- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-552-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00399-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimo (toliau ir – Nutarimas), kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje ir remiantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1150 Eur bauda, išdėstant baudos mokėjimą 24 mėnesių terminui, grąžinant transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A., pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2019 m. spalio 14 d. N. S. A nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 426 straipsnio 5 dalį 1150 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d. 14.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtam aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neįregistruota nustatyta tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimą pakeisti, panaikinti Nutarimo dalį dėl automobilio grąžinimo ir konfiskuoti S. A. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skundas grindžiamas šiais motyvais.
2.1. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris sukelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. S. A. 2017 m. rugsėjo 19 d. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už panašią veiką. Pareigūnai sulaikė jį vairuojant tą patį neįregistruotą automobilį, vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, o automobilis nebuvo draustas bei jam nebuvo atlikta techninė apžiūra.
2.2. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teiginiu, jog kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi. Anot pareiškėjo, nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai asmuo kremtasi dėl savo poelgio, stengiasi sušvelninti padarinius. Byloje nustatyta, jog S. A. bėgo nuo policijos, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti, atitrūkęs nuo policijos pareigūnų paliko automobilį ir pabėgo. Apeliantas pabrėžia, kad tik dėka pareigūnų veiksmų kaltininkas buvo sulaikytas ir stojo prieš teismą. Tai, kad S. A. pamatęs pareigūnus nesustojo, rodo jo tyčią. Atsižvelgiant į šiuos argumentus pareiškėjas mano, kad išvada, jog kaltininkas prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir gailėjosi, negalima.
2.3. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesustojusio kaltininko gaudynės vyko miesto teritorijoje, rugsėjo 2 dieną, kuri buvo pirmoji mokslo metų diena, gaudynių metu, apie 14 val., gatvėje ir keliuose buvo daug grįžtančių moksleivių, todėl pareigūnų persekiojamas automobilis kėlė didelį pavojų vaikų saugumui.
2.4. Persekiojimo metu policijos pareigūnai apgadino tarnybinį automobilį. Institucijai padaryta materialinė žala siekia 953,44 Eur.
2.5. Viską apibendrindamas apeliantas mano, kad automobilio grąžinimas pažeidėjui neužkirs kelio S. A. toliau daryti pažeidimus ir kels pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek aplinkiniams.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl S. A. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių konstatavimo ir veikų teisinės kvalifikacijos, šios aplinkybės nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde keliamas skirtos nuobaudos, o būtent netaikyto automobilio konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tad dėl šių aplinkybių pasisakytina detaliau.
4. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 3 dalimi turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį asmenims, nubaustiems pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju įstatymas būtinybę taikyti šią administracinio poveikio priemonę palieka teismo diskrecijai. Pagal ANK 29 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, be to, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
5. Nagrinėjamu atveju automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, o S. A. yra šio automobilio savininkas, tad šios transporto priemonės konfiskavimas remiantis ANK 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis yra galimas.
6. Turto konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė skiriama kartu su administracine nuobauda, ji turi padėti užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją skiriant vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis bei principais, kaip ir skiriant administracinę nuobaudą, o būtent, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgus į administracinės nuobaudos paskirtį: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
7. Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio nekonfiskavimo ir grąžinimo savininkui ar teisėtam valdytojui. Pirmosios instancijos teismas minėtą sprendimą argumentuodamas tuo, kad kaltininko veika nesukėlė sunkių padarinių, o žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, neįvertino visumos minėto klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių.
8. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti ir nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra vieni iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, apie ką byloja ir sankcijos už šias veikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko pirmąją mokslo metų dieną, tai yra 2019-09-02, dienos metu, apie 14 val., kuomet yra itin svarbu užtikrinti eismo saugumą. Kaltininkas, vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, sąmoningai nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį bandė pasišalinti važiuodamas iš pradžių (duomenys neskelbtini) gyvenviete, vėliau miško keliais apie 10 kilometrų, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir jį besivejantiems pareigūnams, visuomenės saugumui. Šios aplinkybės apibūdina padarytų veikų padidintą pavojingumą, tyčinę kaltės formą. Be to, iš byloje esančių duomenų apie S. A. ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn matyti, kad prieš du metus jis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonę bei už vairavimą transporto priemonės, kuri yra neįregistruota nustatyta tvarka, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš nors ši nuobauda nėra galiojantis, ji vertintina kaip kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, leidžianti spręsti apie didelį jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Be to spręstina, kad tąkart skirta bauda savo prevencinių tikslų nepasiekė, kaltininko elgesio nepakeitė, nes jis ir toliau važinėja techniškai netvarkingu automobiliu, neturėdamas teisės jo vairuoti. Be to, šį kartą jis be analogiško nusižengimo padarė ir sunkesnį – nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be šių aplinkybių yra reikšminga ir tai, kad S. A. yra vyresnio amžiaus, neįgalus, gauna nedideles pajamas. Nesustojimas vykdant policijos pareigūnų reikalavimą yra ANK 426 straipsnio 5 dalyje aprašytos veikos objektyvusis požymis, tad ši aplinkybė negali būti vertinama ir kaip užkertanti kelią konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Jos konstatavimui yra svarbu, kad S. A. įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, tačiau administracinio nusižengimo protokole suformulavus jam reiškiamus kaltinimus jis kaltę pripažino pilnai, paaiškino įvykio aplinkybes, taip padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir teisme. Apygardos teismo vertinimu minėta atsakomybė lengvinanti aplinkybė konstatuota pagrįstai. Apibendrindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti S. A. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, nes tik taip bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti prevenciniai tikslai.
9. Sprendžiant turto konfiskavimo skyrimo klausimą, be kita ko, yra svarbu ir nustatyti santykį tarp jo vertės ir skirtos administracinės nuobaudos. Konfiskuojamo daikto vertė neturi būti neproporcingai didelės vertės, palyginus su asmeniui skirta administracine nuobauda, nes priešingu atveju būtų pagrindas spręsti dėl tokios nuobaudos neproporcingumo. Šioje byloje nėra duomenų apie automobilio „VW Passat“ rinkos vertę. Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad minėtas automobilis yra 1986 m. gamybos, kėbulas yra aprūdijęs, apibraižytas, su įlenkimais. Konstatuota, kad ši transporto priemonė nėra įregistruota nustatyta tvarka, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Remiantis šiais duomenimis spręstina, kad šio automobilio vertė nėra ženkliai didesnė už skirtą 1150 eurų baudą, tad pagrindo spręsti apie pažeistą proporcingumo principą nėra.
10. Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog apeliacinis skundas turi būti tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas priimant naują, juo paskiriant ir minėtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo panaikinti 2019 m. spalio 14 d. nutarimo dalį, kuria neskirtas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas ir nuspręsta jį grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.