Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Genovaitei Šetkauskienei ir Ilonai Digrylienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam R. G., jo atstovui advokatui Algimantui Ruginiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pensinio amžiaus, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

t. y. 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Mažeikių mieste, M. Daukšos g. esančioje turgavietėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 50,00 Lt (14,48 Eur) neteisėtai (neturėdamas leidimo) įgijo pistoletą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, tvarkingą, šaudymui tinkamą, „Walther P22“ dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kurį nuo įgijimo momento gabeno (nunešė) iki savo gyvenamojo namo rūsio adresu (duomenys neskelbtini) ir jį ten neteisėtai laikė iki 2019 m. vasario 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 15 d. apie 13 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasidėjęs po vairuotojo sėdyne, gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur po atliktos nusikalstamos veikos 2019 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje;

t. y. 2019 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Mažeikių mieste, Naftininkų gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 46,00 Eur neturėdamas leidimo įsigijo 30 vnt. šovinių, būtent – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamų šaudymui, dujinių-garsinių šovinių, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos nuo įgijimo momento gabeno (nunešė) iki jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Mažeikiuose, Naftininkų g. ties pastatu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 15 d. apie 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įgytus šaudmenis gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur šaudmenis po atliktos nusikalstamos veikos 2019 m. vasario 16 d. 23 val. 27 min. įvykio vietos apžiūros metu, jam priklausančio automobilio priekinėse kairės pusės durelėse rado Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje;

be to, R. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

t. y. 2019 m. vasario 16 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai S. I. atidarius namo duris, pateko į gyvenamąjį namą ir nukreipęs į ją dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“ necenzūriniais žodžiais grasino S. I. nužudyti, sukėlė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iškart pateko į namo koridorių ir nukreipęs dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“ į R. I. žodžiais „nušausiu jus abu“ grasino R. I. nužudyti, kas jam sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog maždaug prieš dešimt metų turguje už 50,00 Lt (14,48 Eur) įsigijo ginklą savigynai, nes dirbo taksistu, tačiau jo taip ir nepanaudojo. Legalizuoti, ginklo taip pat nebandė, nes nematė tam pagrindo. Prieš incidentą prie parduotuvės sutikęs nepažįstamą medžiotoją paprašė, kad šis jam nupirktų šovinių. Nusipirko 31 ar 32 šovinius, tiksliai nepamena. Šovinius nusipirko siekdamas išbandyti turėtą ginklą, tačiau taip ir neišbandė, nes policijos pareigūnai paėmė tiek ginklą, tiek visus šovinius. Parodė, kad minėtos dienos įvykių jis nelabai atsimena dėl suvartoto alkoholio kiekio. Neabejoja nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir neneigia, kad taip galėjo būti. Dieną prieš įvykį jis atvyko pas V. K., su kuriuo kartu augo, buvo vaikystės draugai. Vartojo daug alkoholio kartu su juo ir kitu asmeniu, o kitą dieną, išgėręs dar degtinės, nuvyko pas nukentėjusiuosius į namus. Paaiškino, kad su R. I. kartu mokėsi, tačiau paskutinį kartą jį matė gal prieš dešimt metų. Kokiu tikslu jis nuėjo pas nukentėjusiuosius, nežino. Mano, kad viskas įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio ir vartotų vaistų nuo depresijos. Dėl įvykio labai apgailestauja ir atsiprašo. Supranta, kad jo poelgis sukėlė didžiulį išgąstį S. I. ir jos vyrui. Sutinka dėl pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau dėl neturtinės žalos dydžio, mano, kad ji per daug didelė. Jo gaunamų 300,00 Eur pajamų nepakaktų žalai atlyginti per visą likusį gyvenimą. Neturi nei nekilnojamojo turto, nei automobilio. Turi žmoną ir du suaugusius sūnus. Pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl gydosi reabilitacijos centre. Paaiškino, kad neturėjo tikslo jų nužudyti, nes ir ginklas neskirtas tam, tačiau supranta, kad nukentėjusieji turėjo pagrindo išsigąsti. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, nes būdamas blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

