Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2021-06-14 pirmasis mamos pasigedo jos senelis, mamos tėvelis, kadangi negalėjo mamai prisiskambinti. Jis paskambino jai ir paklausė, kur yra jos mama. Ji pasakė, kad turbūt namuose, nes dieną prieš tai, kai buvo Telšiuose, mamai buvo pradėjusi skaudėti galva, todėl pagalvojo, kad mamai prasidėjo migrena ir ji miega. Po kurio laiko senelis vėl paskambino, tada jau ir ji pradėjo skambinti mamai, bet neprisiskambino. Po to iš darbo grįžo patėvis, kuris pasakė, kad mamos namuose nėra. Ji sunerimo, ir pasiėmusi vaiką iš darželio, užvažiavo į (duomenys neskelbtini) . Užėjo pas mamos seserį, kuri gyvena pirmame aukšte. Mamos sesuo tuo metu kaip tik kalbėjo telefonu su mamos drauge, kuri tą dieną buvo atėjusi pasveikinti mamos, bet jos namuose nerado, pokalbio metu mamos draugė pasakė, kad kai buvo atėjusi, prie įėjimo buvo padėtas kilimas, iš kurio matėsi balti plaukai. Tada ji suprato, kad kažkas negerai.

Nukentėjusioji parodė, jog kadangi salonas buvo užrakintas ir jie patekti į jį negalėjo, jie su patėviu lipo kopėčiomis pažiūrėti gal mamai miegamajame kažkas nutiko, bet nieko nesimatė. Tada su patėviu išvažiavo į jos namus pasiimti ilgesnes kopėčias, kad galėtų pro langą pažiūrėti, gal mama namuose guli, be to norėjo patikrinti, ar tikrai svetainėje nėra kilimo.

Nukentėjusioji patikslino, kad, kai ruošėsi važiuoti pasiimti vaiko, pas ją į namus atėjo J. B. ir tai ją nustebino, nes jis labai retai ateidavo pas ją į namus. J. B. su savimi turėjo didelį maišiuką, jame buvo alkoholio, kompiuterio dėklas. Su patėviu atvažiavus pasiimti kopėčių ir sutikus J. B., patėvis pradėjo klausinėti J. B., ar jis matė, kur yra mama. J. B. tik kažką numykė. Įdėjus kopėčias į priekabą, ji pasakė patėviui, kad jis važiuotų namo, o ji pabus su J. B.. Kaip minėjo, po mamos draugės žodžių, kad prie namo įėjimo buvo kažkoks kilimas, jai kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai, ji išsigando ir todėl nutarė skambinti į policiją pranešti, kad dingo mama, bet pagalbos nesulaukė, niekas neatvažiavo. Ji su broliu J. B. kalbėjo, jis kvietė ją prie stalo, kad ateitų pasivaišinti, ir tai ją gąsdino, kad kažkas yra negerai. Tada ji vėl skambino policijai, sakė, kad yra išsigandusi, jaučia grėsmę, tada atvažiavo policija, greitoji. J. B. tada bandė bėgti pas vienus kaimynus, pas kitus, prašydamas pagalbos, kad padėtų surasti mamą. Policija įsisodino juos į automobilį ir jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie su policininkais įėjo į kambarį, o J. B. tuo tarpu liko automobilyje. Netrukus atėjo R. V. ir pasakė eiti su juo. Nuėjus R. V. prie elektrinės, jie ir pamatė vaizdą – ji pamatė mamos plaukus, tada klausimų nebekilo.

Nukentėjusioji I. D. parodė, jog brolis J. B. buvo truputį keistesnis, miegodavo tik dienomis, naktimis sėdėdavo prie kompiuterio. Kai jam skaudėdavo galvą, įsijungdavo feno garsą, sakydavo, kad feno garsas ramina galvos skausmą. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad brolis elgetavosi pagal situaciją ir paaiškino, kad mama su juo kalbėdavo, prašydavo, kad eitų dirbti, bet jeigu jis tingėdavo dirbti, tai simuliuodavo ir kalbėdavo nesąmones, bet jeigu jam reikėdavo naudos, pvz. kai buvo išvažiavęs į užsienį, tuomet jis protingai kalbėdavo, kad jam reikia kabintis į gyvenimą, kad reikia skolas atiduoti, ir tėvai siųsdavo į užsienį jam pinigus, ir ji pati yra siuntusi. Tą rytą jis taip pat elgėsi kaip visada, kaip jam buvo naudinga. Jis suprato socialinius ryšius, suprato, kad jie yra šeima, nes tą dieną, kai atėjo pas ją, sakė, kad ji yra jo sesuo, kad jie turi palaikyti artimus ryšius. Jai tai pasirodė šiek tiek keista, nes jie nebuvo labai artimi.

Nukentėjusioji paaiškino, jog mama jautėsi drąsiai, kad brolis gali jai kažką padaryti mama nebijojo, ji bijojo, kad brolis sau kažką pasidarys, ji taip pat galvojo, kad iš vienišumo jis gali kažką sau pasidaryti, nes jis nebuvo linkęs bendrauti su kitais žmonėmis.

Nukentėjusioji parodė, kad jos nuomone, brolis savo veiksmus buvo suplanavęs, nes paprastai jis miegodavo iki pietų, o tą rytą atsikėlė anksti, žinojo, kad nebus patėvio, žinojo, kada mama išeis į darbą. Kai atėjo pas ją į namus, elgėsi kaip visada, kalbėjo normaliai, orientavosi aplinkoje, iš jo elgesio jokių įtarimų nekilo. Taip pat nurodė, kad jos nuomone, atlikta psichologinė psichiatyrinė J. B. ekspertizė nėra tiksli, nes nebuvo vertinamas jo elgesys prieš įvykį ir po įvykio, kaip planavo savo veiksmus, kaip išvalė kraują, kaip protingai suplanavo šiukšles išnešti prie parduotuvės, kaip paslėpė kūną, kaip jos namuose paslėpė kelnes. Todėl, jos nuomone, būtų tikslinga atlikti pakartotinę ekspertizę ir įvertinti jo elgesys prieš ir po įvykio.

Nukentėjusysis J. B. parodė, jog tą dieną – 2021-06-14, išeidamas iš darbo, pamatė praleistą I. D. skambutį. Paskambinus jai, I. D. paklausė, kur yra mama, jis atsakė, kad darbe, bet žmona tą rytą į darbą nenuvyko. Pareinant iš darbo, jis sutiko sūnų, paklausus kur išeina, pasakė, kad eina pas I. D., sūnus buvo pasiėmęs šiukšlių maišą ir kompiuterį. Jie pradėjo žmonos ieškoti. Nuvažiavus pas I. D. į namus, jis sūnaus paklausė, kur mama tačiau jis nieko nesakė. Atvykus policijai į jų namus - (duomenys neskelbtini), jie žmonos ieškojo kartu su policija, išieškojo visuose kambariuose, išlaužė duris, tačiau žmonos nerado. Po to, po pusvalandžio R. V. žmoną rado už transformatorinės.

J. B. nurodė, kad sūnus 2019 m. gegužės mėn. gulėjo psichiatrijos ligoninėje, po kurios tapo sukalbamas. Paskutiniu metu sūnus dažniausiai būdavo savo kambaryje, įsijungdavo prietaisus, kad būtų ūžesys, sakydavo, kad jie ne jo tėvai, buvo atsisakęs maisto, jų maisto nevalgydavo, maisto - traškučių, sausainių - pats parsinešdavo iš parduotuvės.

Liudytoja O. V. parodė, kad 2021-06-14 apie 10.00 val. jai paskambino tėvas ir pasakė, kad negali prisiskambinti sesei – nukentėjusiajai Z. B.. Ji taip pat skambino seseriai, bet ji neatsiliepė. Tuo metu ji nieko blogo nepagalvojo, galvojo, kad sesuo darbe, nes, kai sesuo būdavo darbe, sakydavo, kad perskambins, kai turės laiko.

