- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-11
- Bylos Nr.
- N-756-968-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Arsenijaus Musajevo (Arsenij Musajev) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties Arsenijaus Musajevo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktojo policijos komisariato pareigūnas Arsenijui Musajevui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. 22 val. iki 2006 m. rugpjūčio 4 d. 6 val. Vilniuje, V. Grybo g. 34-115, buvo garsiai įjungęs muziką ir tuo trikdė viešąją rimtį. A. Musajevo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį.
2006 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) nutarimu A. Musajevą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą - 10 Lt baudą.
II.
A. Musajevas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku triukšmo nekėlė, muzikos garsiai nebuvo įjungęs, muzika bute grojo pakankamai tyliai, joks kitas triukšmas iš jo buto nesklido, viešoji rimtis sutrikdyta nebuvo, jokių kaimynų, gyvenančių viršutiniuose ar apatiniuose aukštuose, išskyrus J. Rodevič, nusiskundimų nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi A. Musajevo skundo netenkino, 2006 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo įrodyta nukentėjusiosios J. Rodevič paaiškinimais, liudytojos V. Muliarčikaitės, pažeidimo padarymo metu buvusios nukentėjusiosios bute, liudytojų policijos pareigūnų M. Zarembos, V. Butkevičiaus (V. Butkevič) parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiosios pareiškimu, tarnybiniu pranešimu. Teismas liudytojų M. Tamučio, M. Kiaunės, K. Kozulino (K. Kozulin), A. Dėjienės, J. Griškėnaitės parodymus dėl to, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo viešosios rimties netrikdė, vertino kritiškai, kadangi šie asmenys yra pareiškėjo kaimynai arba bendradarbiai, todėl vertintina, kad jie nori padėti A. Musajevui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
Apeliaciniu skundu A. Musajevas prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nukentėjusiosios J. Rodevič paaiškinimai yra netikslūs, jos pareiškime ir teismo posėdžio metu skirtingai nurodytos aplinkybės tariamo teisės pažeidimo padarymo metu. J. Rodevič paaiškinimai yra šališki ir turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ji nuolat konfliktuoja su apeliantu, be to, yra padavusi jau antrą pareiškimą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktajam policijos komisariatui dėl apelianto triukšmavimo bute, iš kurių pirmasis buvo atmestas, kadangi pareiškime nurodytu metu apelianto bute žmonių nebuvo.Liudytojas policijos pareigūnas V. Butkevičius teismo posėdžio metu parodė, kad J. Rodevič iškvietus policiją, atvykęs į tariamo pažeidimo vietą, nei iš lauko ir kiemo pusės, nei laiptinėje iš apelianto buto negirdėjo jokio triukšmo ar garsiai sklindančios muzikos. Liudytojas policijos pareigūnas M. Zaremba taip pat nenurodė faktų, patvirtinančių, kad iš apelianto buto garsiai sklido muzika.Liudytojos kaimynės A. Dėjienė ir J. Griškėnaitė parodė, kad tariamo teisės pažeidimo padarymo metu iš apelianto buto negirdėjo garsiai sklindančios muzikos. Liudytojai M. Tamutis, M. Kiaunė ir K. Kozulinas, buvę tariamo pažeidimo padarymo metu apelianto bute, parodė, kad apelianto bute ir terasoje nebuvo triukšmaujama. Liudytojos V. Muliarčikaitės parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra nukentėjusiosios J. Rodevič giminaitė, yra suinteresuota jai padėti. Be to, jos parodymai dėl to, kad apelianto bute tariamo pažeidimo padarymo metu buvo 2 merginos ir kad V. Muliarčikaitė iš J. Rodevič buto balkono paprašė apelianto buto terasoje esančius žmones netriukšmauti, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti, 2006 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Institucija nurodo, kad apelianto kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo įrodyta surinktais įrodymais, teisės pažeidimo aplinkybės įvertintos tinkamai, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas nubausti A. Musajevą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad triukšmas, tai yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o nuo 22 iki 6 valandos – taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki vieno šimto litų.
Taigi, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
A. Musajevui administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. 22 val. iki 2006 m. rugpjūčio 4 d. 6 val. bute garsiai leidus muziką ir tuo trikdžius viešąją rimtį. Byloje surinkti įrodymai dėl viešosios rimties trikdymo garsia muzika yra prieštaringi. A. Musajevas ir jo bute buvę bendradarbiai, liudytojai M. Kiaunė, K. Kozulinas, M. Tamutis parodė, kad bute nebuvo triukšmaujama, o muzika grojo tyliai, tik kaip fonas jiems negarsiai kalbantis. Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė iš esmės vien tik nukentėjusiosios J. Rodevič, kuri apklausta teismo posėdyje pagal ATPK 273 straipsnio 3 dalies taisykles, net nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 187² str.) ir jos giminaitės V. Muliarčikaitės parodymais. Tuo tarpu liudytojos J. Griškėnaitė ir A. Dėdienė, gyvenančios butuose, esančiuose greta apelianto buto, nepatvirtino minėtą vakarą ir naktį girdėjusios muziką, kuri būtų trukdžiusi ilsėtis, t. y. trikdžiusi viešąją rimtį (b. l. 36, 37). Jokių duomenų, kad J. Griškėnaitė ir A. Dėdienė būtų dėl kokių nors priežasčių suinteresuotos teikti teismą klaidinančią informaciją ar padėti išvengti apeliantui atsakomybės, byloje nėra. Pagal J. Rodevič iškvietimą atvykę policijos pareigūnai V. Butkevičius ir M. Zaremba teismo posėdyje taip pat nenurodė, kad būtų girdėję kokį nors triukšmą, sklindantį iš A. Musajevo buto (b. l. 36, 53-54), nors J. Rodevič tiek paaiškinime policijos komisariatui (b. l. 20), tiek ir teismo posėdyje tvirtino, kad netgi atvykus policijos pareigūnams, apelianto bute triukšmas nesiliovė. Policijos pareigūnų parodymai apie bylos aplinkybes yra neišsamūs ir neinformatyvūs, liudytojas M. Zaremba teisme iš viso neprisiminė ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, o V. Butkevičius parodė negalįs teigti ar girdėjo muziką, tik daro išvadą, jog ,,jei užėjo, turbūt kažkas buvo“. Tokie parodymai negali būti laikomi objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais dėl faktinių bylos aplinkybių. V. Butkevičiaus tarnybinis pranešimas taip pat nėra išsamus, M. Zaremba tarnybinio pranešimo nėra iš viso. Prielaidomis ir abejonėmis paremti procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, būtina surinkti byloje papildomus įrodymus, kurie būtų pakankami abejonių nekeliančiai išvadai, kad A. Musajevo bute garsia muzika buvo trikdoma viešoji rimtis, pagrįsti ar paneigti. Tokiais įrodymais galėtų būti duomenys apie namo Vilniuje, V. Grybo g. 34, konstrukciją; butų, kuriuose gyvena A. Musajevas, J. Rodevič, J. Griškėnaitė ir A. Dėdienė išsidėstymą, jų garso izoliaciją ir pan.; kitų butų, esančių gretimai A. Musajevui priklausančio buto, kaimynų parodymai apie konkrečias bylos aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija privalo surinkti pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Arsenijaus Musajevo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktojo policijos komisariato nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato penktajam policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.