Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vairavimo instruktoriumi, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2018 m. balandžio 8 d., apie 09.24 val., Vilniuje, Buivydiškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,93 promilės etilo alkoholio).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Balandžio 8 d. išvakarėse išgėrė alaus. Iš ryto alkoholio nevartojo. Gailisi. Važiavo į Šeškinę pas mamą. Automobilis priklauso firmai. Savo poelgį vertina labai blogai. Išgėrė 12 ar daugiau butelių tamsaus alaus. Nepagalvojo, kad gali būti tokios pasekmės. Su pussesere dažnai bendrauja. Lanko jo mamą kartu. Jo mama yra pusseserės krikšto mama. Per šventes susitinka. Pusseserė daro jam įtaką. Naudojosi įmonės automobiliu. Per savaitę susitinka du kartus, mažiausiai kartą. Pusseserė propaguoja sveiką gyvenseną. Apie mitybą daug kalba. Apie jo ligą kalba, nurodo, kad taisyklingai maitintųsi, negertų, nes jis serga žvyneline (b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. balandžio 7 d. vakare vartojo alkoholį namie. Išgėrė „Baltijos tamsaus“ alaus 12 butelių, po 0,5 l. talpos. 2018 m. balandžio 8 d. ryte jokio alkoholio nevartojo. Apie 09.24 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Lazdynų į Šeškinės mikrorajoną. Buivydiškių g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam alkotesterio pagalba nustatė 1,75 promilių girtumą. Jį nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Automobilyje važiavo vienas. Gailisi, kad vairavo neblaivus, tai buvo pirmas kartas. (b. l. 20, 23).

Teisiamajame posėdyje laiduotoja R. P. parodė, kad yra kaltinamojo pusseserė. Jų tėvai broliai. Yra labai reikli, nevartoja alkoholio, veda sveiką gyvenimo būdą. Mano, kad turi įtakos savo pusbroliui. Jis labai gailisi dėl savo klaidos. Jis teigiamas, padorus, darbštus rūpestingas sąžiningas žmogus. Jei teismas nuspręs, sumokės užstatą (b. l. 78).

Kadangi A. B., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Tomas Mateikis parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. nuo 08.00 val., Vilniuje, Buivydiškių g. vykdė policijos spec. priemonę, dirbo kartu su vyriausiąja patrule Laura Šileikaite (V1831). Priemonių metu apie 09.24 val. sustabdė automobilį Toyota Auris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. Šileikaitė priėjo prie vairuotojo, o jis stovėjo šalia sustabdyto automobilio. L. Šileikaitė paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, bendraujant su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. B., porininkė pasakė, kad nuo vairuotojo sklinda specifinis alkoholio kvapas, todėl liudytojas alkotesterio „Alcotest 6810“ pagalba patikrino vairuotojo blaivumą. Alkotesteris parodė, kad vairuotojas yra neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas t. y. 1,75 promilės. Apie tai informavo Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoją, jo nurodymu liudytojas pastatė minėtą automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, Buivydiškių g. 4, o atvykęs patrulių ekipažas V1831 pristatė vairuotoją į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 14-15).

Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės L. Šileikaitės tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo T. Mateikio parodymuose (b. l. 6).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3309/2017(01) nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoju – savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Auris“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 14 010 Eur (b. l. 12).

