- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-4625-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03865-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai I. Š., jos atstovui J. Š., atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo komisijos atstovei Jolitai Batura, vertėjai Agatai Voinič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-07-28 protokolinį sprendimą Nr. ŽŪ6-6 ir įpareigoti Komisiją iš naujo apskaičiuoti bei atlyginti pareiškėjai padarytą žalą arba teismui pačiam išspręsti ginčą iš esmės kitu įstatymų nustatytu būdu.
Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė tuo, kad Komisijai 2014-07-03 pateikė prašymą, kuriame buvo prašoma apskaičiuoti šernų padarytą žalą bulvių plote bei atlyginti padarytą žalą. 2014-08-01 buvo gautas nepagrįstas atsakymas į minėtą prašymą, kuriame buvo atsisakyta žalą netgi apskaičiuoti.
Pareiškėja paaiškino, kad jos atžvilgiu priimtas aktas nėra individualizuotas, t. y. Komisija jos atvejį prilygino kitų piliečių (A. T., B. B.) atvejams, nors, kaip nurodyta pačiame protokole, visi šie atvejai yra visiškai skirtingi, kad Komisija, priimdama sprendimus turi atsižvelgti į konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir kiekvienu atskiru atveju priimti atskirą sprendimą, o ne visus skirtingus atvejus spręsti vienodai. Taip pat valdininkų ir kitų Komisijos narių nenorą atsakingai išspręsti minėtą atvejį ar netgi jų nekompetentingumą patvirtina aplinkybė, kad ginčo sprendime netgi nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, o tik yra nukreipiama į Administracinių bylų teisenos įstatymą.
Pareiškėja paaiškino, kad Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjos sklypas neatitinka aptvėrimo technologijos, nes šernai lengvai gali patekti į sklypą, tačiau kuo remiantis padaryta tokia išvada nėra nurodyta.
Pareiškėja pabrėžė, kad jos sklypai, kurie yra šernų suniokoti, yra aptverti vieline tvora, apie vieno metro aukščio, kad problemos kyla tik dėl šernų, todėl ji neturėjo pagrindo tvorą daryti aukštesnę, o normalus laukinis šernas, kuriam užtenka maisto miške, arba kai jis per ilgą laiką nėra pripratęs maisto ieškoti laukose ar pasėliuose, neturėtų lengvai patekti į aptvertą plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad su kiekvienais metais šernų problema jų gyvenvietėje darosi vis aštresnė, kadangi šernų skaičius daugėja ir ieškodami maisto, kurio, jos manymu, jiems jau neužtenka miškuose, kasmet vis įžūliau prieina prie gyvenamųjų namų, niokoja laukus bei pasėlius. Pabrėžė, kad jokio pasiūlymo dėl žalos atlyginimo iš medžiotojų nėra gavusi ir mano, kad toks pasiūlymas yra neteisėtas, kadangi žala netgi nebuvo skaičiuojama. Dėl pretenzijų medžiotojams atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad kasmet kreipiasi į juos bei į seniūniją, prašydama įtakoti kaip nors vis sunkėjančią situaciją, bet jokios realios reakcijos nebuvo. Tuo labiau medžiotojai, patys maitindami šernus, privilioja juos arčiau gyvenviečių, kad galėtų juos lengviau sumedžioti.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja bei jos atstovas prašė skundą tenkinti, patvirtindami skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, kadangi ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paaiškindamas, kad pareiškėja 2014-07-03 pateikė Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) daromos žalos bulvių 0,29 ha plote ir 0,1 ha plote, esantiems (duomenys neskelbtini) kadangi laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai padarė žalą, prašydama organizuoti žalos įvertinimą ir kompensuoti patirtus nuostolius. 2014-07-14 Komisijos nariai nuvyko apžiūrėti žemės ūkio pasėlius (bulves), esančius (duomenys neskelbtini). Vietoje Komisijos nariai surašė Žemės ūkio pasėliams ar miškui padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. 13 (toliau – Aktas), kuriame užfiksavo visas nustatytas aplinkybes (Žemės sklypai yra miško apsuptyje. Aptverti tvora, kuri technologiškai yra neteisingai įrengta, nes žvėrys gali laisvai patekti į sklypą. Abu žemės sklypai randasi ne daugiau 200 metrų nuo sodybos). Nustatytas aplinkybes Komisija taip pat užfiksavo vietoje darytomis nuotraukomis. Pareiškėja dalyvavo 2014-07-14 apžiūrint žemės ūkio pasėlius (bulves), su Akto turiniu ji buvo supažindinta ir pati pasirašė šiame apžiūros akte, be to, iš paties Akto Nr. 13 matyti, kad dėl Komisijos narių nustatytų aplinkybių pareiškėja jokių pretenzijų nepareiškė, pastabų dėl nustatytų aplinkybių neturėjo.
Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 str. 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440 redakcija) patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Medžioklės įstatymo 18 str. 3 dalis numato laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo atvejus ir tvarką. Metodikos 12 punktas numato, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 metrų nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Todėl nustačius Metodikos 12 punkte nurodytą išimtį, žala neskaičiuojama ir neatlyginama.
Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisija Aktu ir nuotraukomis užfiksavo, kad pareiškėjos žemės sklypų aptvėrimas nėra technologiškai teisingai įrengtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos žemės sklypų aptvėrimas vielinio tinklo bei asbestinio šiferio pagalba negali būti laikomas tvora, ką patvirtina statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai”, apibrėžiantis tvoros sąvoką. Tuo tarpu pareiškėjos žemės sklypų aptvėrimas, kurį sudaro vielinis tinklas ir asbestinio šiferio plokštės, nėra laikomas statiniu (tvora), nes neturi statiniui (tvorai) būdingų savybių – yra žemesnis negu 1 m, neturi laikančiųjų konstrukcijų. Aptvėrimo dalį sudaro kilnojamasis daiktas – asbestinio šiferio plokštės. Taigi, pareiškėja netinkamai atliko savo pareigą pasirūpinti, kad jos žemės sklypai būtų aptverti tvora ir, kad tvora būtų tokios būklės, jog per ją negalėtų į žemės sklypus patekti medžiojamieji gyvūnai. Todėl, neaptvėrus žemės ūkio pasėlius, augančius miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, elektriniu piemeniu arba tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius, negali kilti pareiga skaičiuoti žalą ir ją atlyginti.
Komisija nurodė, kad yra nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nėra nurodyta Komisijos 2014-07-28 priimto sprendimo (įforminto protokolu) apskundimo tvarka, kadangi Komisijos 2014-07-31 rašte Nr. A33(l)-5664-(4.22) pareiškėjai yra nurodyta Komisijos 2014-07-28 priimto sprendimo (įforminto protokolu) apskundimo tvarka – „Informuojame, kad turite teisę Komisijos priimtą sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.” Toks sprendimo apskundimo tvarkos nurodymas nesukliudė pareiškėjai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėja laiku realizavo teisę kreiptis į teismą.
Be to, visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jos atžvilgiu „(...) priimtas aktas nėra individualizuotas.”, kad Komisija jos „(...) jos atvejį prilygino kitų piliečių (A. T., B. B.) atvejams.” Ginčijamame Komisijos sprendime bei 2014-07-14 Apžiūros akte Nr. 13, kuris laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi, aiškiai išdėstytos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai motyvai, kurie sąlygos neigiamo pareiškėjos atžvilgiu sprendimo priėmimą. Ginčijamame Komisijos sprendime bei 2014-07-14 Apžiūros akte Nr. 13 aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos 2014-07-03 prašyme nurodyti žemės sklypai yra miško apsuptyje. Abu minėti žemės sklypai taip pat yra nutolę ne daugiau kaip 200 metrų nuo sodybos, kad pareiškėjos žemės ūkio pasėlių aptvėrimas technologiškai yra neteisingai įrengtas, nes žvėrys gali laisvai patekti į sklypą, kad aiškiai užfiksuota, kokia teisinio reguliavimo nuostata numato išimtį, šalinančią žalos atlyginimą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Komisijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2014-07-03 pateikė Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) daromos žalos bulvių 0,29 ha plote ir 0,10 ha plote, esantiems (duomenys neskelbtini) kadangi laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai (šernai) padarė žalą, prašydama organizuoti žalos įvertinimą ir kompensuoti patirtus nuostolius (b. l. 21).
Komisija 2014-07-28 priėmė protokolinį sprendimą Nr. ŽŪ6-6, kuriuo nusprendė netenkinti I. Š. prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos bulvių plote Šilėnų k., Zujūnų seniūnijoje, atlyginimo (b. l. 30-31).
CK 6.267 str. 2 dalis numato, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, kurią nustato Metodika.
Medžioklės įstatymo 18 str. 3 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (Šernus leidžiama medžioti ištisus metus.) Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai (Medžioklės įstatymo 18 str. 4 dalis). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (Medžioklės įstatymo 18 str. 1 dalis).
Metodikos 12 punktas numato, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 metrų nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad abu minėti pareiškėjos žemės sklypai yra nutolę mažiau negu 200 metrų nuo sodybos, ką patvirtino ir pati pareiškėja, kad žemės ūkio pasėliai (bulvės), esantys žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0409-3003, bei žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0409-2728 (minėti sklypai yra vienas šalia kito, Šilėnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r.), yra miško apsuptyje, kad minėti sklypai yra aptverti vieliniu tinklu bei asbestiniu šiferiu. Teismas daro išvadą, kad minėtų žemės sklypų aptvėrimas (vieliniu tinklu) vietomis yra praardytas ir tai sudaro galimybę medžiojamiesiems gyvūnams (šernams) patekti į minėtus žemės sklypus pro atsiradusias skyles, t. y. minėtų žemės sklypų aptvėrimas nėra sandarus, turi plyšių, kuriuos pareiškėja bandė užsandarinti asbestiniu šiferiu, ką patvirtina Komisijos surašytas Aktas (b. l. 28) bei 2014-07-14 minėtų sklypų vietoje darytos fotonuotraukos (b. l. 32-53).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.6 punktu yra uždrausta Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2005 m. sausio 1 d. naudoti asbestą ir visus kitus jo turinčius gaminius. Pareiškėja, augindama bulves miško apsuptyje, turėjo būti pakankamai apdairi ir rūpestinga bei pasirūpinti, kad per atsiradusias skyles tvoroje šernams nebūtų galimybės patekti į bulvių lauką. Augindama miško apsuptoje teritorijoje bulves, ji rizikavo, nes negalėjo nežinoti apie šernų daromą žalą šios rūšies pasėliams (pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad suvokia šernų daromą žalą jos auginamoms bulvėms), todėl pareiškėja, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų saugumo priemonių, siekdama apsaugoti šalia miško esantį jos pasėlių plotą, pasirūpinti, kad jos žemės sklypai būtų aptverti tvora ir, kad tvora būtų tokios būklės, jog per ją negalėtų į žemės sklypus patekti medžiojamieji gyvūnai, t. y. pareiškėja savo neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką ir sukėlė sau žalą (CK 6.253 str. 5 dalis).
Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo klausimus, analizę, teismas daro išvadą, kad Metodikos 12 punkte aiškiai numatyta, kad žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius, t. y. teismas daro išvadą, kad, ginčo atveju, pareiškėjos žemės sklypų aptvėrimas vieliniu tinklu bei asbestiniu šiferiu negali būti laikomas tvora, ką patvirtina statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas” 2 lentelės „Inžineriniai statiniai” 3.1 punktas, apibrėžiantis, kad tvora, kurios aukštis > 1 m, < 2 m, priskirta I grupės nesudėtingų statinių grupei. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 2 punktas numato, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o šio įstatymo 2 str. 68 punktas numato, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjos žemės sklypų aptvėrimas, kurį sudaro vielinis tinklas ir asbestinio šiferio plokštės, nėra laikomas statiniu (tvora), nes neturi statiniui (tvorai) būdingų savybių – yra žemesnis negu 1 m, neturi laikančiųjų konstrukcijų, o aptvėrimo dalį sudaro kilnojamasis daiktas – asbestinio šiferio plokštės. Be to, toks aptvėrimas negali būti laikomas ir elektriniu piemeniu.
Teismas daro išvadą, kad Komisija 2014-07-28 protokoliniame sprendime Nr. ŽŪ6-6 pagrįstai padarė išvadą, kad neaptvėrus pareiškėjos auginamų žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 metrų nuo sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, elektriniu piemeniu arba tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius, negali kilti pareiga skaičiuoti žalą ir ją atlyginti.
Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl Komisijos padarytų procesinių pažeidimų priimant ginčijamą sprendimą, t. y. kad nėra nurodyta Komisijos 2014-07-28 priimto sprendimo apskundimo tvarka ir kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas aktas nėra individualizuotas, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2014-07-31 rašte Nr. A33(l)-5664-(4.22) pareiškėjai buvo nurodyta Komisijos 2014-07-28 priimto sprendimo apskundimo tvarka. Ir nors Komisija sprendimo apskundimo tvarkos nedetalizavo („Informuojame, kad turite teisę Komisijos priimtą sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatys tvarka.”), toks sprendimo apskundimo tvarkos nurodymas nesukliudė pareiškėjai pasinaudoti teisminės gynybos teise, t. y. pareiškėja laiku realizavo savo teisę kreiptis į teismą, todėl teismas daro išvadą, kad Komisijos nurodytas neišsamus ginčijamo sprendimo apskundimas nėra laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Be to, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2014-07-28 protokoliniame sprendime Nr. ŽŪ6-6 bei 2014-07-14 Apžiūros akte Nr. 13 (su Akto priedais – 2014-07-14 vietoje darytomis nuotraukomis), kuris laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi, ką patvirtina teismų praktika, yra aiškiai išdėstytos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai motyvai, kurie sąlygojo neigiamo pareiškėjos atžvilgiu sprendimo priėmimą, todėl teismas daro išvadą, kad taip įformintas Komisijos 2014-07-28 protokolinis sprendimas Nr. ŽŪ6-6 yra laikytinas atitinkančiu procedūrinius bei procesinius reikalavimus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija ginčo aplinkybes vertino objektyviai, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, laikėsi procesinių reikalavimų, todėl Komisijos 2014-07-28 protokolinis sprendimas Nr. ŽŪ6-6 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos I. Š. skundas, prašant panaikinti Komisijos 2014-07-28 protokolinį sprendimą Nr. ŽŪ6-6, kuriuo buvo netenkintas I. Š. prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos bulvių plote, esančiame (duomenys neskelbtini) atlyginimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos I. Š. antras reikalavimas, t. y. arba teismui pačiam išspręsti ginčą iš esmės kitu įstatymų nustatytu būdu, yra išvestinis iš pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą.
Teismui konstatavus, kad Komisija priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti I. Š. prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos bulvių plote (duomenys neskelbtini) atlyginimo, yra atmestinas ir išvestinis I. Š. reikalavimas (arba teismui pačiam išspręsti ginčą iš esmės kitu įstatymų nustatytu būdu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos I. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.