R. G. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas be jo paties prisipažinimo yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (galioja nuo 2003 m. liepos 1 d.) 12 ir 13 straipsniai reikalauja turėti leidimą norint įsigyti, laikyti ar nešiotis C kategorijos ginklus. Įsigydamas ir laikydamas tokį daiktą kiekvienas asmuo turi suprasti, kad reikia išsiaiškinti visas tokio daikto įsigijimo ir naudojimo aplinkybes ir tik po to jį pirkti, o vėliau domėtis dėl galimų teisinių aktų nuostatų pasikeitimo, susijusių su tokių daiktų laikymo, naudojimo, gabenimo reikalavimais. Kaltinamasis teisės aktų reikalavimais dėl tokios kategorijos ginklų laikymo, naudojimo ir gabenimo nesidomėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, neturint leidimo, gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Šiuo atveju R. G. inkriminuotas šaunamojo ginklo gabenimas ir laikymas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. G. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu) atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis

Be paties kaltinamojo R. G. visiško prisipažinimo, byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad R. G. 2019 m. vasario 15 d. tiksliai nenustatytu laiku, Mažeikių mieste, ties Naftininkų gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, iš nenustatyto asmens už 46,00 Eur neteisėtai (neturėdamas leidimo) įsigijo 30 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro, tinkamų šaudymui dujinių-garsinių šovinių, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos nuo įgijimo momento gabeno (nunešė) iki jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 15 d. apie 13 val., tiksliau nenustatytu laiku, gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur šaudmenis, po nusikalstamos veikos, 2019 m. vasario 16 d. 23 val. 27 min., įvykio vietos apžiūros metu, jam priklausančio automobilio priekinėse kairės pusės durelėse rado Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiuo atveju R. G. inkriminuoti įgijimas, gabenimas ir laikymas.

Vertindamas surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. G. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis), atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra svarbu, ar grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, t. y. sukuriant pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo ir kaltininkui siekiant būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

2019 m. vasario 16 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai S. I. atidarius laukines namo duris, R. G. pateko į gyvenamąjį namą ir nukreipęs į nukentėjusiąją dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walter P22“, vadindamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti ir tai sukėlė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pateko į namo koridorių ir nukreipęs dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“ į atbėgusį nukentėjusįjį R. I., žodžiais „nušausiu jus abu“ grasino R. I. nužudyti, kas jam sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 145 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir R. G. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. G. savo kaltę pripažino visiškai, pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų S. I. ir R. I. parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Abejonių dėl kaltinamojo kaltės nekyla, kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 54–61 straipsnių nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus tyčiniai nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą.

Teismas atsižvelgė į nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: kaltinamasis neteistas, 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2014 m. gruodžio 29 d. R. G. Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (I t., b. l. 134–136, 137–138), administracine tvarka nebaustas (I t., b. l. 140), yra pensinio amžiaus, nedirbantis (I t., b. l. 142), (duomenys neskelbtini) R. G. pas gydytoją psichiatrą pirmą kartą apsilankė 2006 m. rugsėjo 19 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini), paskutinis apsilankymas pas gydytoją psichiatrą 2018 m. lapkričio 15 d., paskirtas medikamentinis gydymas (I t., b. l. 148). Teismas įvertino kaltinamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, jau daugiau nei mėnesį savanoriškai dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje skirtoje vyrams, norintiems atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio vartojimo ir šios įstaigos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jokių pažeidimų, destruktyvaus elgesio ar tyčinio taisyklių nesilaikymo neužfiksuota (II t., b. l. 77). Įvertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. G. BK 253 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės termino vidurkis (BK 50, 54, 55 straipsniai), t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu), skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis), skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir R. G. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, įvertinus jo nuoširdžią atgailą ir tai, kad jis yra senatvės pensininkas, dėl priklausomybės alkoholiui šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą trejų metų terminui. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis R. G. taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant:

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“;