Tą dieną ryte, apie 9.00 val., buvo atvažiavusi sesers draugė, kuri atvežė seseriai kiaušinių, tačiau pasakiusi, kad sesers nėra namuose, juos padėjo prie namo įėjimo. Tą dieną buvo atėjusi ir kita sesers draugė I. (I. D.), kuri pasakė, kad buvo susitarusios, kad ateis pasveikinti sesers su gimtadieniu, klausė kur yra sesuo, ji pasakė, kad darbe, tačiau draugė pasakė, kad darbe jos nėra. Tada ji skambino sesers vyrui, bet jis neatsiliepė. Skambino ir sesers dukrai, bet ji pasakė, kad dabar atvažiuoti negali. Apie 16.00 val. iš darbo grįžo sesers vyras J. B. ir ji paklausė, kur yra Z. (nukentėjusioji Z. B.), jis atsakė, kad darbe, ji pasakiusi, kad jos darbe nėra. Jiems bekalbant, ji pastebėjo iš namų išeinantį sūnų J. B., kuris su savimi nešėsi kompiuterio rankinę ir du šiukšlių maišus. Jai tai pasirodė keista. Sūnus J. B. tėvui pasakė, kad eina pas seserį I. D.. Tuomet tėvas J. B. atsirakino namų duris ir pasakė, kad nėra raktų į svetainę. Kaip tik tuo metu ji skambino draugei, kuri buvo atėjusi ir prašė, kad kai grįš sesuo, jai perskambinti, ir pasakė, kad sesers nėra. Tada draugė (I. D.) drebančiu balsu pasakė, kad kai buvo anksčiau atėjusi, prie sesers įėjimo buvo kažkas suvyniota, panašu į kilimą ar paklodę.

Neradę sesers, jie pagalvojo, kad seseriai bloga pasidarė, gal ji namuose. Kadangi į namus patekti negalėjo, bandė pasižiūrėti užsilipę ant kopėčių, tačiau nieko nematė. Po kiek laiko I. D. iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, jie sesers pradėjo ieškoti namo viduje, o jos vyras nuėjo už ūkinio pastato ir kitoje kelio pusėje už elektrinės pastotės pamatė kažką suvyniotą. Tada ji išgirdo I. D. cypimą. Ji pati arti nėjo, jai buvo per baisu žiūrėti.

Liudytoja nurodė, kad paskutiniu metu, kokius 3-4 mėnesius sūnus J. B. dažniausiai būdavo namuose, jie jį matydavo tik, kai jis eidavo į parduotuvę. Matėsi, kad J. B. keistas vaikas buvo, sesuo bandė kreiptis į medikus, bet nesulaukė pagalbos.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2021-06-14 jam grįžus iš darbo, visi jau buvo pradėję ieškoti Z. B.. Beieškant atvažiavo policija, kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir sūnus J. B.. Visi kiti nuėjo ieškoti į namo vidų, o jis išėjo už ūkinio pastato ir už transformatorinės pastabėjo kažką neįprasto. Priėjęs arčiau, pamatė, kad kažkas uždengtas guli. Iškart pakvietė pareigūnus ir arčiau nėjo.

Ekspertė J. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ekspertizės metu pateiktą išvadą, kad veikos padarymo metu J. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Patvirtino, kad ekspertizės atlikimo metu ir šiuo metu J. B. serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos stebėjimo įstaigoje viešoje stebėjimo sąlygomis. Šią išvadą priėmė remdamiesi visa turima medžiaga – ikiteisminio tyrimo medžiaga, medicinine dokumentacija, ligos istorija, ambulatorinėmis kortelėmis, rėmėsi klinikiniu stebėjimu, pokalbių, psichologinių įvertinimų duomenimis, psichikos būsenos įvertinimu ir personalo atlikto stebėjimo duomenimis.

