Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės , apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Aukštaitijos būsto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB „Aukštaitijos būstas“, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. Č., A. T., V. Š., A. M., A. Š., A. A., S. R., E. M., T. S., E. S., O. A., A. I. K., D. P., UAB „Edrija“, R. G., V. K., R. Ž., S. K., N. K., R. L., N. M., A. R., M. R., J. R., M. S., I. V. – V. d. V., J. Č., E. Č., Ž. C., V. K., A. M., D. R., A. S., A. T., R. U., I. V., O. B. V., J. B., I. K., I. S., D. S., S. L., A. P., M. R., E. J., S. T. U., I. K., E. V. – N., A. A. N., S. P., H. R., K. S., A. S., B. T., D. Ž., A. B., N. B., A. Č., L. G., D. G., G. K., J. N., V. P., V. L. R., V. S., R. Š., J. B., A. G., R. K., O. L., D. M., R. M., H. P., R. P. – M., M. P., V. R., M. Š., V. D., A. V., O. J., A. P., K. J., D. L., Ž. B., G. P., S. R., J. S., R. J., N. B., T. J., V. B., D. D., R. P., R. L., I. V., A. V., V. G., A. G., J. S., E. F., S. F., L. P., L. Š., V. Š., L. Š., B. L., V. K., Z. V. J., I. Š., V. R., V. A., K. B., Ž. N., I. N., H. P., A. K., R. U., G. R. K., A. Š., K. K., L. K., S. Č., L. M., R. Š., L. J., A. M., M. L., N. P., E. Š., I. M., G. A., V. K., J. G., D. R., V. Z., S. K., B. K., A. D., S. D., E. P., V. J., M. J., R. R., R. P., S. V., J. K., A. G., L. S., A. S., P. Š., J. G., A. K., I. K., V. M., A. M., A. P., L. G., R. G., Ž. S., J. J., I. M., G. Š., R. Š., R. G., M. Ž., E. Ž., E. K., A. C., V. C., A. K., K. K., G. K., O. F., L. Š., A. Š., E. L., D. M., R. T., V. K., K. K., J. Ž. – D., M. T., V. T., L. S., UAB „Raginta“, N. J., L. P., A. B., R. M., A. M., N. K., M. W. E., R. Š., A. Š., A. S., G. S., I. B., R. D., D. M., A. R., P. P., A. Ž., D. Ž., UAB „Arneka“, E. B., R. J., M. Š., A. Š., A. K., K. H., G. H., E. M., J. V., A. K., I. K., J. Ž., V. M., G. R., A. P., M. Č., I. Š., N. K., E. Š., A. Š., D. I., J. V., I. V., R. G., L. G., Z. G., R. P., G. P., D. N., V. L., B. L., I. V., A. B., D. J., A. B., A. A. P., V. Č., I. Č., M. P., K. K., D. K., J. Č., A. Č., S. L., D. B., D. R., T. N., V. K., T. S., S. S., G. M., K. S., M. P., A. N., D. K., I. D., D. J., T. G., T. M., G. M., B. P., R. G., N. G., J. Š., V. Š., D. V., M. T., E. Č., D. A., I. N., M. Š., Z. G., N. O. K., J. B., R. P., I. K., M. D., R. D., S. P., V. P., A. G., A. G., L. G., D. O., T. Š., G. Š., D. S., A. S., A. Č., V. P., V. S., D. Š., M. Š., N. B., E. M., Z. J., dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1 t., b.l. 150, 2 t. b.l. 11).Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad UAB „Aukštaitijos būstas“ 2015 m. spalio 13 d. ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš M. G. 158,61 Eur skolos už suteiktas gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šį reikalavimą, be kita ko, grįsdamas 2014 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Ieškovo teigimu, minėta jungtinės veiklos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, nes atsakovas, kaip privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, turėdamas teisinį suinteresuotumą, minėtame name neturintis jokių nuosavybės teise priklausančių patalpų, negali būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotuoju asmeniu. Nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimas nebuvo svarstomas ir sprendimas dėl to nepriimtas nei gyventojų susirinkime, nei sprendžiamas vykdant balsavimą raštu, be to, jungtinės veiklos sutartį atsakovas pateikė pasirašyti pasirinktiems butų savininkams, nuslėpdamas tikrąsias sutarties sudarymo aplinkybes bei padarinius. Taip pat nurodo, kad dalis jungtinės veiklos sutartyje pasirašiusių asmenų, nurodytų sutarties 2, 3, 4, 5, 10, 20, 28, 29, 42, 56, 57, 59, 73, 77, 83, 95 punktuose, nėra atitinkamo buto ar kitos patalpos savininkai ir neturėjo teisės šią sutartį pasirašyti, o sutarties 80-82 ir 99-115 punktuose pasirašiusio UAB „Edrija“ atstovas nenurodė savo vardo ir pavardės, todėl nėra žinoma, ar pasirašęs asmuo tokią teisę turėjo. Atsakovas UAB „Aukštaitijos būstas“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, kadangi sutartis sudaryta esant gyventojų daugumai ir laikantis pagrindinių sutarties formai nustatytų reikalavimų, ji išreiškia daugumos šalių valią. Be to, ieškovo nurodyti sutarties ginčijimo pagrindai neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.80 – 1.93 straipsniuose įtvirtinto sutarties negaliojimo pagrindų. Nurodė, jog ginčijamą sutartį laisva valia ir nieko nevaržomi pasirašė dauguma gyventojų, t. y. 119 iš 226 bendraturčių, todėl laikytina, jog sutartis atitiko daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų valią, kuri išreikšta šalių parašais ir nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, nepaisant