– 27 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinius-garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 16 d. 18 val. 38 min. iki 2019 m. vasario 18 d. 14 val. 35 min. (2 paros) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (I t. b. l. 162-163, 172).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtinę žalą apibrėžia kaip turto netekimą, sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai) arba negautas pajamas (netiesioginiai nuostoliai).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 862,00 Eur turtinės žalos atlyginimo – gydymo išlaidoms padengti (I t., b. l. 67). Išlaidoms pagrįsti pridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir medicininiai dokumentai (I t., b. l. 68, 69–70, 71–77, 78–79, 80, 81–83, 84–90). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. I. savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patikslino ir prašė priteisti 1 154,07 Eur turtinės žalos. Pateikė šią sumą pagrindžiančius dokumentus. Su pateiktu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamasis sutiko. Teismo vertinimu, civilinės ieškovės S. I. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiosios S. I. naudai priteistina 1 154,07 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, R. G. įpareigotinas civilinės ieškovės S. I. naudai priteistą 1 154,07 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 7 ct) turtinės žalos dydį sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Civilinė ieškovė pateikė į bylą savo ligos istorijos ir medicininių pažymų išrašus apie jai nustatytas diagnozes, gydymo eigą ir pan. Byloje pateikti duomenys apie civilinės ieškovės S. I. sveikatos būklę prieš ir po įvykio patvirtina, kad nukentėjusioji iki įvykio jau daug metų skundėsi skausmais sprande, kairėje rankoje, prastesniu miegu, kojų ir rankų tirpimu, neramumu atsigulus. Gydymo eigoje būklė gerėjo, tačiau po ginkluoto užpuolimo 2019 m. vasario 16 d., būklė pablogėjo. Paliko labai jautri, sutriko miegas, didelis nerimas, jaučia baimę. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad po reabilitacijos sumažėjęs kaklo skausmas, pečių juostos raumenų įtempimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ilgalaikius, liekamuosius, nepagydomus nukentėjusiajai S. I. nusikalstamos veikos metu padarytus sužalojimus ar kitas neaiškias jos pagijimo perspektyvas, lemsiančias jos gyvenimo kokybę dar ilgą laiką. Dėl nusikalstamos veikos civilinei ieškovei paūmėjo iki veikos buvę nustatyti negalavimai, nukentėjusioji patyrė didžiulius emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. G. nedirba, yra senatvės pensininkas, neturi nekilnojamojo turto, jo gaunamos pajamos yra apie 300,00 Eur per mėnesį. Įvertintina taip pat tai, kad nusikalstama veika buvo vienkartinė, truko trumpą laiką, didelė turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismo nuomone, civilinės ieškovės prašomas priteisti 100 000,00 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų ir teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2012), dėl to neturtinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgus į tai, tenkinama dalis S. I. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai S. I. priteisiamas 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimas iš R. G., įpareigojant priteistą neturtinės žalos dydį sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– 2019 m. vasario 18 d. nutarimu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 173–174);

– 2019 m. vasario 18 d. nutarimu R. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t., b. l. 176–177).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“, 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ir 2019 m. balandžio 5 d. pakvitavimu perduotą saugoti ir saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

– 27 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro, dujinius-garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ir 2019 m. balandžio 5 d. pakvitavimu perduotus saugoti ir saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 75 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto diponavimo šaunamuoju ginklu) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto diponavimo šaudmenimis) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. G. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 16 d. 18 val. 38 min. iki 2019 m. vasario 18 d. 14 val. 35 min. (2 paros) ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis R. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant ir perduodant Lietuvos Respublikos ginklų fondui:

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“;

– 27 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro, dujinius-garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos, dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „Walther P22“, 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ir 2019 m. balandžio 5 d. pakvitavimu perduotą saugoti ir saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui;

– 27 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro, dujinius-garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ir 2019 m. balandžio 5 d. pakvitavimu perduotus saugoti ir saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Civilinės ieškovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. G. 1 154,07 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 7 ct) turtinei žalai ir 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 0 ct) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant priteistą sumą sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– 2019 m. vasario 18 d. nutarimu R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti;

– 2019 m. vasario 18 d. nutarimu R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.