pačio pareiškėjo pasirinktais pažeistų teisių gynybos būdais, kuriuos privalo vertinti teismas, todėl nesutiktina su atsakovės atstovės atsiliepime nurodytais teiginiais, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ skundui keliamų reikalavimų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino dėl to, kad Teisingumo ministerija pažeidinėja Konstituciją ir 1995 m. pasirašytą EŽTT konvenciją. Teismo vertinimu, pareiškėjas padarė rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje EŽTT 1995 m. pasirašytos konvencijos turėjo omenyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), kadangi EŽTT 1995 m. pasirašytos konvencijos, kaip ipso (lot. pats savaime) teisės akto, nėra.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde visiškai nedetalizavo, kurias Konstitucijos, Konvencijos ar kito teisės aktų nuostatas pažeidė Teisingumo ministerija, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais. Pareiškėjas skunde nenurodė ir byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Teisingumo ministerija nevykdė ar netinkamai vykdė jai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, priskirtinas funkcijas.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų. Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teigė, kad jis turi būti gydomas, o pats gydymas neturi būti imituojamas. Daugiau aplinkybių, susijusių su tinkamu / netinkamu gydymu, pareiškėjas nenurodė.

Teismas, vadovaudamasi ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškina, jog pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Taigi, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, privalo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė