Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-10380-632/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2YT-10380-632/2023
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01605-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
J. J., valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10380-632/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01605-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos motinos B. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė pareiškėjos brolis K. J., pradėjęs jį faktiškai valdyti, o po pareiškėjos brolio K. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimą priėmė pareiškėja, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti. Palikėjos B. J. turtą sudaro: gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui, prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja A. M. (iki santuokos buvusi J.) yra B. J. ir L. J. dukra (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). B. J. ir L. J. santuokoje susilaukė šešių vaikų: R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos nežinoma), mirusi (duomenys neskelbtini), M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), V. V., gimusios (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos nežinoma), mirusi (duomenys neskelbtini), J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmenų duomenis). Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos motina B. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjos brolis K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miręs.

5. Kad K. J. priėmė po savo motinos B. J. mirties jos palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti įrodo tai, kad jis pasiliko gyventi name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (pagal šiuo metu esantį išplanavimą (duomenys neskelbtini) kaimas) ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaikė palikėjos turtą, prižiūrėjo, rūpinosi palikėjos turtu ir juo naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Taip pat (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti šio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų bylos kopija pridėta prie pareiškimo, tačiau šis turtas liko neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) K. J. sudarė asmeninio ūkio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodyta, kad K. J. iki mirties tinkamai atsiskaitė už žemės nuomą. Taigi, šias aplinkybes, kad namas su priklausiniai ir žemės sklypu priklausė B. J., patvirtina ne tik byloje esančios pažymos iš Nekilnojamojo turto registro, seniūnijos, bet ir kiti dokumentai, kuriose matyti, kad B. J. buvo gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, tik šio turto tinkamai neįregistravo registre bei šiuo adresu buvo atlikti mokėjimai už žemės sklypo nuomą ir kitas paslaugas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. J., po jos mirties faktiškai pradėjo jos turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėjos brolis K. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė ir iki galo nesutvarkė teisinės dokumentacijos dėl jo žinioje priimto ir valdyto palikėjos turto.

6. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po B. J. ir K. J. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis po B. J. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) notarė R. P. (duomenys neskelbtini) liudijime Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Po B. J. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 587 straipsnis) nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. Tai, kad (duomenys neskelbtini) mirusios B. J. palikimą jos sūnus K. J. priėmė iš karto po palikėjos mirties, pareiškėja įrodinėja tuo, jog pareiškėjos brolis perėmė visą jos likusį turtą, kuriuo ji naudojosi iki savo mirties ir šį turtą naudojo kaip savo, pradėjo faktiškai valdyti jį, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo, jame gyventi, mokėti mokesčius. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, kad pareiškėjos brolis K. J. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis K. J. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

9. Po K. J. mirties faktiškai pradėjo jo turtą valdyti ir juo naudotis pareiškėja A. M. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjos brolis K. J. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - šešių mėnesių nuo palikėjo mirties, o pareiškėja A. M. po brolio K. J. mirties priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos B. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, o po K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė pareiškėja A. M., todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti, o po K. J. mirties, (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėjas Augustinas Mitkus