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad A. B. 2018 m. balandžio 8 d. apie 09.24 val. vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu, patvirtino, kad 2018 m. balandžio 8 d. važiavo automobiliu į Šeškinę, iš vakaro išgėrė 12 butelių tamsaus alaus (b. l. 20, 23, 77). Liudytojas T. Mateikis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vykdant policinę priemonę 2018 m. balandžio 8 d. 09.24 val. buvo sustabdytas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Porininkė pasakė, kad nuo vairuotojo sklinda specifinis alkoholio kvapas. Alkotesteriu nustatytas 1,75 promilių girtumas, patrulių ekipažas V1831 pristatė vairuotoją į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 14-15). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodomos ir vyriausiosios patrulės L. Šileikaitės tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Specialisto išvadoje Nr. T-A 3309/2017(01) konstatuota, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 31). Taigi, įvertinus šiuos bylos duomenis matyti, kad A. B. vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šioje byloje yra pateiktas prašymas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 72-73). BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 35). Jis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 20, 23, 77) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Nusikaltimu nebuvo padaryta jokia žala. Kaltinamasis anksčiau keletą kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už alkoholio vartojimą ir girto pasirodymą viešoje vietoje, tačiau pažeidimai nebuvo sistemingi, visos paskirtos nuobaudos sumokėtos (b. l. 32-34). Šiuo metu kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vairavimo instruktoriumi (b. l. 36, 68-71). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Vertindamas galimos laiduotojos R. P. asmenybę ir jos gebėjimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas pažymi, kad galima laiduotoja yra kaltinamojo pusseserė, t. y. juos sieja giminystės ryšiai. Teisiamajame posėdyje R. P. nurodė esanti labai reikli, nevartojanti alkoholio, vedanti sveiką gyvenimo būdą (b. l. 78). Kaltinamasis nurodė, kad su pussesere dažnai bendrauja, ji daro jam įtaką, propaguoja sveiką gyvenseną (b. l. 77). Darbdavio pateiktoje charakteristikoje laiduotoja charakterizuojama teigiamai (b. l. 74). Ji nėra teista, administracine tvarka bausta du kartus, tačiau pažeidimai nešiurkštūs. Teismas konstatuoja, jog R. P. yra verta teismo pasitikėjimo.

Teismas pažymi, jog R. P. savanoriškai sumokėjo į teismo sąskaitą 2 000 eurų dydžio užstatą.

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos sąlygos, todėl, atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą veiką, jo ir galimos laiduotojos asmenybes, R. P. gebėjimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, vadovaudamasis BK 40 straipsniu nusprendžia atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybėn ir nustatant 2 metų laidavimo terminą su 2 000 eurų dydžio užstatu.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl to, ar apskritai reikalinga kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones. Ginčas yra kilęs tik dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino. Teismas pažymi, jog kaltinamojo gynėjo prašomas nustatyti vienerių metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra neproporcingas atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Šios bylos kontekste būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalį, kurioje numatyta, kad už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 31). Taigi, esant tokiam alkoholio kiekiui kraujyje uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tik vienerių metų laikotarpiui kaltinamajam faktiškai būtų paskirta tokia pati poveikio priemonė kaip ir už gerokai mažiau pavojingą teisės pažeidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra vairavimo instruktorius. Dirbdamas tokį darbą kaltinamasis neabejotinai suvokė, kokį pavojų sau ir kitiems asmenims kelia neblaivūs vairuotojai, taip pat tai, kokios gali būti vairavimo esant neblaiviam teisinės pasekmės. Be to, kaltinamasis pats nurodė, kad įvykio išvakarėse išgėrė 12 butelių alaus, taigi, suvartojo didelį alkoholio kiekį. Todėl dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones jam kilsiantys sunkumai asmeninėje ir darbinėje sferose yra natūralūs jo neatsakingo elgesio padariniai, kurie negali būti iškeliami aukščiau nei visuomenės interesas užtikrinti saugumą keliuose ir proporcingą teisinę atsakomybę už bet kokius teisės pažeidimus eismo saugumo srityje.

Teismas nustato, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamajam nustatomas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), paėmimo momento (b. l. 24-25) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoju – savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10), taigi, šis automobilis nepriklauso nuosavybės teise kaltinamajam, nors ir esančiam šios bendrovės akcininku (b.l.68), BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo pagrindai nenustatyti, todėl byloje svarstytinas klausimas tik dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis matyti, kad automobilio „Toyota Auris“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 14 010 EUR (b. l. 12). Teismas pažymi, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltinamajam, kuris ligi šiol buvo vairavimo instruktorius, uždraudus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones neabejotinai kils sunkumų darbinėje sferoje, o tuo pačiu kils ir sunkumai gaunant pajamas. Todėl teismas, įvertinęs atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turimą diskrecijos teisę, taip pat automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę, netaiko BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kaip šiuo atveju neproporcingos.

Kita vertus, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo apskritai netaikyti kitokių baudžiamojo poveikio priemonių, todėl skiria kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą 15 MGL (750 EUR (15x50 EUR)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti. Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – dokumento (A. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 24-25) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. B. atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 2 000 (dviejų tūkstančių) EUR užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – paskirti 15 MGL (750 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Kardomąją priemonę – dokumento (A. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini)) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitrai“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. B. atėmimą 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 9 d.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

2. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.