Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patenkintas nuteistojo E. L. prašymas dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2016 m. vasario 15 d. gautas nuteistojo E. L. 2016 m. sausio 29 d. prašymas taikyti BK 75 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2015 m. kovo 24 d., ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašyme nuteistasis išvardijo kitus prieš jį priimtus nuosprendžius, jais jam paskirtų bausmių dydžius bei nurodė, kad pataisos namuose jis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašyme teigė, kad prieš jį taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios nuo 2015 m. kovo 24 d., ir jam atidėtinas bausmės vykdymas bei akcentavo, kad jis jau yra atlikęs dalį jam paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis naikintina.

Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat neteisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Kaip minėta, E. L. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 263 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius E. L. BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (4 t., b. l. 12-18, 53-57).

Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015). Bylos duomenimis, E. L. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė (4 t., b. l. 53-57). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu tik dėl R. R., prieš šį nuteistąjį buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Nuteistasis E. L. pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti bausmės vykdymą padavė jau atlikdamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri, beje, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi buvo subendrinta su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams (4 t., b. l. 84-85, 129-132). Todėl spręstina, kad apygardos teismas be pagrindo svarstė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam E. L. ir patenkino jo prašymą atidėti bausmės vykdymą.

Tai, kad BK 75 straipsnio nuostatos buvo taikytos prieš E. L. bendrininką R. R. , niekaip nesuponuoja išvados, jog nurodytos teisės normos taikytinos ir prieš E. L.. Kiekvienu atveju yra vertintinos konkrečios bylos aplinkybės, susijusios su konkretaus asmens padaryta veika ir jo asmenybe. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Taikydamas šią teisės normą, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Aplinkybių visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingu atveju, kyla pagrindas pripažinti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apygardos teismas padarė bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad konkrečiu atveju E. L. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismui prieš E. L. 2015 m. kovo 12 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jis buvo jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, prisipažino dėl padarytos veikos, nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tačiau byloje yra duomenų ir apie tai, kad E. L., nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 263 straipsnio 2 dalį, ne kartą buvo pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygas (4 t., b. l. 1-5).

Dar daugiau, po Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo E. L. buvo nuteistas už nusikalstamus veiksmus, padarytus 2013 m. lapkričio 11 d. ryte, prieš E. L. buvo priimti 4 teismo nuosprendžiai: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu E. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. L. skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (4 t., b. l. 99-101); 2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais asmenimis, kuriems reikalinga pagalba. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė E. L. sumažinta 1/3 ir paskirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais asmenimis, kuriems reikalinga pagalba. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, E. L. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais asmenimis, kuriems reikalinga pagalba. Į bausmės laiką E. L. įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamąjį įsakymą (4 t., b. l. 102-104); 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir E. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (4 t., b. l. 113-125). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas E. L. paskyręs laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjęs jos vykdymo, BK 55 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė (4 t., b. l. 126-128); 4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir E. L. paskirtas areštas 30 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, bei paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d., t. y. 2 paros bei atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamąjį įsakymą.

Išdėstytos aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistojo E. L. asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Pažymėtina, kad iš esmės visas aptartas veikas, už kurias jis nuteistas vėlesniais teismų baigiamaisiais aktais, E. L. padarė prieš jį taikant kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Be to, byloje yra duomenų ir apie tai, kad E. L. yra baustas administracine tvarka, linkęs naudoti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Nusikalstamą veiką, nustatytą BK 263 straipsnio 2 dalyje, padarė apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo prieš nuteistąjį E. L., visiškai nevertino, todėl ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad E. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Byloje taip pat nėra pagrindo manyti, kad realiu bausmės atlikimu kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti nuteistojo teigiami socialiniai ryšiai. Nuteistasis nėra vedęs, neturi išlaikytinių, iki patekimo į pataisos įstaigą nedirbo, netęsė mokslų (yra įgijęs vidurinį išsilavinimą). Byloje nėra pagrindo teigti ir tai, kad E. L. padoriam elgesiui įtaką gali daryti mama, nes mamos autoritetas nesulaikė jo nuo priešingų teisei veiksmų darymo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, ja turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos: bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Aptariamu atveju už eilę nusikalstamų veikų, priskirtinų sunkiems, apysunkiams ir nesunkiems nusikaltimams, padarymą E. L. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi yra nustatyta gana švelni galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams (4 t., b. l. 129-132). Aplinkybės, kad nuteistasis E. L. paleistas į laisvę turės galimybę nuolat gyventi kartu su mama, o UAB „Alerta“ sutinka E. L. priimti dirbti, jas įvertinus aptartų bylos duomenų kontekste, nesudaro prielaidų susiformuoti aukštesnės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, jog E. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kad bausmės vykdymo atidėjimas turės poveikį E. L., ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistajam E. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Konkrečiu atveju E. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atlikus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, būtų pažeistas teisingumo principas.

Todėl prokuroro skundas tenkinamas, apskųstoji nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atmesti nuteistojo E. L. prašymą prieš jį taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.