Vertinant visą turėtą medžiagą, ligos pačios pradžioje buvo stebėti elgesio pasikeitimai, nuo paauglystės J. B. tapo nepaklusnus, pradėjo konfliktuoti su tėvais, atšalo santykiai, nutolo nuo tėvo. Jis keitė mokymosi įstaigas, po 10 klasių stojo į profesinio mokymo mokyklą, bet ten jam kažkas netiko, vėl grįžo į vidurinę, kurią sėkmingai baigė, nes labai pasinėrė į mokslus. Pats J. B. sakė, kad mokydavosi dienomis ir vakarais, nes planavo stoti į aukštąjį mokslą ir buvo įstojęs į MRU. Jam įstojus, nuo 2016 m. galbūt, kai jis baigė bakalaurą, išaiškėjo darbingumo, produktyvios veiklos stoka, sustabdė magistratūros studijas, nesisekė baigiamasis darbas. 2016-2017 m. J. B. buvo diagnozuotas mišrus nerimo depresinis sutrikimas, vargino įtampa, nerimas, nuotaikos svyravimai. Tada jis grįžo pas tėvus, niekur neįsidarbino, gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą kitame namo aukšte, draudė tėvams lankytis jo gyvenamojoje erdvėje, gyveno užsisklendęs, užsidaręs langines ir užuolaidas, visiškai pasinėręs į savo liguistą išgyvenimų ratą. Išaiškėjo santykio kliedesiai, 2019 m. buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje, J. B. diagnozuotas ūminis psichozinis sutrikimas vyraujant kliedesiams, tada jam buvo konstatuota ir įtampa, ir įtarumas ir emocinis neadekvatumas, santykio kenkimo, nuodijimo interpretavimo kliedesiai. Buvo stebėta rimta psichozė, tai buvo aprašyta medicininėje dokumentacijoje. Buvo ir socialinės adaptacijos sutrikimai, jis nesirūpino savimi, higiena, buvo netvarkingos išvaizdos. Ekspertė paaiškino, kad šiam lėtiniam psichozės sutrikimui yra būdinga emocinė mąstymo ir valios patologija. Išrašytas iš ligoninės, dėl kritikos savo būsenai nebuvimo, J. B. pas psichiatrą nesilankė, vaistų nevartojo. Pasireiškė grynai kliedesinės simptomatikos, savo šeimos jis nelaikė šeima, aiškino, kad jo tėvai netikri, kad jis yra pagrobtas iš užsienio, todėl, norėdamas išsiaiškinti savo tikrą kilmę, jis vėl išvyko į užsienį, į Čekiją. Kurį laiką be tikslo keliavo po Europą, bet grįžo į namus, nes neturėjo lėšų pragyventi. Jeigu remtis J. B. žodžiais, jis dirbo Čekijos vyriausybėje, bet nieko konkrečiai išsiaiškinti nepavyko, tikriausiai, dėl valios patologijos jis niekur nebuvo įsidarbinęs ir negaudavo jokių pajamų. Bet išvykęs į užsienį, vėl pasinėrė į psichozinės būsenos pasaulį, ir nevartojant vaistų sutrikimas tik progresavo. Likus maždaug mėnesiui iki nusikaltimo padarymo, medicininėje kortelėje buvo pačios motinos rašytas raštas psichiatrams, kur aprašytas tikrai neadekvatus jo elgesys, jo psichoziniai išgyvenimai, kad jis priešiškas, nevalgo mamos paruošto maisto, kad maistas užnuodytas, kad miegodavo ant grindų, perstumdydavo baldus, kad įsijungdavo skleidžiančius garsą prietaisus, tie garsą skleidžiantys daiktai galbūt kažkiek nukreipdavo jo dėmesį nuo liguistos būsenos, kad buvo atsiskyręs, užsidarydavo, nesikalbėdavo. Motina rašė, kad jie patys jautė baimę ir eidami miegoti užsirakindavo kambarį, jie prašė pagalbos, prašė jį gydyti priverstinai. J. B. buvo išduotas nukreipimas stacionariniam gydymui, bet jis nebuvo išvežtas, kyla klausimas, kodėl jis nebuvo paguldytas į stacionarą. Ekspertė nurodė, jog rėmėsi ir byloje esančiais liudytojų parodymais, nukentėjusioji I. D. nurodė, kad J. B. prieš išvežant į ligoninę kurį laiką buvo keistas, degino nuotraukas, daiktus, buvo netvarkingos išvaizdos, kartais normaliai bendraudavo, kartais nusikalbėdavo, akcentavo, kad mama dėl to labai išgyveno. Yra ir tėvo parodymai, kurie liudija visą ligos dinamiką, keistą elgesį, priešiškumą, išsakomus grasinimus, nes pasirodo, kad J. B. jau anksčiau yra grasinęs savo tėvams. Išklausius garso įrašą, kuris po veikos padarymo užfiksuotas policijos pareigūnų, stebimas nenuoseklus mąstymas, apsunkintas kontaktas, įvairaus pobūdžio kliedesiai - netikrų tėvų, santykio, poveikio, kad neva jam nuo maisto buvo kažkokie jungimai, aiškino, kad juo buvo manipuliuojama, kad jis savo gyvenimą pragyveno su svetimais tėvais, jis buvo išnaudojamas.