to, kad sutartis pasirašyta nesušaukus susirinkimo. Atsakovo teigimu, daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį ir įgaliotu asmeniu paskirdami atsakovą įgyvendino sutarčių laisvės principą. Pažymėjo, jog jungtinės veiklos sutartimi atsakovas turi teisę ne valdyti, naudoti ar disponuoti nekilnojamąjį turtą, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Atsakovo teigimu, įstatymu nėra nustatyta privaloma jungtinės veiklos sutarties forma, todėl šalys sudarydamos jungtinės veiklos sutartį yra laisvos, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir galis sudaryti kitokią negu aplinkos ministro įsakymu patvirtinta pavyzdinė jungtinės veiklos sutartis. Atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b.l. 110-114).Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčijama jungtinės veiklos sutarties bus pripažinta niekine ar negaliojančia, Panevėžio miesto savivaldybės administracija neprieštarauja organizuoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų visuotinį susirinkimą arba balsavimą raštu ir skirti namo bendro naudojimo objektų administratorių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 strasipsnyje nustatyta tvarka (2 t., b.l. 115-117).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė pripažinti 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas šioje byloje nustatė, kad Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo pagal CK 4.85 straipsnio 2-4 dalis nebuvo šaukiamas ir sprendimai šia tvarka nepriimti. Teismas konstatavo, jog atsakovo, paskyrimas Sutarties dalyvių įgaliotu asmeniu prieštarauja tiek pačios jungtinės veiklos sutarties sampratai ir esmei, kuri grindžiama partnerių tarpusavio pareigoms būdingu fiduciarumu, tiek CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančia baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant galimas atstovavimas pagal jungtinės veiklos sutartį, tiek ir Įsakymu patvirtintos tipinės jungtinės veiklos sutarties formos 6 punktui, pagal kurį įgaliotiniu gali būti renkamas asmuo, name turintis patalpas nuosavybės teise. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo Sutarties dalyviai Sutartimi įgaliotiniu paskirdami atsakovą, kuris nebuvo patalpų savininkas ir Sutarties dalyvis, nesilaikė CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, bendrus partnerių reikalus įgalinančios tvarkyti tik jungtinės veiklos sutarties dalyvius, tuo pažeisdami imperatyvią įstatymo normą. Šiuo atveju atsakovo teiginį, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasirašydami Sutartį ir įgaliotu asmeniu paskirdami atsakovą įgyvendino sutarčių laisvės principą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Anykščių būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliantas nesutinka su ginčijamu sprendimų dėl šių priežasčių:Vilniaus miesto apylinkės teismas Ginčijamame sprendime nurodė, kad Atsakovas negali būti Jungtinės veiklos sutarties įgaliotu asmeniu, nes tai prieštarauja jungtinės veiklos sutarties sampratai ir esmei, kuri grindžiama partnerių tarpusavio pareigoms būdingu fiduciarumu. Tačiau apeliantas mano, kas pirmosios teismas neatsižvelgė, į tai, jog Apeliantas nėra Sutarties dalyvis ir nepagrįstai ginčijamame sprendime sutapatino dvi sąvokas – Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo ir sutarties dalyvis (partneris), tokiu būdu pažeisdamas įstatymines nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Teismas neatsižvelgė, jog Apeliantas nesudarė Sutarties ir nebuvo Sutarties dalyviu (partneriu), todėl negalėjo pažeisti CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatų. CK 6.972 str. 1 dalis numato, kad „Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu <...> ir tokiu būdu, t.y. tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas iš partnerių veikdamas visų partnerių vardu turi teisę įgalioti asmenį atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu ir nepažeidė minėto CK straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nesudarė jis net nėra tinkamas Atsakovas nagrinėjamoje byloje. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta pavyzdinė Sutarties forma yra tik rekomendacinio pobūdžio, t.y. tokia forma nėra imperatyvi. Aplinkos ministro įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali būti vertinamas kaip numatantis imperatyvias įstatymo normas. Teismas nepagrįstai susiaurino Jungtinės veiklos sutarties dalyvių sąrašą, nurodydamas, jog Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo gali būti tik daugiabučiame name patalpas turintis asmuo.Teismas neatsižvelgė, jog Aplinkos ministro patvirtintoje pavyzdinėje Sutarties formoje ir ginčijamoje Sutartyje nurodytos įgaliotinio pareigos yra analogiškos įstatyme nurodytomis Administratoriaus pareigomis, kas lemia, jog tokiu būdu, bendraturčiai sudarė viena ir vientisą Sutartį, kurioje buvo išspręsti bendrojo naudojimo objektų priežiūros klausimai.Teismas panaikino bendraturčių daugumos sprendimu sukurtą ir įregistruotą namo valdymo formą, tokiu būdu paneigdamas bendraturčių valią patiems tvarkytis savo namo reikalus ir spręsti dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimo.Ieškovas M. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės sutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl jungtinės veiklos sutarties, sudarytos daugiabučio namo gyventojų, kuria apeliantas buvo įpareigotas administruoti daugiabutį namą, teisėtumo.CK 4.83 str. 3 d. nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi, administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patys prižiūrėti bendrą turtą, ir taip pat administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Nagrinėjamu atveju savininkai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo apeliantą būti jų atstovu, užtikrinančiu tinkamą sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimą, ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.t. II., b.l. 87 – 103) ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje butų ir kitų patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, ir tai patvirtina ištrauka iš 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (toliau – Sutartis) 1 punktas. Iš Sutarties turinio matyti, jog A. S. nesudarė, tačiau, remiantis Sutarties 6 punktu, buvo paskirtas įgaliotu asmeniu, kuriuo jį paskyrė Sutarties dalyviai t.y. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai. G. S. esmė yra ta, kad Butų ir kitų patalpų savininkai (Sutarties dalyviai/partneriai) sudarydami Sutartį ir pasirinkdami namo valdymo formą – Jungtinės veiklos sutartį, bendrus reikalus tvarko visi kartu paskirdami Apeliantą atstovauti jų interesus dėl namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Tokiu būdu, susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, tarp Sutarties dalyvių (partnerių) ir Apelianto.Nagrinėjamu atveju, Sutarties dalyvių (partnerių) bendrų reikalų tvarkymas yra susijęs su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, todėl savininkai tvarkydami bendrus reikalus, pasitelkė profesionalų subjektą – administratorių, dėl ko tarp šalių susiklostė atstovavimo santykiai. CK 2.132 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, kad Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Apeliantas atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus buvo paskirtas būtent sandorio pagrindu – Sutartimi. Iš ginčijamos Sutarties nuostatų matyti, kad visi sprendimai priimami Namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip ir numato CK 4.85 str., o įgaliotinis tik įgyvendina bendraturčių valią ir priimtus sprendimus, t.y. Sutarties įgaliotinis atlieka organizacinius veiksmus, bet iš Sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog jam nėra perduotos butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline Namo nuosavybe.Tokiu atveju, kolegija sutinka su Apelianto argumentu, jog Apeliantas nėra Sutarties dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatos. T. A. nesudaręs Sutarties ir nebūdamas Sutarties dalyviu (partneriu) negalėjo pažeisti CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokiu atveju nepagrįstai Atsakovu byloje buvo įtrauktas Apeliantas. Tokiu būdu, Ieškovas ginčydamas sudarytą Sutartį, turėjo nukreipti savo reikalavimą į Sutartį sudariusius butų ir kitų patalpų savininkus, bet ne įgaliotinį UAB „Aukštaitijos būstas“.

Dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009).Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdama šalių ginčą turėjo tinkamai vertinti šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslą. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad proceso normos dėl atsakovo tinkamumo byloje pritaikytos netinkamai. Ieškinio patenkinimas tuo pagrindu, jog buvo netinkamas atsakovas lėmė tai, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 301 str. 1 d., 329 str. 1 d.).Bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, įvertinusiam faktines bylos aplinkybes, pasiūlyti ieškovui pasinaudoti CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti / papildyti atsakovą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui reikėtų suteikti ieškovui procesinę galimybę, atsižvelgiant į šios nutarties 13-18 punktuose išdėstytus argumentus, galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir aiškiai nurodyti savo pažeistų teisių gynimo būdą, atitinkamai suteikiant galimybę kitai ginčo šaliai (ar šalims) išdėstyti savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.