Ekspertė nurodė, kad veiksmus prieš motiną J. B. motyvavo gynyba, neva mama pažeidė jo asmeninę erdvę ir jis gynėsi – sudavė kelis smūgius peiliu, kitaip pasielgti jis negalėjo. Aiškino, kad jautėsi valdomas ir veikiamas tėvų, jautė, kad per kūną eina elektros impulsai. Tai liudija J. B. haliucinacijas.

Pateiktas ir psichologinis J. B. įvertinimas. Ekspertė nurodė, jog psichologė su J. B. bendravo ne kartą, ir tai leido padaryti išvadą, kad liga yra pažengusi, nes yra ryškūs mąstymo sutrikimai - asmenybės šizoidiškumo bruožai, įtarumas, apsunkintas kontaktas, neramumas. Tai leido daryti išvadą apie psichikos sutrikimus, kad liga tęsėsi ne vienus metus, ir J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų veikos padarymo metu.

Ekspertė paaiškino, jog psichikos ligonis gali planuoti savo veiksmus, slėpti įkalčius, gali gintis, sakyti, kad nepamena, bet pažymi, kad visa tai vyko liguistos motyvacijos įtakoje, kliedesių ir haliucinacijų įtakoje, valios sutrikimo įtakoje. Šiuo atveju svarbiausia yra motyvacija, o psichikos ligonis gali planuoti. Nors esant šiam sutrikimui kartais tai eina su oniroidiniais sąmonės sutrikimais – tai sąmonės susiaurėjimo tarpsniai, kai asmuo gali neprisiminti. Tačiau J. B. nesunkiai papasakojo, kaip jis smūgiavo, jis interpretavo, kad gynėsi.

Ekspertė akcentavo, kad šizofrenijai būdingi emocijų, mąstymo ir valios patologija.

Kartu paaiškino, jog psichikos ligonis puikiai gali nurodyti visas faktines bylos aplinkybes, nurodyti sąskaitos numerį, prašyti drabužių, cigarečių.

Pabrėžė, kad J. B. simuliacijos ekspertinio tyrimo metu jie nepastebėjo, ir paaiškino, jog stacionarinio stebėjimo metu simuliacija pasimato, jeigu asmuo vienaip elgiasi su personalu, kitaip su gydytoju. Šiuo atveju, su personalu J. B. nebendravo, buvo blankių emocijų, atsisakė eiti į lauką pasivaikščioti kiemelyje, laiką daugiau leido lovoje. Tai liudytoja valios patologiją. Ekspertė nurodė, jog asmens sugebėjimas suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti yra analizuojamas tik konkrečios veikos metu teisiškai reikšmingoje situacijoje. Be kita ko, pabrėžė, jog, kaip minėjo, J. B. psichozė objektyviai buvo ir prieš pat nusikaltimą, ir iškart po nusikaltimo, nes stebėti poveikio kliedesiai. Ekspertė patvirtino, jog įvertinus nukentėjusiosios prašyme nurodytas aplinkybes, jų išvada dėl J. B. nepakaltinamumo tikrai nesikeistų. Jie stebėjo socialinę adaptaciją, asmenybės regreso požymius, J. B. neturi interesų, ateities planų realių, nesirūpina higiena, jie matė pažengusią ligą.

Iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo A. T. 2021-06-14 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodyta, kad 2021-06-14 apie 19.30 val. adresu - (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), už elektros skydinės buvo rastas Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lavonas su smurto žymėmis. VTMT Klaipėdos skyriaus ekspertas G. P. pateikė žodinę išvadą, kad ant Z. B. lavono kūno matoma pjautinė kaklo žaizda su kaklo organų sužalojimais, dėl ko įvyko ūminis nukraujavimas (t. 1, b. l. 1–3).

Iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK Nr. 0121000380653 nustatyta, kad 2021-06-14 17.52 val. iš pranešėjos – nukentėjusiosios I. D. gautas pranešimas, kad dingo mama Z. B. (t. 1, b. l. 14–15).

Iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK Nr. 0121000380705 nustatyta, kad 2021-06-14 18.21 val. iš pranešėjos - nukentėjusiosios I. D. gautas pranešimas, kad brolis – J. B. yra jos namo kieme, elgiasi agresyviai, naudoja psichologinį smurtą, turi psichikos sutrikimą, mano, kad galimai paūmėjo (t. 1, b. l. 16–20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Nustatyta, kad 2021-06-14 17.52 val. I. D. praneša apie mamos – Z. B. dingimą. 2021-06-14 18.21 val. I. D. praneša apie brolį, esantį prie jos namo, kad jis galimai kažką yra padaręs mamai, apie kurios dingimą yra pranešta (t. 2, b. l. 13–17).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų nešiojamų “Body“ kamerų vaizdo įrašas. Nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota pirminė informacija apie įvykį, Z. B. lavono radimo aplinkybės (t. 2, b. l. 18–31).

Iš įvykio vietos, lavono ir vietovės apžiūros protokolo, priedo - fotolentelių nustatyta, kad įvykio vieta, kurioje rastas Z. B. lavonas, yra adresu - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu stebimas neryškus pusmėnulio formos takas apie 8,5 ilgio. Vilkimo takas prasideda nuo asfaltuoto kelio šiaurės rytinės pusės kelkraščio, kuris yra statmenai namo, (duomenys neskelbtini), tvoros vartelių. Atstumas nuo namo vartelių iki vilkimo tako pradžios – 5 m. Vilkimo takas pasibaigia ties elektros skydine Nr. MTT-89 šiaurės vakarinės sienos dešiniojo kampu.

Įvykio vieta, kur J. B. išmetė šiukšlių maišus su šiukšlėmis, yra prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ adresu - (duomenys neskelbtini). Šiukšlinėje rasti du maišai su įvairiomis šiukšlėmis.

Įvykio vieta, kur buvo nužudyta Z. B., yra adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog 2 aukšto laiptinėje ant lentynos krašto rastas peilis. Apžiūrint antro aukšto laiptinės grindis, matoma, kad jos neseniai buvo kruopščiai išplautos. Nuodugniai apžiūrint grindų parketlentes ir tarpus tarp jų, buvo aptikti prasiskverbusio raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, drėgnos dėmės. Ištyrus dėmes, daroma prielaida, kad šios dėmės liko po to, kai buvo išplautas apie 80x80 cm kraujo klanas nuo parketlenčių. Klanas išsidėstęs antro aukšto laiptinės kampe tarp pietvakarių pusėje esančių laiptų į mansardą ir šiaurės vakarinės laiptinės sienų (t. 1, b. l. 21–25, 26-68).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas. Nustatyta, kad apžiūros metu užfiksuota, kaip J. B. neša šiukšlių maišus, kuriuos išmeta į šiukšlinę (t. 2, b. l. 60–62).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, kvietimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), priedų – fotolentelės nustatyta, kad 2021-06-14 20.01 val. konstatuota Z. B. mirtis. Pastabose nurodyta, kad kūnas susuktas į antklodę, ant kairiojo kaklo pusės stebima gili pjautinė žaizda, ant kairio apatinio žandikaulio pjautinė žaizda. Ant galvos ir kitų kūno dalių sukrešėjęs kraujas (t. 2, b. l. 125–126, 127-145).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. M 258/2021 (03) nustatyta, kad:

1. Z. B. mirė nuo durtinių-pjautinių kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimų su masyvia durtine-pjautine žaizda kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje bei kiauryminiais kaklo organų – gerklų, ryklės ir kairės vidinės jungo venos sužalojimais, kiauryminiu krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimu su durtine-pjautine žaizda tarpumentės kairėje pusėje ir kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, sukėlusiu kairės pusės pneumohemotoraksą, su durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje ir kiauryminiu aortos pilvinės dalies sužalojimu, sukėlusiu masyvią kraujo sankaupą užpilvaplėviniame tarpe, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7., 6.6.8., 6.6.9., 6.6.12., 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas;

2. Sprendžiant iš lavoninių reiškinių, užfiksuotų lavono radimo vietoje (2021-06-14 22.00 val.), remiantis Henssge nomograma, Z. B. mirė, galimai, maždaug prieš 10±2,8val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo lavono radimo vietoje;

3. Mirusiosios Z. B. kūne rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija:

- šviežūs (padaryti neužilgo prieš mirtį) sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties: dauginiai kaklo ir krūtinės ląstos durtiniai-pjautiniai sužalojimai su masyvia durtine-pjautine žaizda kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje bei kiauryminiais kaklo organų – gerklų, ryklės ir kairės vidinės jungo venos sužalojimais, kiauryminiu krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimu su durtine-pjautine žaizda tarpumentės kairėje pusėje ir kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, sukėlusiu kairės pusės pneumohemotoraksą, su durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje ir kiauryminiu aortos pilvinės dalies sužalojimu, sukėlusiu masyvią kraujo sankaupą užpilvaplėviniame tarpe, sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas;

- šviežūs (padaryti neužilgo prieš mirtį) nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties: smulkus paviršinis odos nubrozdinimas kairio nykščio tarpfalanginio sąnario užpakaliniame paviršiuje, keturios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos su smulkiais pusmėnulinės formos odos nubrozdinimais kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje ir dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje, linijinis odos paviršinis įpjovimas smakro kairėje pusėje, smakro kairėje pusėje apatinio žandikaulio šakos projekcijoje linijinė pjautinė odos ir paodės žaizda, smulkis taškinė durtinė odos žaizda kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, dvi smulkios durtinės-pjautinės paviršinės odos žaizdos kairio raktikaulio vidinio galo projekcijoje, smulki taškinė paviršinė odos durtinė žaizda kairėje poraktikaulinėje srityje, paviršinis brūkšnio formos odos įbrėžimas kairio peties priekiniame paviršiuje, durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda dešinio peties priekiniame paviršiuje, vien smulki taškinė paviršinė durtinė odos žaizda krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje vidurio raktikaulinės linijos ir III šonkaulio projekcijoje, dvi durtinės-pjautinės odos ir paodės žaizdos dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, viena smulkis apvalios formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairės čiurnos priekiniame paviršiuje, įstriža grandine viena žemiau kitos ir viena greta kitos išsidėsčiusios keturios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos viršutinio trečdalio užpakaliniame vidiniame paviršiuje, gili akla durtinė-pjautinė žaizda sprando užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje su sprando raumenų sužalojimu, trys durtinės-pjautinės odos ir paodės žaizdos kairiame sprando šone, dvi durtinės-pjautinės odos ir paodės žaizdos kairio peties užpakaliniame paviršiuje, viena durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda dešinio peties išoriniame paviršiuje, viena durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda tarpumentės dešinėje pusėje, durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda dešinės mentės projekcijoje, durtinė-pjautinė odos ir paodės žaizda krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje priestuburinės linijos ir krūtininio VI slankstelio lygio projekcijoje;

- seni baigiantys gyti, padaryti maždaug prieš vieną savaitę laiko iki mirties, nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties: apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio sėdmens apatiniame išoriniame kvadrate, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje.

Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kakle, kairiame žaste ir abiejose kojose su smulkiais pusmėnulinės formos paviršiniais odos nubrozdinimais kakle, gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais. Netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Apvalios formos poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku iškilą sferinį paviršių turinčiu ribotu daiktu. Smulkus paviršinis odos nubrozdinimas kairio nykščio tarpfalanginio sąnario užpakaliniame paviršiuje gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontaktu su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu. Visi kiti sužalojimai yra padaryti kietu aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, tikėtina, peilio geležte, turinčiu siaurą pentį, peilio geležtės ašmenimis ir peilio geležtės smaigaliu. Atsižvelgiant į tirti pateiktų sužalojimų sutampančius grupinės priklausomybės morfologinius požymius, sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu įrankiu;

4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-? 3223/2021 (01) nurodyta, kad Z. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,17 %o (promilės) etilo alkoholio.

5. Viso mirusiosios Z. B. kūne rastos dvidešimt penkios trauminių kontaktų žymės, padarytos kietu aštriu, duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, kurių viena trauminio poveikio žymė (masyvi durtinė – pjautinė žaizda kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje) gavosi nuo daugybinių trauminių kontaktų su kietu aštriu daiktu (t. 2, b. l. 120–124).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 480/2021(01) nustatyta, kad:

1. Ant rožinės palaidinės (7 mėg.), geltono suplėšyto skuduro (8 mėg.), parketlentės (13 mėg.), nuoplovoje Nr. 13 (16 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Z. B. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe (geltonas suplėšytas skuduras (8 mėg.) išimtas 2021-06-14 prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), kur J. B. išmetė du šiukšlių maišus.

2. Ant J. B. džinsinių kelnių (6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Z. B. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (t. 2, b. l. 156–169).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. 57/2021(01) nustatyta, kad:

1. Tirti pateikta Z. B. kaklo odos pjautinė žaizda ir skydinės kremzlės sužalojimas yra pjautiniai sužalojimai, padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kurio žaloję ašmenys buvo nukreipti į dešinę. Kaklo odos ir skydinės kremzlės pjautiniuose sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės. Kaklo odos durtinė-pjautinė žaizda padaryta po kaklo odos pjautinės žaizdos, aštriu, duriančių - pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu siaurą pentį, smigusiu žemyn nukreiptais ašmenimis. Kaklo odos durtinėje-pjautinėje žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Nugaros odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu siaurą pentį, smigusiu į dešinę ir nežymiai į apačią nukreiptais ašmenimis. Nugaros žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės;

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija pateikė specialisto išvadą Nr. T-N 1437/2021(01), kurioje nustatyta, kad J. B. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (2 tomas, b. l. 189). 2021-06-14 18.59 val. alkotesteriu įtariamajam J. B. buvo nustatytas 0,00 ‰ blaivumas (t. 2, b. l. 190–192).

Nukentėjusioji nurodė, jog turtinę žalą sudaro laidojimo ir paminklo statymo išlaidos, neturtinę žalą motyvuoja patirtu nepakeliamu skausmu dėl mamos netekties.